- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- ATP-375-594/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės A. B. užkardos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimo A. R. (toliau - A. R.) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimu A. R. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 14 d., 8 val. 10 min. buvo pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostoje Varėnos r. Dubičių kaimo ribose, prie valstybės sienos ženklo Nr. 0327, neturėdamas leidimo būti valstybės sienos apsaugos zonoje, kurį išduoda Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir neturėdamas leidimo būti pasienio juostoje, kurį išduoda Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tokiais veiksmais pažeidė 2002-04-30 Vyriausybės nutarimu Nr. 598 patvirtintų „Pasienio teisinio rėžimo“ (2008-01-16 LR Valstybės nutarimo Nr. 39 redakcija) taisyklių 10 (dešimtą) punktą ir 14 (keturioliktą) punktą bei padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 250 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą, konstatuojant, kad A. R. veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 187 str. 2 d. ir 205 str. 2 d., ir paskirti adekvačią, subendrintą administracinę nuobaudą A. R. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vertinimu, A. R. veiksmuose yra LR ATPK 187 str. 2 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo požymių. Neteisėti teisės pažeidėjo veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė užgauliu žodžių (necenzūrinių keiksmų) vartojimu pareigas atliekančių pareigūnų A. U., D. B. ir V. B. atžvilgiu. Aptariami neteisėti A. R. veiksmai buvo atlikti jam būnant Baltarusijos Respublikos teritorijoje (prie valstybės sienos su Lietuvos Respublika), bet nukentėjusieji asmenys teisės pažeidimo padarymo metu buvo Lietuvos Respublikoje.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. U., D. B. ir V. B. parodymai buvo nuoseklūs jie patvirtino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus. Tuo tarpu A. R. parodymai nagrinėjamu atveju vertintini kritiškai. Jis pats pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus ir neprisimena visų įvykio detalių, pabrėždamas, kad prisimena, kaip įvykio metu vartojo necenzūrinius keiksmus bei matė pareigūnus, tačiau A. R. teigimu, aptariami necenzūriniai žodžiai buvo skirti ne jiems.
Be to, pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovas atkreipė apylinkės teismo dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumas teisės pažeidimo padarymo metu, sprendžiant pastarojo administracinės atsakomybės klausimą, turėtų būti vertinamas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė LR ATPK 32 str. 1 d. 8 p. pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime šios aplinkybės visiškai nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Analizuojant pateikto apeliacinio skundo argumentus matyti, kad ginčo dėl LR ATPK 205 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo byloje nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančių įrodymų visumą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti A. R. kalte šio pažeidimo padaryme. Tačiau, apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 187 str. 2 d. A. R. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (LR ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su LR ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal LR ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Aptartų teisės nuostatų pagrindu įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus bei sugretinus juos tarpusavyje, konstatuotina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 187 str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo A. R. atžvilgiu, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. R. kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Sutinkamai su LR ATPK 187 str. 2 d., policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Iš šio straipsnio formuluotės seka, kad LR ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
Šių duomenų kontekste, vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju A. R. kaltę pagal LR ATPK 187 str. 2 d. patvirtina jo konfliktinis ir nepagarbus kalbėjimas su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais viešoje aplinkoje bei žodžių „blet“, „eik tu nachui“, „dėjau aš ant jūsų“, „pochui“ išsakymas. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai visiškai atitinka LR ATPK 187 str. 2 d. požymių visumą, juos betarpiškai patvirtina tiek įvykio vietoje įvykio metu buvusių Valstybės sienos apsaugos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, tiek jų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei kita rašytinė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.
Kaip matyti iš liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto A. U., Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės specialisto, parodymų, 2014 m. gruodžio 14 d. jis dirbo A. B. užkardos vyresniuoju. Suveikė sienos apsaugos daviklis ties valstybės sienos apsaugos ženklu 0327 link ženklo 0326. Pamatė, kad per valstybės sieną į Baltarusijos Respubliką perbėgo 3 asmenys, buvo likę pėdsakai. A. R. pažįsta iš matymo. Reikalavo visų grįžti į Lietuvos Respubliką, bet jie nereagavo. Minėti asmenys jo atžvilgiu ir kitų pareigūnų atžvilgiu vartojo keiksmažodžius.
Žemesnės instancijos teismas
Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir pareigūno Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vyr. pasieniečio V. B. parodymai, kad A. R. pažįsta iš matymo, jis vietinis gyventojas. 2014 m. gruodžio 14 d. buvo gautas pranešimas, kad 3 asmenys perėjo valstybinę sieną. Nuvykę prie valstybės sienos, siūlė A. R. grįžti į Lietuvą, bet jis atsisakė, vartojo necenzūrinius žodžius jo ir kitų pareigūnų atžvilgiu.
Analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino ir liudytoju apklaustas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vyr. pasienietis D. B., nurodęs, kad A. R. pažįsta iš matymo. 2014 m. gruodžio 14 d. buvo pažeista valstybės siena, 3 asmenys perėjo valstybės sieną į Baltarusijos Respubliką. Siūlė grįžti jiems į Lietuvą, bet A. R. sunkiai orientavosi, buvo girtas, keikė juos necenzūriniais žodžiais.
Vertinant aptartų asmenų parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad visi įvykio vietoje įvykio metu buvę pareigūnai, nuosekliai atpasakodami nagrinėjamo įvykio aplinkybes, A. R. inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybes patvirtino iš esmės. Jų parodymai sutapo tarpusavyje, atitiko ir jų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6, 7, 8) užfiksuotas aplinkybes, todėl netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio metu jie, siekdami užtikrinti valstybinės sienos saugumą, atliko tiesiogines savo, kaip valstybės tarnautojų pareigas, o apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, neįžvelgtinas ir pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie buvo šališki ar išankstiniuose bloguose santykiuose su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.
Tuo tarpu pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R., negalėdamas nei patvirtinti, nei paneigti jam inkriminuojamų aplinkybių, apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, jog įvykio metu jis buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, ką betarpiškai patvirtino ir kartu su juo įvykio metu buvę I. P. ir E. B.. Tai, kad A. R. įvykio dieną buvo neblaivus, patvirtina ir Baltarusijos Respublikos nutarimas, kuriuo A. R. buvo nubaustas už neteisėtą Baltarusijos Respublikos sienos perėjimą. Jame nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 14 d. A. R. buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, ko pasėkoje, praradęs orientaciją, perėjo Baltarusijos Respublikos valstybės sieną (b. l. 9-11). Tokiu būdu, atsižvelgiant į A. R. girtumą, jo parodymus apie tai, kad įvykio dieną jis nelabai pamena, įvertinus šias aplinkybes Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymų kontekste, spręstina, kad pastarojo kaltė padarius LR ATPK 187 str. 2 d. įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta visiškai.
Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, A. R. veiksmai – necenzūrinių žodžių vartojimas jam būnant Baltarusijos Respublikoje neabejotinai buvo nukreipti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų atžvilgiu, kurie visą laiką, nuo A. R. neteisėto valstybinės sienos kirtimo, jį sekė ir pranešinėjo Baltarusijos Respublikos pareigūnams jo buvimo vietą. Nors pažeidimo padarymo metu A. R. buvo Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tačiau sprendžiant A. R. kaltės klausimą dėl šio pažeidimo padarymo, būtina atkreipti dėmesį į neteisėtų teisės pažeidėjo veiksmų pobūdį, pasekmių atsiradimo vietą. A. R. necenzūrinių žodžių vartojimas neabejotinai pasiekė šalia Baltarusijos Respublikos valstybinės sienos, tačiau Lietuvos Respublikos teritorijoje buvusius pareigūnus, kurie suvokė, jog A. R. žodžiai yra skirti būtent jiems, kas įžeidė jų garbę ir orumą. Jie aiškiai ir nedviprasmiškai viso proceso metu teigė, jog girdėjo A. R. keiksmus, net galėjo įvardinti tikslų jų pobūdį. Akivaizdu, kad aptariamu atveju buvo pažeistos ATPK 9 str. nurodytos vertybės ir pasekmės kilo Lietuvos Respublikoje.
Teismų praktika pripažįsta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos pagal savo prigimtį yra artimesnės baudžiamosioms byloms. ATPK nereglamentuoja, kaip spręsti pažeidimo padarymo vietos klausimą aptariamu atveju. Tuo tarpu Baudžiamojo kodekso 4 str. 3 d. numatyta, kad jei veika padaroma ir Lietuvos valstybės teritorijoje ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko. Remiantis šiomis nuostatomis konstatuotina, kad aptariamas pažeidimas buvo padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Remiantis išdėstytu nustatytina, kad A. R. 2014 m. gruodžio 14 d. apie 8 val. 10 min. pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostoje Varėnos r. Dubičių kaimo ribose, prie valstybės sienos ženklo Nr. 0327, vartodamas necenzūrinius žodžius tarnybines pareigas atliekančių pareigūnų A. U., D. B., V. B. atžvilgiu įžeidė jų garbę ir orumą.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumą, daroma išvada, kad A. R. veiksmai atitinka LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas ir šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nutarimo motyvuojamoje dalyje pasisakęs dėl pažeidimo numatyto ATPK 187 str. 2 d. požymių, šio sprendimo nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodė. Remiantis išdėstytu ši skundžiama nutarimo dalis naikinama, šioje dalyje priimant naują nutarimą – A. R. pripažįstant kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d..
Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs A. R. bylą nutarime konstatavo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo ir todėl padarė nepagrįstą išvadą. Įvertinus faktines bylos aplinkybes matyti, kad įvykio metu A. R. buvo neblaivus. Tai patvirtino tiek su juo buvę asmenys, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, tiek Baltarusijos Respublikos institucija, A. R. atžvilgiu priėmusi procesinį sprendimą dėl neteisėto Baltarusijos Respublikos sienos kirtimo. Akcentuotina ir tai, kad šios aplinkybės neneigia ir pats A. R.. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent girtumas sukėlė tokią A. R. būseną, kuriai esant, jis nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų, dėl ko padarė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, todėl pripažintina, kad pažeidimus, numatytus ATPK 205 str. 2 d., 187 str. 2 d. A. R. padarė esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai ATPK 32 str. 1 d. 8 p..
Nors šiuo nutarimu ir pripažįstama A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nekeliamas už ATPK 205 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu A. R. paskirtą 135 (vieno šimto trisdešimt penkių) eurų baudą palieka nepakeistą.
LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip numato LR ATPK 30² str. 1 d., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Nagrinėjamu atveju, A. R. skiriant administracinę nuobaudą už LR ATPK 187 str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į A. R. asmenybę – ankščiau baustas administracine tvarka, įskaitant ir analogiško pobūdžio teisės pažeidimą (b. l. 5), yra nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, įvertinama tai, kad byloje nenustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - jam inkriminuojamą pažeidimą padarė, būdamas neblaivus (LR ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Šių duomenų visumoje A. R. už pažeidimą numatytą LR ATPK 187 str. 2 d. skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų, tačiau maksimali administracinė nuobauda – 144 eurų bauda.
Sutinkamai su LR ATPK 33 str. nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Remiantis išdėstytu šiuo nutarimu A. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. paskirta 144 eurų bauda subendrinama su Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimu paskirta 135 eurų bauda, paskiriant A. R. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nutaria:
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės A. B. užkardos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimo dalį, kurioje bylos teisena dėl LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo A. R. nutraukta, šioje dalyje priimant naują nutarimą:
A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d. ir skirti 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., šiuo nutarimu pagal LR ATPK 187 str. 2 d. paskirtą administracinę nuobaudą subendrinti su skundžiamu Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimu paskirta nuobauda pagal LR ATPK 205 str. 2 d. ir A. R. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.