Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G. (A. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas A. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 95-2 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., gimęs 1987 m. kovo 1 d., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį ketveriems metams, 180 straipsnio 1 dalį už 2010 m. balandžio 3–6 d. plėšimą – dvejiems metams, 180 straipsnio 1 dalį už 2010 m. balandžio 10 d. plėšimą – dvejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį – penkeriems metams, 261 straipsnį – šešeriems metams, 302 straipsnio 1 dalį – trims mėnesiams, 214 straipsnio 1 dalį – trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 261 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės atitinkamai apimtos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies apimtas bausmes sudėjus tarpusavyje ir su pagal BK 260 straipsnio 1 dalį A. G. paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. G. į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. kovo 26 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo A. G. ir gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalis, kuria A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir jis dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 261 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės atitinkamai apimtos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies apimtas bausmes sudėjus tarpusavyje ir su pagal BK 260 straipsnio 1 dalį A. G. paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 4 d., jos pabaiga – 2019 m. spalio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2015 m. sausio 8 d. – 4 metai 9 mėnesiai 6 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmestinas

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sutiko, kad jo atžvilgiu būtų taikyta intensyvi priežiūra, faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas, naudojant OASys metodiką, parodė, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai. Taigi, A. G. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose. Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Nepaisant to, kad A. G. skunde nurodo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis bausmės atlikimo metu pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus – aštuonis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir vos du kartus paskatintas. Ir, nors šiuo metu drausminės nuobaudos nebegalioja, kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. O tai atspindi jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad A. G. toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Akivaizdu, kad pats nuteistasis nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, kaip pažymima psichologinės tarnybos išvadoje, kaltės dėl padarytų nusikaltimų A. G. niekada nepripažino ir nepripažįsta, kardinaliai neigia padaręs ką nors nusikalstamo, o tai, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iš tiesų neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis ateityje įstatymų ir nenusikals.

Aukštesniojo teismo nuomone, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju vieną labai sunkų, du sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus, padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. A. G. yra atlikęs kiek daugiau nei 1/2 paskirtosios bausmės, likusi bausmės dalis, palyginus su atliktąja, yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visos A. G. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad jis jau dabar gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje, priešingai nei teigia nuteistasis savo skunde, motyvuotai nurodytos jo skundo dėl Komisijos 2015 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 95-2 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. G.“ netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. G. (A. G.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.