Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės Eleonoros Kudriavcevos pareiš­ki­mą dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36712-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, ku­rio­je G. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-05-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 m., įpareigotas per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) 2013-11-05 pagal BK 310 str. laisvės apribojimo bausme 8 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-28 teismo nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 m. 6 mėn., įpareigotas per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 3) 2016-12-21 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 6 mėn., vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta ? ir nustatyta galutinė laisvės apribojimo bausmė 4 mėn., įpareigotas 3 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programose, bausmę atlikęs 2017-05-17, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-07-20, apie 20⁵⁰ val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. S. būdamas vidutiniškai girtas (1,86 promilės), smurtaudamas prieš ten pat gyvenančią mamą A. S. , iš už nugaros suėmė rankomis už kaklo ir smaugė, o A. S. pradėjus priešintis – sukioti galvą į šonus, sukišo savo nykščius jai į burną, po to įgrūdo terminalo kvitą jai į burną, sudavė kumščiu vieną smūgį į pakaušio sritį ir vieną kartą kumščiu į nugaros sritį, o A. S. išbėgus į laiptinę, ją pasivijo ir sugriebęs užlaužė jos dešinę ranką, taip nukentėjusiajai A. S. sukėlė fizinį skausmą.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 str. 4 p., 421 str. 1 p.).

2017-07-20 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo A. S. pranešė apie įvykį ir parodė, kad 2017-07-20, apie 20⁰⁰ val., į namus, es. (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jos sūnus G. S. . Tuo metu ji sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių, kai sūnus, priėjęs jai iš už nugaros, jėga suėmė jai už kaklo ir ėmė smaugti. Jai ėmus priešintis ir sukinėti galvą, G. S. sukišo savo nykščius jai į burną bei įgrūdo terminalo kvitą į burną, o po to sudavė kumščiu vieną kartą į pakaušio sritį bei vieną kartą kumščiu į nugaros sritį. Pavykus ištrūkti nuo sūnaus, išbėgo į namo bendro naudojimo laiptinę, tačiau sūnus ją pasivijo, sugriebė jai už dešinės rankos ir ją užlaužė. Tokiais savo veiksmais sūnus G. S. sukėlė jai fizinį skausmą. (b. l. 7-10, 19-20).

Kaltinamojo G. S. parodymai, kad jokių smūgių mamai A. S. nesudavė, buvo kilęs tik žodinis konfliktas tarp jų, kurio metu jis suėmė mamai už rankos ties delnu .(b. l. 48).

Akistatos tarp nukentėjusiosios A. S. ir įtariamojo G. S. protokolas, iš kurio matyti, kad G. S. prisipažino sumušęs mamą A. S. ir patvirtino mamos duotus parodymus prieš jį. Pirminėje apklausoje davė melagingus parodymus, nes bijojo apie tai prisipažinti. (b. l. 57).

Specialisto išvada Nr. 95TPK-424, kurioje konstatuota, kad G. S. dėl jam nustatytų psichikos sutrikimų – organinės depresijos, organinio asmenybės sutrikimo, potrauminio sindromo, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga. (b. l. 79).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimus, visetas patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas.

Dėl kaltinamojo agresyvaus ir smurtinio elgesio jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Prokurorės pareiškime kaltinamajam prašomas skirti įpareigojimas nevartoti alkoholinių gėrimų netaikytinas, nes, teismo vertinimu, šio įpareigojimo paskyrimas nebūtų efektyvus siekiant pakeisti kaltinamojo nusikalstamą elgesį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devynis) mėnesius, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažinti ? ir nustatyti galutinę laisvės apribojimo bausmę 6 (šešis) mėnesius. Įpareigoti 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti 2 (dvi) paras jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-07-20 iki 2017-07-21, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti G. S. , kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.