Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Aldevino Ščiglos kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.

Priteista iš nuteistųjų A. B., K. B., N. D., A. D. solidariai nukentėjusiajai R. K. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti K. B., N. D., A. D., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 18 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad organizavo ir vykdė nukentėjusiosios R. K. gabenimą jos sutikimu iš Lietuvos Respublikos prostitucijai, t. y. 2006 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, K. B. namuose, (duomenys neskelbtini), gavęs R. K. sutikimą vykti į užsienį prostitucijai ir sutaręs su K. B., N. D. ir A. D. už nusikalstamos veikos objekto – R. K. – suradimą ir perdavimą jo žiniai, kaip asmens, sutinkančio vykti į užsienį prostitucijai, sumokėti 3000 Lt dalimis, sumokėjo N. D. nenustatytą pinigų dalį, o nukentėjusiąją R. K. parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno savaitę. Per šį laikotarpį A. B. nupirko R. K. drabužių ir kosmetikos, pagal skelbimus surado asmenis, gabensiančius R. K. į Londoną, parengė nusikaltimo planą, t. y. numatė dieną, laiką ir vietą, iš kur nukentėjusioji R. K. su kitais asmenimis išvyks į kitą valstybę prostitucijai, ir 2006 m. lapkričio 10 d. vakare nuvežė nukentėjusiąją R. K. į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur apmokėjo kelionės išlaidas ir nurodė vairuotojams nuvykus į Londoną paskambinti R. K. duotu telefono numeriu, kad šią pasitiktų; iš šios vietos R. K. mikroautobusu (valst. Nr. duomenys neskelbtini) 2006 m. lapkričio 11 d., 00.41 val., per Kalvarijos pasienio postą išvyko iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę prostitucijai.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, neužtikrindamas nukentėjusiosios dalyvavimo teismo posėdyje, pažeidė nuteistojo A. B. teisę į tinkamą gynybą. Nuteistasis neturėjo galimybių teisiamojo posėdžio metu pateikti klausimų nukentėjusiajai, todėl negalėjo tinkamai apsiginti ir įrodyti, kad yra nekaltas. Be to, nukentėjusioji teisme turėjo pasirašyti priesaiką ir duoti teisingus parodymus, o už melagingus parodymus – atsakyti. Teismas, neapklausęs nukentėjusiosios, tinkamai neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti ir A. B. kaltę grindė tik ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais. Dėl to apkaltinamasis nuosprendis nėra išsamiai motyvuotas, pagrįstas teisiniais argumentais ir aiškus byloje dalyvavusiems bei kitiems asmenims.

Prokurorei nesuprantamas kasatorių teiginys, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nemotyvuoti. Surašant šiuos procesinius dokumentus laikytasi BPK 304-307 bei 332 straipsnių reikalavimų, motyvuotai aptarti ištirti įrodymai bei apeliacinių skundų argumentai, teisiškai pagrįstai įvertintos nustatytos aplinkybės.

Pasisakydama dėl nuteistojo A. B. kaltės formos darant jam inkriminuotą veiką, prokurorė nurodo, kad BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. A. B. veika papildomai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį kaip organizatoriaus ir akivaizdu, kad organizavimo veiksmai gali būti padaryti tik tyčia. Pasak prokurorės, skundžiamuose sprendimuose išdėstyta A. B. organizacinių – parengiamųjų veiksmų seka nukreipta į nukentėjusiosios gabenimą prostitucijai iš Lietuvos Respublikos bei jo kaip vykdytojo veiksmai. Visi šie veiksmai buvo kryptingi, siekiant vieno tikslo – išgabenti asmenį šio sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, todėl teismai neturėjo papildomai akcentuoti akivaizdžiai aiškios tyčios formos.

Prokurorė nurodo, kad neatitinka faktinių bylos aplinkybių kasatorių teiginiai dėl netinkamo BK 24 straipsnio 4 dalies ir 307 straipsnio 2 dalies taikymo. BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizatorius yra asmuo, kuris parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo. Nusikaltimo organizatorius yra bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininkavimo požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos vykdymo būdus, priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-102/2009). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuosprendyje aptartais įrodymais, įvertinęs nukentėjusiosios, kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą, A. B. veiksmuose nustatė organizatoriaus požymius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skunde išdėstytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Nuteistasis ir jo gynėjas neteisingai nurodo bylos proceso eigą teisme, teigdami, kad teismas neužtikrino nukentėjusiosios dalyvavimo teismo proceso metu, jos neapklausė, neprisaikdino ir dėl to kaltinamasis ir jo gynėjas negalėjo pateikti jai klausimų, taip suvaržant pagrindines jų teises proceso metu. Byloje esantys teisiamojo posėdžio protokolo duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo tiriami įrodymai, buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo ar atsisakymo juos duoti ir pasirašė, kaltinamasis turėjo galimybę jai pateikti klausimus ir šia teise pasinaudojo. Baigus įrodymų tyrimą, į 2010 m. gegužės 16 d. teismo posėdį, kuriame buvo numatyta išklausyti proceso dalyvių baigiamąsias kalbas, nukentėjusioji neatvyko ir neatvykimo priežasties nepranešė. Kadangi nukentėjusioji buvo nustatyta tvarka apklausta, jos dalyvavimas baigiamojoje teisminio posėdžio stadijoje buvo reikšmingas tik dėl jos procesinių teisių užtikrinimo, o ne dėl visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo. Teismas pagrįstai jos dalyvavimo teismo posėdyje būtinumą išsprendė remdamasis BPK 251 straipsnio nuostatomis ir pripažino, kad nukentėjusios dalyvavimas šioje proceso stadijoje nėra būtinas, nes posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios R. K. atstovė – advokatė E. P., o BPK 293 straipsnio 2 dalis numato, jog baigiamosios kalbos yra nukentėjusiosios ar jos atstovo pasakytos kalbos. Nukentėjusiajai buvo priteistas žalos atlyginimas, kitų proceso dalyvių teisės dėl jos nedalyvavimo taip pat nebuvo suvaržytos. Kitas kasatorių teiginys dėl to, kad teismas rėmėsi melagingais nukentėjusiosios ikiteisminio bylos tyrimo metu duotais parodymais, vėlgi yra klaidinantis, nes R. K. nustatyta tvarka buvo apklausta 2009 m. vasario 23 d. teismo posėdyje ir jos parodymai buvo nuoseklūs palyginus su duotaisiais ikiteisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. buvo pakartotinai apklausta, jos parodymų pakeitimą bei išdėstytą naują įvykių versiją teismas įvertino sulygindamas su visais bylos proceso metu ištirtais įrodymais ir pagrįstai atmetė, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teisme duoti nukentėjusiosios parodymai atitinka kitų asmenų, vykusių kartu su ja į Angliją, parodymus: K. P., R. K., kurie yra pašaliniai asmenys ir su nukentėjusiąją jų nesieja jokie asmeniniai ryšiai. Kiti asmenys, kurių parodymais grindžiama kaltinamojo A. B. gynybinė versija, yra glaudžiai susieti asmeninėmis pažintimis, kitais artimais tarpusavio ryšiais ar bendra gynybine pozicija, todėl jų parodymai vertintini rezervuotai. Pabrėžtina, kad A. B. versija apie nukentėjusiosios įdarbinimą padavėja ar indų plovėja neparemta jokiais objektyviais duomenimis – neaišku, su kuo buvo susitarta dėl įdarbinimo, pas ką ji vyko, kodėl buvo apmokėtos kelionės išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, pagrįstai pripažino, jog nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teismui pateikta versija yra išgalvota, o parodymus ji pakeitė, siekdama A. B. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vertinant A. B. gynybinę versiją atsižvelgtina ir į tai, kad savo kasaciniame skunde jis taip pat nėra nuoširdus, stengiasi suklaidinti teismą, pateikdamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie baudžiamojo proceso pažeidimus nagrinėjant bylą teisme.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami nukentėjusiosios parodymų raidą, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, turėjusias reikšmės jos parodymų pakeitimui, ir ėmėsi procese numatytų veiksmų, siekdami nustatyti tikrąsias nusikaltimo aplinkybes ir juos padariusius asmenis. Surašydami baigiamuosius procesinius dokumentus teismai laikėsi BPK 304-307 bei 332 straipsniuose nustatytų reikalavimų, išdėstė argumentus dėl bylos proceso metu ištirtų įrodymų, motyvus, kuriais remiantis atmetama nuteistojo ir jo gynėjo versija. Kasatoriai teigia, kad teismai nenurodė A. B. kaltės formos padarant BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Tačiau, kaip teisingai nurodyta prokurorės atsiliepime į kasacinį skundą, A. B. veika papildomai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį kaip nusikaltimo organizatoriaus, o organizatoriaus veiksmai padaromi tik tyčiniais veiksmais. Teismai išsamiai atskleidė nusikaltimo bendrininko – organizatoriaus veiksmų turinį ir pagrįstai šią bendrininkavimo formą tapatino su A. B. padarytais veiksmais kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais, parengiant ir vadovaujant R. K. gabenimui į užsienį prostitucijai.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės veikos kvalifikavimui, nusikaltime dalyvavusių asmenų vaidmens atskleidimui.

BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Bylos proceso metu ištirti įrodymai patvirtina, kad A. B., panaudodamas įvairias įtikinėjimo priemones, pats ir bendromis pastangomis su N. D. bei kitais šio nusikaltimo bendrininkais, įkalbėjo nukentėjusiąją vykti į Didžiąją Britaniją užsiimti prostitucija, sumokėjo nusikaltime dalyvavusiems asmenims už pagalbą įkalbant R. K. vykti į kitą šalį teikti seksualines paslaugas, taip pat organizavo jos kelionę, nupirko drabužių ir kosmetikos, fotografavo apsinuoginusią, apmokėjo kelionės išlaidas, suderino išvykimo laiką ir vietą, įsodino į transporto priemonę, gabensiančią ją iš Lietuvos, davė telefono numerį, kuriuo, atvykusi į Londoną, turi paskambinti, domėjosi jos atvykimu į sutartą vietą. Šie veiksmai atitinka BK 307 straipsnio 2 dalies dispoziciją, kuri numato atsakomybę už organizavimą ir vadovavimą prostitucijai arba gabenimą asmens šio sutikimu prostitucijai. A. B. pats fiziškai neatliko gabenimo veiksmų, tačiau gabeno R. K. prostitucijai, pasinaudodamas asmenimis, nežinančiais konkretaus kelionės tikslo. Visi šie jo veiksmai yra daugiaplaniai ir įvairialypiai, pradedant verbavimu prostitucijai, apmokant nusikaltimo bendrininkams už pagalbą įtikinant ją vykti bei suteikiant priemonių, lėšų, organizuojant išvykimą, jos pasitikimą Londone bei gabenimo koordinavimą, todėl pagrįstai teismų kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį; bausmė paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, neperžengiant sankcijos už padarytą nusikaltimą ribų, taigi įstatymo taikymo aspektu paskirta teisingai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Aldevino Ščiglos kasacinį skundą atmesti.