Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1865-993/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
1-1865-993/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nukentėjusysis
P. V.
Kaltinamasis
N. V.
Advokatai
Valteris Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1865-993/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36753-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 1.1.9.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Salomėjai Muralienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai, nukentėjusiajai P. V. nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. 2015-06-30, apie 20.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su kartu su juo gyvenančia savo motina P. V. metu, tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į galvą, dėl ko ši nugriuvo, o jai atsikėlus – abiem rankom sugriebė P. V. už kaklo ir jį suspaudė, taip mušdamas P. V. ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

N. V. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2015-06-30, apie 20.00 val., kilus buitiniam konfliktui, jis vieną kartą ranka sudavė savo motinai per galvą, nuo smūgio ji nukrito. Jai atsistojus, jis suėmė motinai už kaklo ir jį suspaudė. Tokiais veiksmais sukėlė savo motinai skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi, motinos atsiprašė, su motina susitaikė, ji atleido.

Motyvuojamoji dalis

N. V. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji P. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-06-30 apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, jos sūnus N. V., su kuriuo kartu ji gyvena, ją mušė, t.y. vieną kartą rankos kumščiu trenkė į galvą, dėl ko ji nugriuvo, o kai atsikėlė, abiem rankom sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė. Tiek smūgis į galvą, tiek kaklo suspaudimas sukėlė jai fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė, medicininiam tyrimui nevyko, ant kūno žymių nesimatė. 2015-07-02 N. V. jos atsiprašė, prisipažadėjo daugiau nesmurtauti. Ji jam atleido, nori, kad jis pasitaisytų, suprastų, kad sukėlė jai skausmą (b.l.19-21).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas P. V. pareiškimas apie tai, kad 2015-06-30, apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus jos sūnus N. V. pradėjo su ja konfliktuoti, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą, po kurio ji nugriuvo, o kai atsikėlė, rankomis sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Ji į medikus nesikreipė. Be to, minėtame protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.4-11).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2015-06-30, apie 20.45 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnus smurtauja prieš motiną. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė P. V., kuri paaiškino, kad sūnus N. V., gyvenantis kartu su ja, jos atžvilgiu naudojo smurtą, ją smaugė, grasino (b.l.12-15).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad N. V. 2015-06-30, apie 20.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su kartu su juo gyvenančia savo motina P. V. metu, tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į galvą, dėl ko ši nugriuvo, o jai atsikėlus, abiem rankom sugriebė P. V. už kaklo ir jį suspaudė, taip mušdamas P. V. ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

2015-07-03 kaltinamasis ir nukentėjusioji pasirašė susitaikymo protokolą, kuris patvirtina, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, su nukentėjusiaja susitaikė, nukentėjusioji taip pat nurodė, jog kaltinamasis jos atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą, ji atleido, su kaltinamuoju susitaikė (b.l.24-26).

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis N. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b.l.41), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.47), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.48-49). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja P. V., o baudžiamoji byla nutrauktina.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę – motiną, kuri yra senyvo amžiaus, gimusi 1925 m., todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kauno apylinkės teisme 2015-07-03 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2724, kurioje nurodyta, kad Valteris Alekna teikia antrinę pagalbą N. V. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36753-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. liepos 3 d. sudaro 23,16 Eur (b.l.56).

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šiuo atveju kaltinamasis N. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti nepriteistinos.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

N. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja P. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti N. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu N. V. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu, N. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš N. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Averkienė