- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- AN2-120-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04982-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. O.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. O. pirmosos instancijos teismo nutarimu nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi / atsakingu asmeniu pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie J. Z. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir 2019 m. lapkričio 6 d. leido įmonės naudai, adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose vykdyti programuotojo darbą, tokiu būdu V. O. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
2. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3–4), V. O. bei J. Z. duotus paaiškinimus (b. l. 6, 7), proceso dalyvių teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendė, kad V. O. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertinęs ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nenustatyta V. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nes V. O. pozicija dėl nusižengimo padarymo ir kaltės proceso metu nebuvo nuosekli, tačiau nustatytas pažeidimas vis dėlto buvo pašalintas, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, darė išvdą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant V. O. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu V. O. (toliau – ir apeliantas) prašo 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria V. O. buvo paskirta 1 000 Eur bauda panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – V. O. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti įspėjimą. Mano, jog skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra nepagrįsta. Skundą grindžia tuo, kad:
3.1. V. O. prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir prašė teismo skirti mažesnę baudą, negu ANK numatyti minimali bauda padarius tokį pažeidimą, tačiau teismas klaidingai skundžiamame nutarime nurodęs, jog V. O. pozicija dėl nusižengimo padarymo ir kaltės proceso metu nebuvo nuosekli, padarė neteisingą ir neteisėtą bei bylos faktinių duomenų neatitinkančią išvadą, jog V. O. bei jo atstovas nenurodė ir byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas V. O. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta bauda arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.
3.2. V. O. pozicija dėl nusižengimo padarymo ir kaltės proceso metu buvo nuosekli ir, apskritai, iki teismo posėdžio nebuvo pareikšta. Priešingų duomenų byloje nėra ir teismo padaryta išvada yra neteisėta.
3.3. V. O. atstovas bylos nagrėjimo metu nurodė aplinkybes, kurios galėtų sudaryti prielaidas V. O. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti ir teismas jas skundžiamame nutarime net gi nurodė, kad V. O. administracine tvarka nebaustas, neteistas, padarytą nusižengimą pripažino, gailisi jį padaręs, pažeidimas, kuris, be kita ko, buvo padarytas nesant V. O. tyčios, o buvo padarytas dėl jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų netinkamos komunikacijos, truko neilgai ir buvo nedelsiant pašalintas.
3.4. V. O. atstovas atkreipė bylą nagrinėjusio teismo dėmesį, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos ir nurodė konkrečius bylų, kuriomis remiasi išsakydamas tokius teiginius, numerius, tačiau šie argumentai skundžiamą nutarimą priėmusio teismo aptarti nebuvo.
3.5. Cituojant ANK 22 straipsnio, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, aptariant teismų praktiką dėl švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo, apeliantas atkreipia dėmesį, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, neturi, tačiau teismų praktikoje yra konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Anot apelianto, jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ir prielaidas peržiūrėti skundžiamą nutarimą ir panaikinti paskirtą baudą, kadangi administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. O. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus nuobaudą – baudą, mažesnę nei sankcijos minimali riba.
4. Atsiliepimas į V. O. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį nusižengimą. Apeliaciniame skunde sutinkama su padaryto nusižengimo kvalifikacija, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
6. Asmenims pirmą kartą padariusiems administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje gali būti paskirta bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų dydžio. Apylinkės teismas V. O. skyrė 1000 eurų baudą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog V. O. nuobauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta teisingai ir skundo argumentai nesuteikia pagrindo ją švelninti.
7. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos. Teismas, skirdamas V. O. baudą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: į tai, kad V. O. dirba, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 19), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nustatytas pažeidimas vis dėlto buvo pašalintas, į tai, kad nenustatyta V. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas, nes V. O. pozicija dėl nusižengimo padarymo ir kaltės viso proceso metu, priešingai nei teigiama skunde, nebuvo nuosekli, V. O. į teismo posėdžius neatvyko, tik antrojo teismo posėdžio metu jo atstovas pateikė V. O. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, jog šis sutinka su padarytu pažeidimu, jį pripažįsta ir gailisi ir skyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.
9. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pažeidimas buvo padarytas dėl V. O. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų netinkamos komunikacijos, truko neilgai ir buvo nedelsiant pašalintas, vertintinos kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo paskirtą nuobaudą dar labiau švelninti. Apygardos teismo vertinimu, V. O. teikiami paaiškinimai, kad J. Z. atėjo pas jį, vykdė programavimo darbus, nurodė, kad jo (kaip direktoriaus) tikslas buvo išbandyti darbuotoją ir išbandymui – programų rašymui – jam neva reikalingos 2-3 dienos (kuomet teisės aktai drbo sutartyje numato galimybę numatyti iki 4 mėnesių bandomąjį laikotarpį), rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas lėmė materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui. Tačiau pabrėžtina, kad nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Šiuo atveju, buvo pažeistos darbuotojo teisės – turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo darbo pradžios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, padarytas pažeidimas laikytinas pavojingesniu visuomenei ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtąją nuobaudą V. O. argumentais, jog pažeidimas neva buvo padarytas nesant V. O. tyčios. Be to, suformuota teismų praktika rodo, kad skundą nagrinėjant apeliacine tvarka paprastai nuobaudą švelninti galima tuomet, kai paskirtoji bauda aiškiai yra neteisinga. Šiuo atveju paskirtoji bauda nėra per griežta, priešingai ji, kaip minėta, yra minimali ir tai rodo, jog nuobauda parinkta teisingai.
10. Apeliantas V. O. skunde teigia, jog jam skirta nuobauda pažeidžia proporcingumo principą, todėl ji galėtų būti švelninama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta sankcijoje, arba jos iš viso neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 4 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Šioje byloje nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės, dėl jo prisipažinimo, atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nebuvimas, tai, kad jis nebaustas asdminstracine tvarka ir neteistas, yra tos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Skundo motyvai, kad su nelegaliai dirbusiu asmeniu buvo sudaryta sutartis, taip pat nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, nes pasiūlymas dirbti ir sutartis buvo sudaryta tik po to, kai įmonėje buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, o pažeidimas buvo nutrauktas Institucijos pareigūnų iniciatyva. Tai nėra aplinkybės, kurios ypatingai švelnintų pažeidėjo padėtį administracinės atsakomybės kontekste ir leistų teigti, kad sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta priemonė ir taip pat nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
11. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog V. O. administracinė nuobauda skirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, jo pavojingumui, būtina ir pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. (V. O.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.