Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant vertėjai Dainai Bžeskienei, pareiškėjui J. G. (J. G.), jo atstovui Jonui Sinkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.G. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 1571-1209-B/08 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu Nr.1571-1209-B/08 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodo, kad šis sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas. Pareiškėjo teigimu jo realios pajamos neviršija sprendime nurodytos 12000 litų sumos, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, taip pat neįvertinta aplinkybė, kad jis yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, todėl atsakovas privalėjo suteikti antrinę teisinę pagalbą.

- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. spalio 06 d. sprendimą Nr. 1571-1209-B/2008.

Pareiškėjas J.G. ir jo atstovas J.Sinkevičius skundą palaiko ir vadovaujantis jame išdėstytais motyvais prašo patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo teismą panaikinti 2008 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 1571-1209-B/08, kuriuo atsisakyta teikti J.G. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodant, kad pareiškėjo turtas ir pajamos neatitiko turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti, o VGTPĮ 12 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant asmeniui gali būti suteikta antrinė teisinė pagalba neatsižvelgiant į jo turtą ir pajamas, nebuvo nustatyta.

Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 468, nustatyti Asmenų turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau - Nutarimas). Pagal Nutarimo redakciją, įsigaliojusią nuo 2008 m. liepos 1 d. (Žin., 2008 Nr.73-2833), asmenų turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti nustatomi:

1) pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – MMA), pridedant po 3,75 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio;

2) antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 15 MMA, pridedant po 5,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Taigi pagal aukščiau aptartąjį teisinį reguliavimą, pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, turto vertės normatyvas yra 423 750 Lt, o metinių pajamų normatyvas - 8000 litų (10 MMA), o pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, turto – 635 625 Lt, o metinių pajamų - 12000 litų (15 MMA).

Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio, kuris reglamentuoja asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus, 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinė pagalbą įrodo gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta. Ši deklaracija turi būti pateikta kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas metinėje gyventojo turto deklaracijoje (FR 0001 versija 01) ir jos prieduose FR0001T, FR0001P, FR0001G kuri, kaip matyti iš mokesčių administratoriaus žymos buvo pateikta 2008 m. rugsėjo 8 d., už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. deklaravo, kad turi privalomo registruoti turto (30 indeksas – butas), kurio vertė 100000 litų, gautų pajamų suma už deklaruojamą laikotarpį - 12323 Lt., gauta paskolų suma 8000 litų. Taigi pareiškėjas turi 100 000 Lt vertės turto (b.l. 9-13), o tai neviršija antrinei teisinei pagalbai gauti nustatyto turto vertės normatyvo, todėl jo turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti lemia jo metinės pajamos. Grįsdamas skundo reikalavimus pareiškėjas nurodo, kad jo realios metinės pajamos atitinka pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti, nes kiekvieną mėnesį dalį savo pajamų naudoja 8000 litų paskolos grąžinimui, todėl jos realiai sudaro mažesnę nei 12000 litų sumą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr.VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 108 punkte numatyta, kad FR0001P priedo P4 laukelis „Gauta pajamų suma neatėmus mokesčių (Lt)“ turi būti nurodoma apskaičiuota pajamų suma (litais) neatėmus sumokėto (išskaičiuoto) pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, taikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio. Taisyklių 110 punkte nurodyta FR0001P priedo P6 laukelio pildymo tvarka, jog čia turi būti nurodoma faktiškai gauta pajamų suma atėmus išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį, socialinio draudimo įmoką, taip pat kitus mokesčius (jeigu jie buvo sumokėti). Pareiškėjas nuo gaunamų pajamų nemoka pajamų mokesčio, nemoka socialinio draudimo įmokų ir gauta pajamų suma neatėmus mokesčių yra tapati sumai gautų pajamų atėmus mokesčius, tai nurodoma ir teikiamoje deklaracijoje. Pareiškėjo nurodomos išlaidos, tenkančios jo kreditorinių įsiskolinimų vykdymui inter alia negali būti prilygintos išskaičiuotiems (sumokėtiems) mokesčiams, numatytiems atitinkamuose mokesčių įstatymuose ką pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr.A146-769/2008. Todėl pagal pateiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją pareiškėjo gautos pajamos, nurodomos deklaracijos priede FR0001P P4 laukelyje ir P6 laukelyje ir deklaruotos deklaracijos 28 punkte „Gautos pajamos“ yra jo pajamos ir gauta pajamų suma yra 12 323 Lt. Būtent pagal šią gautą pajamų sumą ir yra sprendžiama ar asmuo pagal patvirtintus turto ir pajamų lygius turi teisę į antrinę teisinę pagalbą.

Taigi, neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo metinės pajamos ginčijamo sprendimo priėmimo metu, viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 11 d. nutarimu nuo 2008 m. liepos 1 d. nustatytus turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 1571-1209-B/08 pagrįstai atsisakyta suteikti teisinę pagalbą pagal VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl pareiškėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą kitais įstatymo nustatytais pagrindais (VGTPĮ 12 straipsnis).

Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr.32-I-00754/2006, kurios pagrindu pateiktas ieškinys valstybei dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr.2-1958-122/2008, jam antrinė teisinė pagalba turėjo būti teikiama neatsižvelgiant į jo turtinę padėtį.

VGTPĮ 12 straipsnio 2 punktas numato, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje. VGTPĮ 13 straipsnio (asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai) 3 dalis numato, kad šio įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis.

Pareiškėjas 2008 m. spalio 6 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1958-122/2008 ir kartu pateikė civilinės bylos aplinkybes patvirtinančio ieškinio kopiją, Teisingumo ministerijos atsiliepimo į ieškinį kopiją, 2007 m. kovo 21 d. priimto nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 32-1-00754-06 kopiją bei metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), atsirasti atsakomybei tiek pagal CK 6.271 straipsnį (dėl turtinės žalos), tiek pagal CK 6.250 straipsnį (dėl neturtinės žalos), turi būti nustatyta atitinkamų sąlygų visuma, o būtent, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai (CK 6.246 str.); padaryta žala (CK 6.249 – 6.250 str.); priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, viena iš būtiniausių sąlygų civilinei atsakomybei nustatyti yra neteisėti pareigūnų veiksmai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2008 m. spalio 6 d. jo prašymo nagrinėjimo metu nepateikė Tarnybai procesinio dokumento apie baudžiamosios bylos Nr.32-1-00754-06 baigtį, todėl nesant jokių duomenų, kad įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais yra konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai, bei kad yra pačio nusikaltimo sudėties požymių jų veiksmuose, negalima konstatuoti jog yra teisinės prielaidos pripažinti, kad šiuo pagrindu atsirado civilinės atsakomybės pagrindai reikalauti ir pačios žalos atlyginimo šiuo teisniu pagrindu - kaip nukentėjusiajam dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A20-104/2008). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija, todėl pagal sisteminę įstatymo analizę akivaizdu, kad VGTPĮ 12 straipsnio 2 punkto prasme nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, laikytini asmenys, kai įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, ar apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra konstatuota, kad yra įvykdytas nusikaltimas ir asmuo dėl šio nusikaltimo patyrė žalą.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimami gavus atitinkama prašymą arba teisėsaugos pareigūnų ar teismo iniciatyva, pastariesiems nustačius, kad yra pagrindai asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Šiuo procesiniu dokumentu sprendžiamas asmens įtraukimo į procesą klausimas bei jo procesinė padėtis jame, tačiau tai nėra teisinis pagrindas konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus ir jų kaltės įrodymu.

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tačiau civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja ne nuo ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento. Taigi pareiškėjas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau šia teise nėra pasinaudojęs bei nėra įtrauktas į procesą kaip civilinis ieškovas. Remiantis šia sistemine įstatymų normų analize darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad nesant teisinio pagrindo konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygų visumos elementų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas įgijo teisę į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka ir tuo pačiu teisę į antrinės teisinės pagalbos suteikimą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal VGTPĮ.

Be to, pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, o ne sprendžiant žalos atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje, todėl nenustačius VGTPĮ 12 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant asmeniui gali būti suteikta antrinė teisinė pagalba neatsižvelgiant į jo turtą ir pajamas, pagrįstai priimtas sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau nurodytos aplinkybės neužkerta pareiškėjui galimybės realizuoti savo teisę į antrinę teisinę pagalbą, prašant ją suteikti baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, jei žalos atlyginimo klausimas yra arba bus sprendžiamas baudžiamojoje byloje, aukščiau sprendime nurodytąja tvarka.

Pareiškėjo skundu akcentuojama, kad sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neteisėtas. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodyta: sprendimo priėmimo data ir vieta; sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė; sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas; pareiškėjo vardas, pavardė; teisinės pagalbos turinys - kokios teisinės pagalbos prašoma; antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai; nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 6 punkte nurodytiems pareiškėjams; valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis; teikti antrinę teisinę pagalbą skiriamo advokato, jei priimamas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, priėmimo laikas; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas; kita, tarnybos nuomone, reikšminga informacija.

Atsakovo priimtame 2008 m. spalio 6 d. sprendime Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 1571-1209-B/08 visi šie elementai yra, atsakovas sprendime nurodė atsisakymo teikti antinę teisinę pagalbą pagrindus tuo įvykdė reikalavimus keliamus sprendimo formai ir turiniui, numatytus VGTPTĮ 18 straipsnio 4 dalyje, todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl sprendimo turinio yra nepagrįstas.

Vienu iš pareiškėjo argumentų dėl atsakovo priimto sprendimo neteisėtumo taip pat nurodoma, kad atsakovas anksčiau buvo suteikęs antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nors jo turtinė padėtis tuo metu buvo geresnė. Kaip nurodo atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 27), 2006 m. liepos 28 d. sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo priimti įvertinus pareiškėjo turtinę padėtį pagal tuo metu jo teiktą deklaraciją (b.l. 44-49) ir tuomet jo turtinė padėtis suteikė pagrindą jam skirti antrinę teisinę pagalbą, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, akivaizdu, kad yra pasikeitusi pareiškėjo turtinė padėtis lyginant su 2006 m. liepos 21 d. pateiktos deklaracijos duomenimis ir tai lėmė, kad pagal pareiškėjo gautas pajamas, nurodytas 2008 m. rugsėjo 8 d. deklaracijoje (b.l.9-13), jis neatitinka nei pirmojo nei antrojo turto ir pajamų lygio, suteikiančio teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.