- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- I-9344-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03035-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. J. skunde (b. l. 1-2) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), jo naudai 600 Eur neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014-06-03 iki 2015-05-21 periodiškai buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Šios įstaigos pareigūnai, psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos skyriai aplaidžiai atlieka savo darbą, kadangi nesuteikia visokeriopos informacijos ir realios pagalbos, kad atlikus bausmę asmuo nesijaustų vienišas, atstumtas, ignoruojamas. Jis priklausė asocialių ir turinčių priklausomybę alkoholiui ir narkotinėm medžiagom asmenų grupei. Kalėdamas nusprendė atsisakyti šių įpročių ir pradėti naują gyvenimo kelią. Tačiau Lukiškių TI-K darbuotojai prieš išleisdami jį į laisvę nepasidomėjo ar jis turi kur vykti, ar bus kas jam padeda. Lukiškių TI-K, išleisdama jį į laisvę, išdavė pigiausiam autobuso bilietui 7,52 Eur iki Marijampolės, kurioje jis glaudėsi iki suėmimo, tačiau nepasiteiravo apie jo ketinimus vykti į kitą miestą. Išeinant į laisvę Lukiškių TI-K jam neišmokėjo pinigų miesto transportui, maistpinigių ir vienkartinės pašalpos. Nesant kas jam padėtų susirasti gyvenamąją vietą, darbą, jam vėl teks grįžti prie senų įpročių ir neteisėtų veikų. Kadangi pilnai atliko bausmę, turėjo būti išleistas į laisvę iki pietų, tačiau jį išleido tik 16.00 val., todėl papildomai kalėjo 4 valandas. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Karantino kamera buvo šiukšlina, klozetas purvinas ir apdergtas. Metus praleidus Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas apie 8 m² kartu su 2-3 asmenimis, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Kompleksai, įgyti Lukiškių TI-K, pasireiškia ir laisvėje. Dėl 4-iomis valandomis ilgesnio kalinimo, informacijos apie susisiekimą su stotimi nesuteikimo, dėl nakvynės vietos, drabužių, maisto išdavimo, psichologinės pagalbos neteikimo ir neišmokėtų pinigų ir pašalpos patyrė nepatogumų, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 7–12) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodamas į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“ ir UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų ( HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi, kad atlikę laisvės atėmimo ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmoje pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami - tą dieną, kurią bausmės vykdymo institucija gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai gaunami likus ne daugiau kaip trims valandoms iki darbo dienos pabaigos, nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą. Jeigu bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną. Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai. Bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo išaiškinti paleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas, kas ir buvo padaryta. Iš pareiškėjo Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelių matyti, kad ten, kur įrašoma gyvenamoji vieta, pastovus gyvenamasis adresas yra nurodytas. Pareiškėjas D. J. buvo paleistas iš Lukiškių TI-K ir išvyko gyventi pagal žinomą gyvenamąjį adresą, kuris yra įrašytas minėtoje kortelėje. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam neužteko pinigų bilietui nuvažiuoti namo, paaiškina, kad kelionpinigiai išmokami sutikrinus su bilietų kainomis, kokios yra pateiktos autobusų stotyje ir pan., todėl tokie pareiškėjo teiginiai visiškai neatitinka tikrovės ir yra nieko pagrįsti. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. D. J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau –CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigų ir psichologinės bei socialinės pagalbos suteikimą, nuostatų bei kalinimą nežmoniškomis ir žeminančiomis sąlygomis.
Pareiškėjas skunde teigia, kad metus praleidus Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas apie 8 m² kartu su 2-3 asmenimis, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.
Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-03-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. I- 7770-561/2015 ir 2015-05-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. I- 9094-968/2015 jau yra priimti pareiškėjo skundai atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Minėtose bylose pareiškėjas žalą taip pat kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2014-06-05 – 2015-04-21 laikotarpiu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktą, teismas palieka skundą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.
Paaiškėjus, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjas siekia neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu 2014-06-05 – 2015-04-21 kitose administracinėse bylose (administracinės bylos Nr. I- 7770-561/2015 ir Nr. I- 9094-968/2015), konstatuotina, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu.
CK6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Būtina pabrėžti, kad kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, taip ir neturtinės žalos atlyginimo atveju, visų pirma, būtina nustatyti valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą.
Kaip minėta pareiškėjas žalą kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų vykdant jo paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos ir psichologinės, informacinės pagalbos nesuteikimo.
Paleidimo iš pataisos įstaigų ir areštinių tvarka reglamentuota Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 180 straipsnyje kuriame nustatyta, kad atlikę laisvės atėmimo ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmoje pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami – tą dieną, kurią bausmės vykdymo institucija gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai gaunami likus ne daugiau kaip trims valandoms iki darbo dienos pabaigos, nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą (1 d.). Mėnesiais skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi, – paskutinę to mėnesio dieną (2 d.). Jeigu bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną (3 d.). Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai (4 d.). Paleidžiamo asmens prašymu charakteristika išsiunčiama jo nurodytai institucijai (5 d.). Bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo išaiškinti paleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas (6 d.).
Iš pataisos įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims pagalba suteikiama vadovaujantis BVK 182 straipsnio nuostatomis, pagal kurias paleidžiamų iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenų kelionės į jų gyvenamąją vietą išlaidas apmoka bausmę vykdžiusi institucija (1 d.). Paleidžiami iš pataisos įstaigų asmenys aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal nustatytas normas. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai (2 d.). Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims gali būti skiriama vienkartinė negrąžinama iki vieno MGL dydžio pašalpa (3 d.). Paleidžiamų asmenų kelionės išlaidų apmokėjimo, aprūpinimo maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (4 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 513 patvirtino paleidžiamų iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenų kelionės išlaidų apmokėjimo, aprūpinimo maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarką ir sąlygas (toliau - Tvarka), kuriose nustatyta, kad paleidžiamiems iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenims kelionės kursuojančių priemiestinių ar tarpmiestinių keleivinių traukinių bendraisiais vagonais bilietai į jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje nuperkami ir įteikiami paleidimo iš pataisos įstaigos, areštinės dieną. Jeigu traukiniai į šių asmenų gyvenamąją vietą nevažiuoja, jiems nuperkami bilietai važiuoti į jų gyvenamąją vietą pigiausiu autobusu (1 d.). Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenims pataisos įstaigos, areštinės administracijos sprendimu vietoj šios tvarkos 1 punkte numatytų bilietų gali būti išmokami pinigai nurodytiesiems bilietams pirkti (2 d.). Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims išduodami maisto produktai pagal skiriamų maisto produktų vidutinį kiekį asmenims, vežamiems į kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietas arba iš jų, patvirtintą teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 (Žin., 2002, Nr. 98-4385) 1.6 punktu, arba išmokami maistpinigiai pagal nurodytojo įsakymo 2.6 punkte nustatytą skiriamų maisto produktų išlaidų normą pinigine išraiška vienam asmeniui, vežamam į kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietas arba iš jų (3 d.). Asmenims, paleidžiamiems iš pataisos įstaigų ir neturintiems drabužių, avalynės pagal sezoną ir lėšų jiems įsigyti, paliekama pataisos įstaigos išduota apranga ir avalynė. Jeigu drabužiai ir avalynė susidėvėję, įstaigos direktoriaus sprendimu jiems išduodama nauja apranga ir avalynė pagal sezoną. Asmenims, paleidžiamiems iš areštinių ir neturintiems drabužių, avalynės pagal sezoną ir lėšų jiems įsigyti, areštinės direktoriaus sprendimu išduodama apranga ir avalynė pagal sezoną (5 d.). Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims, neturintiems pakankamai (vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio ir daugiau) pinigų asmeninėje sąskaitoje, išmokama iki vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio vienkartinė pašalpa. Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų neįgaliesiems, neturintiems 2 minimalių gyvenimo lygių dydžio ar didesnės pinigų sumos asmeninėje sąskaitoje, išmokama iki 2 minimalių gyvenimo lygių dydžio vienkartinė pašalpa. Šios vienkartinės pašalpos gali būti neskiriamos, jeigu paleidžiamas asmuo paskutinius 3 mėnesius turėjo pakankamai (vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio ir daugiau, o neįgalus asmuo – 2 minimalių gyvenimo lygių dydžio ir daugiau) pinigų asmeninėje sąskaitoje (7 d.). Asmuo, paleidžiamas iš pataisos įstaigos arba areštinės ir turintis teisę ir pageidaujantis gauti šios tvarkos 5-7 punktuose nurodytą pagalbą (vienkartinę negrąžinamą iki vieno, o neįgaliesiems – iki 2 minimalių gyvenimo lygių dydžio pašalpą, drabužius ir avalynę pagal sezoną), paduoda rašytinį prašymą pataisos įstaigos arba areštinės direktoriui (8 d.).
Iš minėtoje Tvarkoje įtvirtintų nuostatų analizės darytina išvada, kad atlikę laisvės atėmimo ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmoje pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami - tą dieną kurią bausmės vykdymo institucija gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai gaunami likus ne daugiau kaip trims valandoms iki darbo dienos pabaigos, nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą. Jeigu bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną nuteistasis paleidžiamas dieną kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną. Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai. Bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo išaiškinti paleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas, kas ir buvo padaryta. Dėl drabužių ir avalynės, maisto išdavimo, vienkartinės negražinamos pašalpos skyrimo asmuo turi kreiptis raštu su prašymais.
Byloje pateiktoje Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 129-130) grafoje gyvenamoji vieta (namų adresas) iki nuteisimo nurodoma, kad pareiškėjas gyveno Upės g. 4, Marijampolė, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, atmestinas. Darytina išvada, kad D. J. pagrįstai buvo paleistas iš Lukiškių TI-K ir išvyko gyventi pagal žinomą gyvenamąjį adresą.
Byloje pateiktas 2015-05-21 kasos išlaidų orderis Nr. 259 bei pažyma (b. l. 127, 128) patvirtina, kad D. J. buvo išmokėta - 7,50 Eur. Kaip paaiškino atsakovės atstovas, kelionpinigiai buvo išmokėti sutikrinus su bilietų kainomis, kokios yra pateiktos autobusų stotyje. Darytina išvada, kad ir šiuo atveju Lukiškių TI-K teisės aktais reglamentuojančių paleidimą į laisvę nuostatų nepažeidė
Tvarkos nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teisė išeinant į laivę gauti drabužių, avalynės, maisto ir išmoką nėra absoliuti. Dėl drabužių, avalynės ir maisto išdavimo, bei vienkartinės negražinamos pašalpos skyrimo asmuo turi kreiptis raštu su prašymais (Tvarkos 8 d.). Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Lukiškių TI-K D. J. raštiškų prašymų nebuvo gavusi. Teismas neturi pagrindo netikėti Lukiškių TI-K paaiškinimu. Lukiškių TI-K papildomai paaiškino, kad įstaigoje esantys suimtieji/nuteistieji maitinami pagal galiojančią Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 (b. l. 133-134).
Dėl pareiškėjo teiginių apie psichologinės ir informacinės pagalbos nesuteikimo, pažymėtina, kad nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad prieš paleidžiant asmenį iš įstaigos, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę turi būti teikiama psichologinė, informacinė pagalba. Lukiškių TI-K paaiškino, kad tuo atveju, jei suimtasis/nuteistasis kreipiasi dėl pokalbio (pagalbos) su Psichologinės tarnybos specialistais, tokie pokalbiai yra suteikiami, suimtieji/nuteistieji priimami. Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2015-09-08 pažyma Nr. 24-6165 patvirtina, kad D. J. dėl poreikio psichologinei pagalbai į Psichologinę tarnybą nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Nuteistasis nebuvo įtrauktas į priklausančiųjų didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime (b. l. 125).
Pareiškėjo teiginys, kad jis buvo paleistas 4 valandomis vėliau, yra nepagrįstas įrodymais, todėl teismo vertinamas kaip pareiškėjo iškelta ir neįrodyta versija.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K paleidžiant pareiškėją D. J. į laisvę tinkamai įvykdė visus paleidimo į laisvę procedūros reikalavimus ir savo veiksmais nepadarė priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Nesant Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neturtinė (moralinė) žala neatsiranda, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 4 d. 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo D. J. skundą dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu 2014-06-05 – 2015-04-21 kalint Lukiškių TI-K palikti nenagrinėtu.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.