- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 1-756-963/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15012-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą:
R. A., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai pasinaudodamas T. K. vardu AB „Šiaulių bankas“ banko išduota elektronine mokėjimo kortele, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 16.43.25 val. AB „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Mažvydo al. 7/11, įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai tikrino T. K. banko mokėjimo kortelės duomenis, tačiau pinigų nenuėmė;
po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 16.44.25 val., AB „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Mažvydo al. 7/11, neteisėtai pasinaudodamas T. K. vardu AB „Šiaulių banko“ išduota elektronine mokėjimo kortele, suvedė turimą PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, ir neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima mokėjimo priemone - nuo T. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių banke“ apgaule savo naudai nuėmė 200,00 eurų;
po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 16.45.15 val., AB „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Mažvydo al. 7/11, neteisėtai pasinaudodamas T. K. vardu AB „Šiaulių banko“ išduota elektronine mokėjimo kortele, suvedė turimą PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, ir neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima mokėjimo priemone - nuo T. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių banke“ apgaule savo naudai nuėmė 200,00 eurų;
po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 16.46.07 val., AB „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Mažvydo al. 7/11, įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, siekdamas apgaule savo naudai nuo T. K. sąskaitos nuimti 200,00 eurų, neteisėtai atliko finansinę operaciją, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikalstamos veikos nebaigė;
po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 16.47.02 val., AB „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Mažvydo al. 7/11, AB „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Mažvydo al. 7/11, įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai tikrino T. K. banko mokėjimo kortelės duomenis, tačiau pinigų nenuėmė;
po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 16.47.31 val., AB „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Mažvydo al. 7/11, neteisėtai pasinaudodamas T. K. vardu AB „Šiaulių banko“ išduota elektronine mokėjimo kortele, suvedė turimą PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, ir neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima mokėjimo priemone - nuo T. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių banke“, apgaule savo naudai nuėmė 50,00 eurų.
Tokiu būdu R. A., pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai ja atlikdamas finansines operacijas, apgaule savo naudai įgijo svetimą T. K. priklausantį turtą – 450 eurų.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino, gailėjosi, savo elgesį vertino blogai. Parodė, kad jam būnant pas T. K. jie kartu išgėrė alaus. Kadangi T. K. blogai vaikšto, T. K. paprašė jo parnešti degtinės butelį ir davė jam savo kortelę, pasakė kortelės PIN kodą, liepė nuimti kortelėje buvusius 20 eurų. Kai jis surinko kortelės PIN kodą, pamatė, kad kortelėje yra daugiau pinigų – buvo 400 eurų ar daugiau, tiksliai neprisiminė, galėjo būti ir 450 eurų. Jis nuėmė ten buvusius pinigus ir norėjo iš karto važiuoti pas T. K., bet susiklostė taip, kad jis pas T. K. atvyko vėliau. Atvežė alaus. Galėjo būti, kad jis pinigus T. K. atidavė kitą dieną, kai T. K. jam paskambino ir viską pasakė, jis prisipažino nuėmęs T. K. pinigus. Kitą dieną jis atidavė T. K. apie 70 ar 60 eurų, kurie dar buvo likę, ir kortelę. Tada susitarė su T. K., kad jis atiduos T. K. likusius pinigus, kuriuos jis jau buvo spėjęs panaudoti savo tikslams. Bet kadangi tuo metu nedirbo oficialiai, dirbo tik pavienius darbus, negalėjo sutaupyti ir atiduoti visų pinigų iš karto, kaip norėjo T. K.. Be to, tuo metu jis buvo patyręs kojos traumą, gydė koją, jam buvo reikalinga operacija, todėl negalėjo dirbti, o skolinti pinigų jam niekas nenorėjo. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Kadangi jis nedirba ir negali grąžinti visos sumos iš karto, galėtų grąžinti ją per du kartus po 200 eurų, nes dabar darbinsis kiemsargiu.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Nukentėjusysis T. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 13.00 val. pas jį namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstamas R. A.. Jie pasivaišino pastarojo atsineštu alumi. Kai alus baigėsi, nutarė nusipirkti dar. Prisiminė, kad jo „Šiaulių banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti apie 3 eurus. R. A. padavė savo banko kortelę ir pasakė PIN kodą, kuris dviračiu turėjo nuvažiuoti į artimiausią „Norfos“ parduotuvę ir nupirkti dar alkoholio. R. A.grįžo daugiau negu už valandos. Į klausimą, kodėl šis taip ilgai užtruko, atsakė, kad buvo sugedęs dviratis. Jis pastaruoju patikėjo. R. A. buvo nupirkęs alaus už kelis eurus. R. A. grąžino jam banko kortelę. Maždaug už pusvalandžio, kai išgėrė alų, R. A. išėjo. 2018 m. rugsėjo 25 d., norėdamas išsiaiškinti, kodėl jam nepadidino gaunamos senatvės pensijos dydžio, nuvyko į „Sodrą“, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda. Darbuotoja jam pasakė, kad į jo banko sąskaitą 2018 m. rugsėjo 18 d. yra pervesti 553,66 eurai. Vėliau nuvykęs į prekybos centre „Akropolis“ esantį AB „Šiaulių banko“ bankomatą, pasitikrinęs savo banko sąskaitos likutį pamatė, kad iš 555,66 eurų sumos buvo likę tik 68 eurai. Iš karto suprato, kas nuėmė pinigus nuo jo banko sąskaitos, kadangi tik R. A.buvo davęs kortelę ir pasakęs PIN kodą, kortelės nebuvo pametęs ir daugiau niekam nebuvo davęs, iš jo kortelė nebuvo pavogta. Nuėjęs į AB „Šiaulių banko“ padalinį sužinojo, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. iš jo banko sąskaitos per tris kartus iš to pačio bankomato buvo nuskaityti 450 eurai. Jis paskambino R. A., kuris iš pradžių viską neigė, tačiau kai pasakė viską, ką sužinojo banke, R. A. tą pačią dieną atvyko pas jį ir atvežė 60 eurų, kurių kaip nurodė, dar neišleido ir parašė pasižadėjimą, kad likusius 390 eurų grąžins iki 2019 m. sausio 1 d. Kadangi R. A. nesilaiko duoto žodžio, prašo jį nubausti ir padėti susigrąžinti prarastus pinigus, bei pradėti ikiteisminį tyrimą. Jam padaryta 450 eurų žala. Prie pareiškimo prideda R. A. rašytą pasižadėjimą bei išrašo iš banko kopiją. (b. l. 2-3, 10).
2019 m. balandžio 13 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodyta, kad T. K. pranešė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, prekybos centre „Akropolis“, esančiame AB „Šiaulių banko“ skyriuje sužinojo, kad iš jo banko sąskaitos nuskaityta 450 eurų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. l. 1).
Nukentėjusiojo T. K. prie 2019 m. balandžio 13 d. Pareiškimo pateiktas 2018 m. spalio 1 d. A. R. surašytas raštas, kuriuo R. A.patvirtina, kad skolingas 400 eurų T. K. ir kad skolą grąžins iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei kad 2018 m. spalio 30 d. liko 390 eurų. (b. l. 12).
AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 1-19/05454/c pateikė T. K. vardu AB „Šiaulių banke“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 20 d. išrašą, operacijų sąrašą ir vaizdo medžiagą, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., bankomate, Mažvydo al. 7/11, Klaipėdoje, buvo tikrinti kortelės duomenys, du kartus nuimta po 200 eurų, bandyta nuimti dar 200 eurų, tačiau operacija atmesta, po ko nuimta 50 eurų. (b. l. 30-33).
2019 m. gegužės 17 d. Susitarimu R. A. susitarė su T. K., kad jam atlygins padarytą 390 eurų žalą iki 2019 m. birželio 17 d. (b. l. 63).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis R. A. 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu nuo 16.43.25 val. iki 16.47.31.val. neteisėtai panaudojo svetimą, T. K. vardu AB „Šiaulių bankas“ banko išduotą elektroninę mokėjimo kortelę ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam T. K. priklausančius 450 Eur.
Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo R. A. kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų įrodyta kaltinamojo R. A. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ir kita byloje esančia, teisiamojo posėdžio metu sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirta, rašytine bylos medžiaga: nukentėjusiojo T. K. parodymais (b. l. b. l. 2-3, 10), 2019 m. balandžio 13 d. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu (b. l. 1), 2018 m. spalio 1 d. A. R. surašytas raštas (b. l. 12), AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 1-19/05454/c , 2018 m. rugsėjo 20 d. išrašu, operacijų sąrašu ir vaizdo medžiaga (b. l. 30-33), 2019 m. gegužės 17 d. Susitarimu (b. l. 63). Kaltinamasis R. A. parodė, kad nukentėjusysis T. K. paprašė jo parnešti degtinės butelį, davė jam kortelę, pasakė kortelės PIN kodą, liepė nuimti kortelėje buvusius 20 eurų, jis nuėjo, surinko PIN kodą, kadangi kortelėje buvo daugiau pinigų, nei pasakė T. K., jis nuėmė ten buvusius 400-450 eurų ir panaudojo savo tikslams. Vėliau, kai T. K. išsiaiškino, kad nuo jo sąskaitos buvo nuimti pinigai, T. K. paskambino R. A. ir jis T. K. grąžino 60-70 eurų bei surašė raštą, kuriuo pasižadėjo grąžinti 400 eurų T. K. ir kad skolą grąžins iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei kad 2018 m. spalio 30 d. liko 390 eurų. Pinigų iki šiol negražino, nes neturi pajamų.
R. A. sąmoningai susigundęs jam laikinai patikėta nukentėjusiojo T. K. banko kortele su mokėjimo kortelės duomenimis pakankamais finansinėms operacijos atlikti, 2018 m. rugsėjo 20 d. patikrinęs bankomato terminale nukentėjusiojo vardu atidarytos sąskaitos duomenis ir pamatęs, kad sąskaitoje yra piniginių lėšų, save identifikuodamas kai T. K. per tris kartus nuėmė 450 eurų. Apie įvykdytas finansines operacijas, t. y. pinigų išgryninimą, R. A. T. K. nieko nesakė, pinigų neperdavė, tik grąžino banko kortelę. Tokiais savo veiksmais R. A. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.
Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule laikomas baigtu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo R. A. veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, kaip pavieniai nusikaltimai yra teisingai, kadangi kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, kuri atsispindėjo kaltinamojo veiksmuose, siekdamas savanaudiškų tikslų, per tris kartus, apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiojo T. K. pinigines lėšas, neteisėtai panaudojęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o gautus pinigus panaudojo savo naudai ir interesams.
Visas nusikalstamas veikas kaltinamasis R. A. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad neturėdamas teisėto pagrindo ir mokėjimo priemonių savininko sutikimo, laikinai jam nukentėjusiojo patikėta elektroninę mokėjimo priemonę panaudotojo ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad tokiais savo veiksmais daro žalą turto savininkui ir norėjo taip veikti.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo yra atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – vyresnio amžiaus, neteistas (b. l. 38-39), nevedęs, nedirba (b. l. 37), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 36), profesinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka (b. l. 40-45), jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žalos neatlygino, nusikalstamą veiką padarė siekdamas savanaudiškų paskatų – užvaldyti svetimą turtą, šiuo metu jokių pajamų neturi. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. A. už kiekvieną nusikaltimą paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – arešto bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
Kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (b. l. 59-61).
Šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys dėl 390,00 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 106). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pareikštas civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas, kaltinamasis R. A. su civiliniu ieškiniu sutiko, todėl iš kaltinamojo R. A. priteistina 390,00 eurų T. K. naudai turtinei žalai atlyginti.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena CD laikmena su AB „Šiaulių bankas“ pateikta informacija, pridėta prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam dvidešimt penkių parų arešto bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - trisdešimties parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį R. A. paskirti - dvidešimties parų arešto bausmę.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės R. A. sulaikymo dienos.
R. A. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. A. 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 centų) T. K. naudai turtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad turtinė žala turi būti atlyginta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną CD laikmeną su AB „Šiaulių bankas“ pateikta informacija, pridėtą prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.