- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- eAS-157-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00379-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 43.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. N. (M. N.) ir jos nepilnamečių vaikų U. N., A. A., atstovaujamų savo įstatyminio atstovo M. N., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. N. (toliau – ir pareiškėja, kartu – ir pareiškėjai) ir jos nepilnamečiai vaikai U. N., A. A., atstovaujami savo įstatyminio atstovo M. N., kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 12PR-106 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjų prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiančių priežasčių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos M. N. ir jos nepilnamečių vaikų U. N., A. A., atstovaujamų savo įstatyminio atstovo M. N., skundą.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymą (toliau – Įstatymo pakeitimo įstatymas), kurio 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį pateikė (2020 m. gruodžio 9 d.) iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, aktualios Įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d. nuostatos.
Teismas pažymėjo, kad Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama plėsti skundų nagrinėjimą ikiteismine tvarka („Todėl siūloma nustatyti privalomą ikiteisminio nagrinėjimo tvarką ir skundams dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo jiems atvykti“). Nors priimant galutinį Įstatymo pakeitimo variantą buvo atsisakyta Komisijos, kaip ikiteisminio ginčo nagrinėjimo organo, pagal Teisingumo ministerijos pasiūlymus (21-29207(2) Dėl išvados pateikimo (lrs.lt)), tačiau nustatyta, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo nuostatomis.
Nurodė, kad Įstatymo 135¹ straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti paduotas Departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Departamente.
Teismas vertino, kad Departamento Sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, turi būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Departamentui (Įstatymo 135¹ straispnio 1, 3 dalys), o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Klaidingas apskundimo tvarkos nurodymas pats savaime nesuteikia tokios procesinės teisės.
Teismas nurodė, kad su skundu nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjai būtų pasinaudoję išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Įstatymo 135¹ straispnio 1, 3 dalys), todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).
Teismas pareiškėjams išaiškino, kad skundą dėl Departamento 2021 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 12PR-106 teisėtumo patikrinimo pareiškėjai turėtų teikti Departamentui Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.) 135¹ straispnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kreipiantis į Departamentą atitinkamai turėtų būti teikiamas prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2021 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 12PR-106 paduoti.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Pakeitimas kalba būtent apie prašymų nagrinėjimą. Tačiau terminas „prašymo nagrinėjimas“ neturėtų būti aiškinamas ir suprantamas plečiamai. Prašymo nagrinėjimas turėtų būti suprantamas būtent kaip pradinio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrų visuma iki sprendimo priėmimo etapo, išnagrinėjus prašymą iš esmės. Tuo tarpu skundo dėl Migracijos departamento sprendimo procedūros pateikimo procedūros turėtų būti vykdomos remiantis Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2022 m. sausio 1 d., kuomet skundas teikiamas tiesiogiai teismui, o ne ikiteisminei institucijai – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytame kolegialiame organe (toliau – ir Komisija).
Teigia, kad tokią išvadą suponuoja ir tai, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos tarpusavyje turėtų būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Šia prasme Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Tokia nuostata iš esmės suponuotų, kad, jei iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2022 m. sausio 1 d., skundas ikiteismine tvarka nebuvo paduotas Migracijos departamento Komisijai, jis turėtų būti teikiamas teismui, o ne Komisijai ikiteismine tvarka. Tokia nuostata taikytina ypatingai įvertinus tai, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. ikiteisminės tvarkos nagrinėjimo Įstatyme neliko. Savo ruožtu, nuostatos kalba apie tai, kad baigiami nagrinėti jau priimti skundai, o tai suponuoja išvadą, jog pagal įstatymų leidėjo valią Migracijos departamento Komisija naujų skundų nepriima – tik baigia nagrinėti gautuosius iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Pažymi, kad Įstatymo keitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Siekiant užtikrinti asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą, net ir kai valstybėje įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis ar paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, UTPĮ projekte siūloma atsisakyti ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos ir nustatyti, kad Migracijos departamento sprendimai nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį ar nesuteikti prieglobsčio galėtų būti skundžiami atitinkamam apygardos administraciniams teismui, o šio teismo sprendimai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokia tvarka skundžiami visi sprendimai priimti pagal UTPĮ (yra tam tikrų išimčių), tarp jų ir sprendimai dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti“. Įvertinus šią nuostatą, darytina išvadą, kad bylą nagrinėjantis teismas turėjo savo žinion priimti Pareiškėjos skundą.
Nurodo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Komisijų (ikiteisminės nagrinėjimo instancijos) veiklos atsisakyta, todėl iš esmės šia tvarka pareiškėjai pasinaudoti nebeįmanoma dėl įstatymo leidėjo valios, tačiau ši aplinkybė negali ir neturėtų taip nepašalinama kliūtimi prieglobsčio prašytojui sulaukti jo atžvilgiu priimto sprendimo peržiūros, nes veiksminga asmens teisinė gynyba gali būti užtikrinama tik priimant ir nagrinėjant prieglobsčio prašytojo skundą. Teisingumą įgyvendinanti institucija neturėtų sudaryti praktikos ir prielaidų, kuomet dėl įstatymo leidėjo padarytos reguliavimo spragos ir nuostatų neišbaigtumo, prieglobsčio prašytojo skundas nebūtų nagrinėjamas, nes ikiteismine tvarka pasinaudoti nėra galimybės įstatymu įtvirtinus ikiteisminio ginčų nagrinėjimo atsisakymą. Prieglobsčio prašytojas susiklosčius tokiai situacijai negali būti paliekamas be veiksmingos teisinės gynybos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavus, kad pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, ir aplinkybėmis, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį pateikė iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, skundžiamoje nutartyje sprendė, jog pareiškėjų skundo priėmimo klausimui yra aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d., kurioje numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka Departamente.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, tokiu būdu užkirsdamas pareiškėjams galimybę pasinaudoti veiksminga asmens teisine gynyba. Anot pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškina Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjų vertinimu, ši nuostata apima tik prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūrą. Pareiškėjai pabrėžia, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas reikia aiškinti sistemiškai kartu su šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostata. Pareiškėjų vertinimu, minėtų nuostatų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, jog pagal įstatymų leidėjo valią Departamento Komisija naujų skundų nepriima – tik baigia nagrinėti gautuosius iki 2021 m. gruodžio 31 d. Todėl sprendimai, kurių apskundimo terminas sueina jau įsigaliojus Įstatymo pakeitimo įstatymui, turi būti skundžiami tiesiogiai apygardos administraciniam teismui.
Nagrinėjamam ginčui aktualus Įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 18 straipsniu pripažintas netekęs galios Įstatymo IX1 skyrius, kuriame buvo įtvirtinta skundų dėl Migracijos departamento sprendimų privaloma ikiteisminė tvarka.
Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarka nustatyta šio įstatymo 24 straipsnyje. Įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. (1 dalis). Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis (2 dalis). Užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (3 dalis).
Įvertinusi aptartą reglamentavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad įstatymų leidėjas Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnyje, įtvirtinęs įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarką ir siekdamas atsisakyti skundų dėl Departamento sprendimų privalomos ikiteisminės tvarkos, nustatė tokius skundus nagrinėjančiam vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui įgaliojimus, kurie padėtų sklandžiai pereiti prie naujoje Įstatymo redakcijoje įtvirtintos skundų nagrinėjimo tvarkos. Pagal Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį šis kolegialus organas užbaigia nagrinėti užsieniečių skundus, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Įstatymo redakciją galiojusią iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Kadangi šiam kolegialiam organui nenumatyta įgaliojimų nagrinėti skundus gautus po Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiems skundams taikoma apskundimo tvarka numatyta Įstatymo redakcijoje galiojančioje nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. pateikiant skundą tiesiogiai apygardos administraciniam teismui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos skundžiamas Sprendimas priimtas 2021 m. birželio 3 d., skundas dėl Sprendimo apskundimo pirmosios instancijos teismui paduotas 2022 m. sausio 20 d., taigi įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas dėl Įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų įsigaliojimo ir taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundui dėl Departamento Sprendimo, pateiktam po 2022 m. sausio 1 d., taikoma apskundimo tvarka numatyta naujoje Įstatymo redakcijoje, kurioje nebeliko privalomo išankstinio skundo nagrinėjimo etapo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų M. N. ir jos nepilnamečių vaikų U. N., A. A., atstovaujamų savo įstatyminio atstovo M. N., atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.