- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- eI2-3679-776/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05944-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Eglė Mauricė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir Atsakovas) 2025 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 25S223298 (toliau - ir Sprendimas) ir įpareigoti Atsakovą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p. nustatytų reikalavimų. Atsakovė nesilaikė pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Atsakovė pripažįsta, kad Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 46 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, tačiau Atsakovė atsisakė Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vien todėl, kad Pareiškėjas, 2025 m. rugsėjo 25 d. prisijungęs į nuotolinę apklausą, neturėjo su savimi asmens dokumento. Nors Pareiškėjas paprašė paskirti kitą nuotolinės apklausos datą, tačiau Atsakovė tokio Pareiškėjo prašymo netenkino. Šiuo konkrečiu atveju Atsakovė neįvertino, kad Pareiškėjas yra nepilnametis (jam yra 17 metų), todėl jis iš tikrųjų galėjo nesuprasti pasirengimo nuotolinei apklausai reikalavimų. Taip pat Atsakovė neįvertino to, kad Pareiškėjas nevengė nuotolinės apklausos – jis pats po nepavykusios nuotolinės apklausos susisiekė su Atsakove ir paprašė nustatyti kitą nuotolinės apklausos datą, tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebuvo sudaryta. Sprendime nurodyta, jog tik 2025 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas nurodė aplinkybes apie buvimą pas gydytoją, rūpinimąsi sergančia mama, o 2025 m. rugsėjo 25 d. tokių aplinkybių neminėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo apie šias aplinkybes nebuvo klausiama, o pats Pareiškėjas nesuprato, kad jis turi detaliai paaiškinti priežastis, kodėl jis negali pasiimti asmens dokumento.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Atsakovė formaliai Sprendimą grindžia UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 12 p., tačiau iš Sprendimo matyti, kad esminė priežastis – negalėjimas atlikti nuotolinę apklausą. Atsakovė nuotolinės apklausos neatliko dėl formalaus trūkumo ir šiuo faktu grindžia Sprendimą, neorganizavo antros nuotolinės apklausos, nors pats Pareiškėjas jos prašė, o tokią teisę ir pareigą Atsakovei numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas yra viešosios įstaigos „Europos humanitarinis universitetas“ (juridinio asmens kodas 300548028, registracijos adresas Savičiaus g. 17, Vilnius) (toliau – ir Universitetas) nuolatinių studijų bakalauro programos „Verslo ekonomika“ studentas ir aktyviai dalyvauja studijų procese lankydamas visas nuotoliniu būdu transliuojamas paskaitas pagal nustatytą tvarkaraštį, todėl Sprendimas laikytinas neteisingu bei neatitinkančiu proporcingumo principo, dėl ko yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė studijų pagrindu ir ketina studijuoti Universitete. Prašymas pateiktas Migracijos departamentui per išorės paslaugų teikėją Azerbaidžane. Pareiškėjui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu Pareiškėjas turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, turi būti vienas, be pašalinių asmenų. 2025-09-25 Pareiškėjas prisijungė į pokalbį. Pareiškėjas nebuvo pasiruošęs nuotolinei apklausai – pokalbio metu jis neturėjo galiojančio kelionės dokumento asmens tapatybei nustatyti. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo susipažinęs su pranešime nurodytomis taisyklėmis ir nežinojo apie pareigą nuotolinės apklausos metu turėti galiojantį kelionės dokumentą. Migracijos departamento darbuotojas informavo pareiškėją, kad pokalbis nebus tęsiamas. Pokalbis buvo nutrauktas, asmens tapatybė, vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. 2025-09-30 Pareiškėjas per MIGRIS atsiuntė pranešimą, prašydamas skirti papildomą pokalbį ir nurodydamas aplinkybes (buvimą pas gydytoją, rūpinimąsi sergančia mama), kurios įtakojo nepasiruošimą nuotolinei apklausai, tačiau jos nebuvo paminėtos pokalbio metu. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip pateiktos po fakto (po apklausos) ir neatitinkančios tikrovės, siekiant pateisinti susidariusią situaciją.
Atsakovas taip pat pažymi, jog Pareiškėjo nepasiruošimas apklausai ir apklausos neatlikimas
kelia pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Universitete, t. y. galima daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 25S223298, kuriuo, vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 12 p., Pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčas susijęs su administracinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, vertinant, ar Migracijos departamentas, priimdamas minėtą Sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias užsieniečių teisinę padėtį, bei ar buvo laikomasi procedūrinių reikalavimų, užtikrinančių asmens teises ir teisėtus interesus.
Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2509-LLG-2286, nurodydamas pagrindą – ketinimą studijuoti pagal studijų programą VšĮ Europos humanitariniame universitete.
Tarpininkavimo raštu Nr. 20250819-123123 VšĮ Europos humanitarinis universitetas patvirtino, kad Pareiškėjas yra priimtas studijuoti pagal studijų programą ir sumokėjęs nustatytus mokesčius. Papildomai nurodyta, kad Pareiškėjo studijų pabaiga numatoma 2029 m. vasario 28 d., numatoma atvykimo studijuoti data – 2025 m. spalio 1 d.
2025 m. rugsėjo 25 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, kurios tikslas – patvirtinti Pareiškėjo tapatybę, vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, tačiau pokalbis pačioje pradžioje buvo nutrauktas, Pareiškėjui negalint tuo metu pateikti galiojančio dokumento asmens tapatybei nustatyti.
Migracijos departamentas 2025 m. spalio 15 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 25S223298 – atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remdamasis tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčo teisiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris nustato sąlygas ir tvarką, pagal kurią užsieniečiams gali būti išduodami ar keičiami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tai pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) patvirtintu leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašu.
Vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, ketinančiam mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, toks leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą ar doktorantūrą. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas), taip pat, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).
Apraše 64² p. įtvirtinta, jog Atsakovės įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Tame pačiame Aprašo punkte numatyta, jog jeigu užsienietis nepateikė prašymo, kad jis ligos atveju arba dėl kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių negali prisijungti prie nuotolinės apklausos ir neprisijungia prie nuotolinės apklausos Aprašo 64.3¹ papunktyje nurodytame pranešime nurodytu laiku, Atsakovės įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Aprašo 64.3¹ papunktyje nurodytame pranešime nurodytos nuotolinės apklausos datos išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS pakartotinį pranešimą apie naują užsieniečio nuotolinės apklausos datą ir laiką. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas atlikus nuotolinę apklausą, o neprisijungus prie nuotolinės apklausos prašymo išduoti leidimą nagrinėjimas bus nutrauktas. Aprašo 84.5. p. numatyta, kad pateikto prašymo išduoti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu užsienietis du kartus neprisijungia prie Aprašo 64² punkte nurodytos nuotolinės apklausos ir nepateikia to paties punkto antrojoje pastraipoje nurodyto prašymo nustatyta tvarka.
Byloje tarp šalių ginčo nėra, kad Pareiškėjas prisijungdamas į 2025-09-25 apklausą, jos metu negalėjo pateikti galiojančio dokumento asmens tapatybei nustatyti, tačiau Atsakovo Sprendime nurodyti argumentai dėl UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 12 p. numatytų pagrindų buvimo, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, taip pat negali būti pripažinti pagrįstais, pakankamais ir proporcingais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Atsakovas faktiškai neatliko tokios apklausos, kurios metu būtų gauta duomenų ar sužinota aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 12 p. numatytų pagrindų buvimą ar būtų galima analizuoti Pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, t. y. apklausa savo prasme apie minėtas aplinkybes faktiškai net neįvyko.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad jog asmens tapatybės nustatymo veiksmas yra formalus ir pats savaime Pareiškėjo laikinas negalėjimas apklausos pradžioje pateikti galiojančio dokumento asmens tapatybei nustatyti, negali lemti Atsakovo išvadų apie UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 12 p. numatytų pagrindų buvimą. Atsakovė veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).
Vertinant susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija pažymi, jog net ir tuo atveju, kai institucijai suteikiama diskrecija vertinti faktines aplinkybes, tokia diskrecija privalo būti įgyvendinama laikantis proporcingumo principo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad administracinių sprendimų priėmimas ir jų turiniui keliami reikalavimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas bei motyvai. Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte privalo būti išdėstyti esminiai faktai, argumentai ir įrodymai, taip pat teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant sprendimą. Motyvai turi būti aiškūs, adekvatūs ir pakankami. Nesilaikymas šių reikalavimų laikytinas esminiu trūkumu, nes tokiu atveju pažeidžiama asmens teisė suprasti sprendimo ribas, ribojama teisė į teisminę gynybą, o ginčui persikėlus į teismą – apsunkinama galimybė nustatyti bylos nagrinėjimo apimtį ir visapusiškai išnagrinėti ginčą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualaus administracinio akto pagrįstumas reikalauja nustatyti ne pavienes faktines aplinkybes, bet juridinių faktų visetą, kuris yra būtinas ir pakankamas taikyti konkrečią teisės normą.
Atsižvelgiant į visus aptartus faktinių aplinkybių vertinimo, procedūrų ir teisės taikymo trūkumus, sprendžiama, kad Migracijos departamento 2025 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 25S223298, kuriuo buvo atsisakyta Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra pakankamai pagrįstas faktais ir teisės normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant gero administravimo, proporcingumo ir pagrįstumo principus, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, ginčijamas Sprendimas naikintinas, o Atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą.
Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę reikalauti iš kitos proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, tokios išlaidos apima ir išlaidas, patirtas už advokato ar advokato padėjėjo teiktą teisinę pagalbą. Kiti atstovavimo išlaidų elementai, susiję su pavedimu, gali būti atlyginami tik tuo atveju, jei teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos, pagrįstos ir nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis ir kitais taikytinais teisės aktais.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, siekianti išlaidų atlyginimo, privalo pateikti teismui rašytinį prašymą, kuriame turi būti nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šioje byloje Pareiškėjo atstovas 2025 m. spalio 23 d. sumokėjo 385,50 Eur advokatui už jo teisinę pagalbą bei už žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo skundo reikalavimai buvo pripažinti pagrįstais ir skundas tenkintas, laikytina, jog ginčas išspręstas Pareiškėjo naudai. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Pareiškėjui, kaip šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš Atsakovo – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – priteistina 385,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 25S223298 bei įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. A. 2025 m. rugsėjo 19 d. pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2509-LLG-2286.
Priteisti pareiškėjui R. A. 385,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.