- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2YT-9042-419/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00967-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. A.
- Advokatai
- Rita Pechovska
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. A. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo brolio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas bei suinteresuotas asmuo Z. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, valstybės įmonės Turto bankas atstovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kiti suinteresuoti asmenys jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl byla išnagrinėta nurodytiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. A. paaiškino, kad praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo po brolio J. A. mirties. Po jo mirties liko žemė ir miškas, kurių dalis priklauso ir jam (pareiškėjui). Po brolio mirties toliau valdo visą turtą. Anksčiau šis turtas priklausė motinai. Brolis neturėjo žmonos ir vaikų. Brolis Z. A. į nurodytą palikimą nepretenduoja. Tėvai jau seniai yra mirę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į S. A. pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Z. A. atsiliepimų į S. A. pareiškimą nepateikė.
Liudytojas L. I. parodė, kad nuomoja žemę iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kaime maždaug jau dvidešimt metų. Žemę jam nuomojo du broliai: S. A. ir jo brolis J. A.. Pareiškėjo brolį Z. A. nelabai pažįsta.
Liudytojas K. S. parodė, kad augo kartu su S. A.. Pažinojo jo tėvus ir brolius. J. A. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Nežino koks turtas liko po jo mirties. Jo žemę dabar apdirbinėja L. I., jam tai leido daryti pareiškėjas S. A..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo brolis J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registre nurodyta, kad jis mirė nevedęs, duomenų apie jo vaikus nėra. Palikėjas turėjo tris brolius: tai S. A., T. A. (mirė (duomenys neskelbtini)), Z. A.. Palikėjo tėvas M. A. mirė (duomenys neskelbtini), motina S. I. A. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po J. A. mirties užvesta nebuvo. Palikėjui priklausė 1/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusios nurodytų sklypų dalys priklauso pareiškėjui S. A..
CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Pareiškėjas S. A. yra savo brolio J. A. ketvirtos eilės įpėdinis. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Byloje nustatyta, kad palikėjas vaikų ir sutuoktinės neturėjo, palikimo atsiradimo metu jo tėvai ir seneliai jau buvo mirę, todėl pareiškėjas S. A. turi teisę paveldėti brolio turtą.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas S. A. kartu su broliu J. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė tris žemės sklypus. Po brolio J. A. mirties per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti brolio palikimą, apdirbinėjo visus žemės sklypus. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas nuomoja šiuos žemės sklypus L. I.. Taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad S. A. po brolio J. A. mirties išreiškė valią priimti brolio palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo. Niekas kitas J. A. palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A. priėmė savo brolio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.