- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 2-783-652/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03947-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Sakalauskienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. P., S. K.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
institucijos, teikiančios išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams A. P. ir S. K., institucija, teikianti išvadą byloje - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. K. patikslintame ieškinyje prašo (b. l. 10-11) :
1. Nustatyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
2. Nustatyti, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu S. K. susipažino 2012 metais per socialinius tinklus, po to atvažiavo į Alytų ir pradėjo su juo gyventi kartu. Tapusi nėščia grįžo į Pagėgius, kur anksčiau gyveno, kad galėtų pabaigti mokslus Šilutės profesinio rengimo centre, tačiau už nelankymą ji buvo pašalinta iš mokymosi įstaigos. Nurodė, kad atsakovas S. K. buvo pas ją atvažiavęs. Nurodė, kad pagimdė 2013-01-19 sūnų, kad po kiek laiko pateko į ligoninę dėl sūnaus sveikatos būklės, o po to buvo perkelta į Krizių namus Vidgirio kaime, kur sutiko atsakovą A. P., kuris sutiko būti įrašytas D. tėvu, nes taip ji galėjo greičiau išeiti iš Krizių centro, be to jie planavo kartu gyventi, kad kartu gyveno iki 2014 metų. Paaiškino, kad su Sauliumi taip pat palaikė ryšį, susiskambindavo, išsiųsdavo jam vaiko nuotraukas ir pan., todėl po kiek laiko nusprendė važiuoti gyventi pas atsakovą S. K., kur dabar kartu gyvena, augina sūnų. Yra visiškai tikra dėl vaiko tėvystės, todėl ekspertizės skirti neprašė. Nurodė, kad priteisti išlaikymą vaikui neprašo, nes gyvena kartu su vaiko tėvu, kuris ir taip vykdo savo pareigą išlaikyti sūnų.
Atsiliepimas
Atsakovas S. K. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Ieškovė paaiškino, kad liko prižiūrėti sūnaus. Atsakovas S. K. 2018-02-01 teismo posėdyje sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Patvirtino, kad D. P. yra jo sūnus, kad gyvena kartu su juo, jį išlaiko, prižiūri. Nurodė, kad dirba, gauna minimalią algą. Prašė pakeisti sūnui pavardę į K.. Ekspertizės skirti neprašė.
Atsakovas A. P. su ieškinio reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad kai susitiko ieškovę, ji buvo nėščia. Kai pagimdė sūnų, pasakė, kad jo tėvas yra S. K.. Sutiko būti įrašytas vaiko tėvu, nes norėjo jai padėti išeiti iš Krizių centro, po to abu apsigyveno jo bute, gyveno kartu virš metų, tačiau ieškovė pradėjo susirašinėti su S. K. ir išvažiavo gyventi pas jį. Nurodė, kad vaiku jis rūpinosi, kol su ieškove gyveno kartu, dabar jokių ryšių su vaiku nepalaiko. Ekspertizės skirti neprašė.
Institucijos, teikiančios išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovės šeima 2012-11-09 įrašyta į P. V. teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų sąrašą, o nuo 2013-03-07 iki 2013-07-09 su kūdikiu buvo apgyvendinta Krizių centre, kad po kiek laiko grįžo į Alytų ir 2014-05-08 įrašyta į Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų sąrašą, jai teikiamos socialinės paslaugos. Nurodė, kad ieškovė gyvena kartu su S. K.. Ieškiniui neprieštaravo. Pabrėžė vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013-02-04 Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje registruojant D. gimimą, gimimo įraše duomenys apie tėvą nebuvo nurodyti, vaikui buvo suteikta pavardė K., duomenys apie tėvus buvo įrašyti remiantis motinos D. K. pareiškimu. 2013-06-18 akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo aktu buvo keičiamas D. K. gimimo įrašas, nurodant duomenis apie tėvą: A. P., bei pakeičiant D. K. pavardę į P.. Pakeitimo pagrindas – bendras tėvų pareiškimas, patvirtintas notaro. Iš Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo aktų matyti, kad ieškovė netiksliai įvardina faktines aplinkybes, t. y., kad iš aktų matyti, jog ji su atsakovu A. P. gyveno kartu iki vaiko gimimo, jų šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Po vaiko gimimo, esant nepatenkintoms buities gyvenimo sąlygoms, ieškovė su vaiku buvo apgyvendinta Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro Krizių namuose. Iš kitų Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentų matyti, kad D. K. išvyko į Alytų, Pagėgių savivaldybėje ji buvo išbraukta iš rizikos šeimų apskaitos. 2014-04-25 ją Alytuje aplankė Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, 2014-05-08 ji buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, jai buvo paskirtos socialinės paslaugos. Tų pačių metų šeimos aplankymo aktuose nurodyta, kad kartu gyvena S. K., Deimantės teigimu, D. tėvas.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė bendravo tiek su vienu, tiek su kitu atsakovu, tačiau visos šalys tvirtina, kad S. K. yra D. P. tėvas, S. K. su tuo sutinka. Šalys neprašo skirti ekspertizės tėvystei nuginčyti ir nustatyti. Tikėtina, kad šalių nurodytos aplinkybės yra pagrįstos. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp A. P. ir D. P. artimas ryšys nesusiformavo.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Nesant ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo, nesant nustatytų aplinkybių, paneigiančių šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nėra būtinybės skirti ekspertizę dėl atsakovo A. P. negalėjimo būti vaiko tėvu (CK 3.150 str.). Nustatoma, kad A. P. nėra D. P. tėvas (CK 3.149 str. 1 d.).
Nesant ginčo tarp šalių dėl tėvystės nustatymo, nesant nustatytų aplinkybių, paneigiančių šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, nėra būtinybės skirti ekspertizę dėl atsakovo S. K. tėvystės patvirtinimo. Nustatoma, kad atsakovas S. K. yra D. P. tėvas (CK 3.148 str.)
Civilinės metrikacijos įstaiga nustatytus duomenis išregistruos ir įregistruos teismo sprendimo pagrindu (CPK 399 str., 392 str. 2 d.). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu Civilinės metrikacijos įstaigoje, o jei tėvai nesusitaria ginčas sprendžiamas teismine tvarka (CK 3.167 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas S. K. prašo vaikui pavardę pakeisti į K., su kuo teismas sutinka: D. P. pavardė keičiama į K..
Kadangi ieškovė ir atsakovas S. K. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina vaiką, tarp jų nėra ginčo dėl vaiko išlaikymo, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CK 3.192 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 4).
Atsižvelgiant į atsakovų procesinį elgesį byloje, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 5 d.).
Iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos pašto išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o D. P. yra jo sūnus.
Pakeisti D. P. pavardę į K..
Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 10,14 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti ir nustatyti tėvystę bei pakeisti vaikui pavardę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą bei pavardės pakeitimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.