- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-16
- Bylos Nr.
- 1-391-1002/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28477-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- B. N.
- Nukentėjusysis
- G. Š.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą;
2) 2019 m. sausio 16 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
3) 2025 m. spalio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 d., 6 d. 5, 6 ir 10 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. N. 2025-07-31, tiksliau nenustatytu laiku, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „S. G. S23 ultra“, nurodė kontaktinį mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), po to 2025-07-31 atsiliepė į nukentėjusiojo G. Š. pageidavimą pirkti mobiliojo ryšio telefoną, su G. Š. sutarė dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo sąlygų, G. Š. nurodė pervesti 380 eurų į Ž. S. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-08-01, 12:04 val., G. Š. įvykdžius šį nurodymą ir pervedus prašomus pinigus, jis pažadėjo 2025-08-02 mobiliojo ryšio telefoną „S. G. S23 ultra“ išsiųsti per „Autobusų siuntas“, tačiau telefono G. Š. nepristatė ir taip apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam G. Š. priklausančius 380 eurų.
Kaltinamasis B. N. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad įkėlė skelbimą, kad parduoda telefoną, ir taip gavosi, kad telefoną pardavė vienu metu dviem žmonėms. Gavosi, kad apgaule gavo pinigus iš G. Š.. Nukentėjusiojo iki tol nepažinojo. Vienam asmeniui telefoną pardavė už grynus pinigus, o Š. buvo pervedęs pinigus į jo draugo banko sąskaitą. Apie pavedimą iš draugo sužinojo vėliau ir tie pinigai buvo nuimti ir jam paduoti, o telefoną jau buvo pardavęs už grynus pinigus, todėl Š. telefono nebeišsiuntė. Norėjo pinigus G. Š. pirmadienį grąžinti, bet taip gavosi, kad tų pinigų negrąžino dėl finansinių problemų ir susitarimo neįvykdė. Pinigus prašė pervesti ne į jo sąskaitą, nes jo sąskaitai yra uždėtas limitas nuimti pinigus. Jis nesistengė slėpti savo sąskaitos nuo nukentėjusiojo. Jo sąskaitai yra uždėtas disponuojamos sumos limitas, negalėjo nusiimti tų pinigų. Pinigai buvo gauti ne per draugą, o per trečią asmenį. S. žino iš matymo. Su S. konkrečiai nebendravo, kad pinigus pervestų jam. Paprašė L. pagalbos, o jis paprašė S. , taip ir gavosi. Gyvena ne vienas, turi sugyventinę, vaikų. Įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini), todėl nenurodė sugyventinės sąskaitos, kad į ją būtų pervedami pinigai. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), S. buvo (duomenys neskelbtini), jam taip atrodė, kad tokiu būdu greičiau gaus pinigus, jei jie bus pervesti į S. sąskaitą. Įvykio metu su vaikais atostogavo pas tėvus, į (duomenys neskelbtini) greitu metu važiuoti nežadėjo. Tėvų sąskaitos nepanaudojo, jie būtų klausę, už ką pinigai, o jis tuo metu turėjo finansinių problemų, norėjo parduoti telefoną, neturėjo ką tėvams pasakyti. Jis norėjo kuo greičiau gauti pinigų. Jam paskambino tokia moteris ir pasakė, kad iš karto atvažiuotų ir sumokėtų už telefoną, todėl jis jai telefoną pardavė. Po valandos ar dviejų sužinojo, kad ir Š. pervedė pinigus už telefoną. Buvo gavęs pinigus už telefoną grynais, buvo gavęs pavedimą, bet turėjo skolų, finansinių problemų, todėl iš karto nebegalėjo grąžinti pinigų Š. . Po pavedimo padarymo su Š. nebendravo, pasižadėjo jam, kad vėliau atiduos pinigus, paskui nebenorėjo daugiau prisimeluoti, nes to pažado neištesėjo. Pinigus nukentėjusiajam grąžino po Kalėdų, proceso metu. Jau buvo apklaustas kaip įtariamasis, procesas vyko. Priklausomybių narkotikams neturi, alkoholio nevartoja. Turėjo neįgalumą, bet jo nebeprasitęsė. Jam yra (duomenys neskelbtini) – akių lyga. Jis blogai mato, turi nešioti specialius lęšius, yra išoperuota viena akis. Kai padarė nusikaltimą, dar nebuvo probacijoje. Turi problemų su alkoholiu visą gyvenimą, yra pripažinta priklausomybė, turi nerimo sutrikimus, geria vaistus. Apie tai jokių dokumentų į bylą nepateikė. Priklausomybių centre yra registruotas (duomenys neskelbtini), yra praėjęs Minesotos programą. Probacijos taisyklių laikosi nepriekaištingai, teikimų teisme nebuvo. Su alkoholiu jau susitvarkė, papildomai dar kartą važiuos į Minesotą (duomenys neskelbtini) savo noru. Dabar yra susitvarkęs gyvenimą, nebedaro naujų nusikalstamų veikų. Gali atidirbti viešus darbus, įsipareigoti būti namuose, įkalinimo įstaigoje buvęs nėra, nenori, nemano, kad ten būdamas taps geresnis žmogus. Gailisi dėl savo elgesio, žalą turėjo atlyginti anksčiau, norėjo tą padaryti, todėl įsidarbino vairuotoju. Toje darbovietėje buvo apgautas, du mėnesius nemokėjo atlyginimo, yra apie tai pranešęs darbo inspekcijai, jam yra priteista, kad įmonė turi išmokėti jam atlyginimą. Dabar žalą nukentėjusiajam yra atlyginęs, jo atsiprašė ir dar kartą atsiprašo.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes B. N. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
B. N. kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.
Įtariamojo B. N. parodymai, iš kurių matyti, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2025-08-01 paprašė Ž. S. banko sąskaitos numerio ir jis ją jam davė. Rugpjūčio 1 d., „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą apie tai, kad parduoda telefoną ,,S. G. S23 ultra“ už 390 eurų, nurodė savo telefono numerį kaip kontaktinį, kad su juo susisiektų. Tiek G., tiek kitas pirkėjas už tą patį telefoną pervedė po sutartus 380 eurų. Vienas pervedė Ž. S., o kitas D. U.. Nukentėjusiajam G. Š. telefono neišsiuntė, nes jo jau neturėjo, jį buvo pardavęs kitam pirkėjui. Iš G. Š. pinigus, t. y. 380 eurų gavo, nes juos jam atvežė Ž. S.. G. Š. pinigų negrąžino, nes po to, kai juos gavo, nusprendė negrąžinti, nes jam reikėjo pačiam pinigų, nes neturėjo iš kur jų gauti, jam pinigų labai reikėjo (t. 2, b. l. 33-37). Apklausiamas papildomai B. N. paaiškino, kad jokio susitarimo su Ž. S. veikti bendrai ir apgaule užvaldyti svetimą turtą nebuvo. Kaip ir sakė, jokio susitarimo nei su Ž. S., nei su D. U. apgaule užvaldyti G. Š. pinigus nebuvo. Šiuo metu G. Š. žalos dar nėra atlyginęs, tačiau tai pasistengs padaryti kuo greičiau. Tikrai nuoširdžiai gailisi, kad apgavo G. Š. ir jam negrąžino jo pervestų pinigų. Kaip ir sakė, tuo metu buvo labai bloga jo finansinė padėtis. Jis tikėjosi, kad greitu laiku užsidirbs pinigų ir jam juos grąžins (t. 2, b. l. 40-44). Apklausiamas papildomai B. N. paaiškino, kad 2026-01-12 jis nukentėjusiajam G. Š. atlygino jam padarytą 380 eurų turtinę žalą. Pinigai į jo nurodytą banko sąskaitą buvo pervesti iš jo mamos Ž. N. banko sąskaitos, nes tuo metu iš mamos pasiskolino minėtą pinigų sumą (t. 2, b. l. 50-52).
Liudytojo G. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad 2025-07-31 internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą naudotą mobilaus ryšio telefoną ,,S. G. S23 ultra“. Telefonu sutarė, kad telefoną parduos už 380 eurų su siuntimu, t. y. autobusų siuntomis, kurios pristato tą pačią dieną, kai išsiunčia. Pardavėjas telefonu pasakė, kad kitą dieną, t. y. 2025-08-02 9.45 val. išsiųs minėtą telefoną autobusų siuntomis iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini). Iš savo banko sąskaitos už naudotą mobilaus ryšio telefoną atliko 380 eurų pavedimą į banko sąskaitą, priklausančią Ž. S.. Jam pardavėjas atrašė, kad jis gavo pinigus ir išėmė skelbimą. Jis matė, kad skelbimo nebėra. 2025-08-02 iš pardavėjo gavo SMS žinutę, kad nespės išsiųsti siuntos sutartu lauku, todėl įdės į artimiausią paštomatą. Telefonu paskambino pardavėjui, kuriam pasakė, kad pinigų negavo, tuomet jis jam pasakė, kad pinigai bus po dviejų dienų. Jis pasakė, kad jeigu pinigų nebus, tuomet jis kreipsis į policiją. Pardavėjas atsakė: „pofik''. Tuo pokalbis baigėsi. Nei mobilaus ryšio telefono negavo, nei pinigų, yra apgautas. Jam padaryta 380 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 42-45). Liudytojo Ž. S. parodymai, iš kurių matyti, kad B. N. asmeniškai nepažįsta, apie jį nėra girdėjęs, jo kontaktų jokių neturi. Prisimena, kad jo pažįstamas D. U., su kuriuo yra pažįstami apie 6 metus, praėjusią vasarą, prisimena, kad tai buvo rugpjūčio 1 d., kai D. U. jam parašė į ,,messenger“ ir paprašė pagalbos. Tiesiog pažįstamam D. U. paprašius jo banko sąskaitos numerio, jam jį davė tik dėl to, kad jo banko sąskaita buvo užblokuota. Jeigu būtų žinojęs, kad į jo banko sąskaitą bus pervesti pinigai, kurie bus išvilioti apgaule, tikrai savo banko sąskaitos nebūtų nurodęs ir nebūtų leidęs ja pasinaudoti. Su tokia situacija susidūrė pirmą kartą, jaučiasi ir pats apgautas, nes nežinojo, kad pinigai, įkritę į jo sąskaitą, yra išvilioti apgaule iš kito asmens ir pervesti ne D. U. draugo (t. 1, b. l. 120-123).
2025-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pateikia informaciją apie ,, (duomenys neskelbtini)“ portalo skelbimus (t. 1, b. l. 149-150).???
2025-08-13 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta informacija dėl Ž. S. (t. 1, b. l. 163-175).
2025-08-18 tarnybinis pranešimas, kuriuo atlikta banko sąskaitos išklotinės analizė (t. 1, b. l. 176-178)
2025-08-12 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad paskambinus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepė vyriškis, jo paklausus dėl parduodamo mobilaus telefono, neigė, kad patalpino skelbimą apie parduodamą telefoną į (duomenys neskelbtini), tačiau tęsiant pokalbį, prisipažino, kad pardavinėjo telefoną ir pinigus nukentėjusiajam žada grąžinti per dvi dienas (t. 1, b. l. 180-182).
2025-12-28 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobilaus ryšio telefono ekrano nuotraukų apžiūra (t. 2, b. l. 1-10). 2025-12-28 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobilaus ryšio telefono ekrano nuotraukų apžiūra (t. 2, b. l. 13-20).
BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Nagrinėjant bylą teisme ir viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis B. N. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad B. N. kaltė įrodyta ne tik jo paties parodymais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam G. Š. priklausančius 380 eurų. Padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, nusikalstama veika baigta, asmuo veikė tiesiogine tyčia, suvokė veikos pavojingumą, savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis B. N. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į B. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas tris kartus, Lietuvos teismų informacines sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje B. N. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2 veikos), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Tokios nustatytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad B. N. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, todėl teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis), nustatant maksimalios trukmės bausmės trukmę.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kadangi B. N. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė 2025 m. liepos 31 d., tai yra iki paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, jam šiuo nuosprendžiu skirtina arešto bausmė bendrintina apėmimo būdu su 2025 m. spalio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.
Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis B. N. kaltu prisipažino, atlygino padarytą žalą, nedirbantis, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, todėl darytina išvada, kad realus kaltinamajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties kaltinamojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra asmenų, pripažintų kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju teismo aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus B. N. nuo visuomenės, jos vykdymą kaltinamajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, B. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui. Teismas sprendžiama, kad šiuo atveju nėra būtina taikyti intensyvią priežiūrą. B. N. skirtini įpareigojimai, padėsiantys pasiekti bausmės tikslus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
B. N. pripažinti kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant B. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu skirtą arešto bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2025 m. spalio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir B. N. skirti galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant B. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).
B. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 vnt. kompaktinį diską – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.