Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad M. S. 2010 m. gruodžio 25 d., apie 14.27 val., Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „Ford Maverick“, būdamas neblaivus (2,24 prom. alkoholio – vidutinis girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu M. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kur numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia automobilio vairavimo fakto, tačiau pažymi, jog vairavo būdamas neblaivus esant būtinojo reikalingumo sąlygoms.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. S. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas M. S. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. M. S. teigia, jog automobilį vairavo norėdamas iškviesti kaimyną, kad šis padėtų ištraukti grėsmingai ties tvenkiniu pasvirusį traktorių, tokiu būdu siekdamas išvengti galimos žalos turtui ar gamtai. Tačiau ši apelianto nurodyta aplinkybė negali būti pripažįstama būtinuoju reikalingumu, kadangi vairuojant neblaiviam, kada asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kitų žmonių turtui, sveikatai ar gyvybei keltas pavojus buvo žymiai didesnis nei apelianto traktoriui ar tvenkiniui galėjusi kilti grėsmė.

Teisėjų kolegija taip pat nelaiko, kad M. S. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta esminių trūkumų ATPK 260 straipsnio prasme. Be to, pažymėtina, jog byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0783057 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis Lion Alcometer 500 buvo tinkamas naudoti (b. l. 6). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju apelianto blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais, be to, net atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 0,05 procentai) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad M. S. neblaivumas (2,13 promilės) aukščiau nurodytu metu gerokai viršijo leistiną ribą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodytas argumentas, jog jis per vienerių metų laikotarpį nėra padaręs tos pačios rūšies teisės pažeidimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 9-11) matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 9 d. M. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008 ir kt.), vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai. Todėl laikytina, kad M. S. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo apklausti visi liudytojai. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad M. S. veikoje yra 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. S. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.