- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1008-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Andžejaus Maciejevskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti civilinėje byloje Nr. 2-1275-855/2010 pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas Z. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. V., prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą 1985-11-23 Vilniaus rajono CM skyriuje, tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – Z. V. ir A. V.; padalinti santuokos metu įgytą turtą. Ieškovas pateikė prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi jo pajamos yra apie 950 Lt, turtinė padėtis sunki (b.l.2-4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi nustatė ieškovui Z. V. terminą iki 2010 m. kovo 15 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti bei 1622 Lt dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti (b.l.17-18).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus, kurie apmokestinami 130 Lt žyminiu mokesčiu už kiekvieną (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str.) bei turtinį reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, kuris, esant ieškinio kainai 57.050 Lt, turi būti apmokėtas 1712 Lt žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.), ieškovas yra sumokėjęs 350 Lt žyminio mokesčio, todėl turėtų sumokėti dar 1622 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgdamas į LR CPK 83 str. 3 d., teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus pažymą apie gaunamą 950 Lt pensiją, apie savo turtinę padėtį, leidžiančių įvertinti, ar egzistuoja pagrindas atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) Z. V. pateikė atskirąjį skundą (b.l.22), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, jog teismui pateikė visus turimus dokumentus. Nurodo gyvenantis tik iš 950 Lt pensijos, nors dar yra darbingas, niekur negalintis įsidarbinti, darbo biržoje negali registruotis, nes gauna pensiją. Pateikė teismui pažymą apie visą turimą nekilnojamąjį turtą (butą). Kitų dokumentų pateikti negali. Bankuose santaupų neturi, o iš bankų pateikti pažymas problematiška, nes už jas reikia mokėti, tačiau apeliantas netiriantis tam lėšų. Mano, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog reikia mokėti tris žyminius mokesčius, t.y. du už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir vieną už turtinį reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Apelianto (ieškovo) Z. V. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Skundžiama teismo nutartimi išspręstas ieškovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir ta pačia nutartimi ieškovas įpareigotas pašalinti ieškininio pareiškimo trūkumus – papildomai sumokėti žyminį mokestį. Pripažintina, kad pagrįsta ieškovo atskirojo skundo dalis dėl nustatyto žyminio mokesčio dydžio, kadangi iš esmės šis klausimas išspręstas teisingai, tik padaryta klaida, nurodant mokėtiną žyminio mokesčio sumą, todėl teismo nutartis žyminio mokesčio dydžio dalyje tikslintina, iš esmės paliekant nutartį nepakeistą.
Pagal CPK 83 str. 3 d., esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) už paduodamą apeliacinį skundą turėtų sumokėti 1.712 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str.1 d.1 p.), tačiau sumokėjo 350,00 Lt (b.l.1) bei prašė atleisti nuo likusios dalies minėto mokesčio sumokėjimo. Tokį prašymą apeliantas motyvavo savo sunkia turtine padėtimi, kurią įrodinėjo pateikdamas pažymą apie gaunamas 945,55 Lt dydžio mėnesio pajamas (b.l.16), VĮ „Registrų centras“ 2010-02-08 pažymą, pažyminčią, jog apeliantas neturi registruoto nekilnojamojo turto (b.l.9), VĮ „Regitra“ pažymą apie apelianto turimą transporto priemonę (b.l.8). Kitų įrodymų, pagrindžiančių apelianto sunkią turtinę padėtį, apeliantas teismui nepateikė. Tai, kad ieškovas teigia, jog kartu su atsakove nuosavybėje turi butą 48450 Lt vertės, žemės sklypą 13. 200 Lt vertės ir automobilį 2000 Lt vertės bei gauna 950 Lt pensiją, leidžia daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis negalėtų sumokėti 1582 Lt žyminio mokesčio. Teismas, atmesdamas prašymą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pakankamai didelės vertės nekilnojamasis turtas bei transporto priemonė, kuriuos prašoma padalinti.
Apeliantas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, nurodė, jog pateikė visus turimus dokumentus apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitų dokumentų pateikti negali, nes už bankų pažymas reikia mokėti, tačiau apeliantas neturintis tam lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias ieškovo materialinę padėtį. Formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią apelianto turtinę būklę. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog apelianto pateiktos pažymos iš VĮ ,,Registrų centras“, VĮ ,,Regitra“, pažyma apie 945,55 Lt dydžio mėnesio pajamas neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią apelianto turtinę padėtį, jog jis nepajėgtų sumokėti nurodyto dydžio žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą. Tokią išvadą patvirtina ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės: apelianto gaunama 950 Lt pensija nėra itin maža, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje šiuo metu gaunamos vidutinės pensijos dydį, be to apeliantui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pakankamai didelės vertės (57.050 Lt) nekilnojamasis turtas bei transporto priemonė, kuriuos prašoma padalinti. Taigi, apeliantas turi galimybę paimti paskolą žyminiam mokesčiui sumokėti, įkeisdamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą, prašyti teismo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, nes, teismui išsprendus sutuoktinių turto padalijimo klausimą, apeliantas galėtų realizuoti jam tekusį turtą ir susimokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį. Kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 str. numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas - nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti visos reikiamos sumos, todėl mokėtina suma gali būti išdėstyta, ar, baigus nagrinėti bylą ir nelikus apribojimų turimo turto atžvilgiu, žyminis mokestis gali būti sumokėtas iš turimo turto.
Kitas atskirojo skundo argumentas yra tas, jog, apelianto manymu, teismas nepagrįstai nustatė, kad reikia mokėti tris žyminius mokesčius. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija sutinka.
Iš ieškinio matyti, jog ieškovas pareiškė šiuos reikalavimus: nutraukti santuoką, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; padalinti santuokos metu įgytą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo būdą gali būti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.
Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė neturtinį reikalavimą, t.y. nutraukti santuoką, sudarytą 1985-11-23 Vilniaus rajono CMS, tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės ir su šiuo neturtiniu reikalavimu susijusį reikalavimą (išvestinį) – po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – Z. V. ir A. V.; pažymėtina, jog reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės ir palikti santuokines pavardes apskritai negali būti įkainojamas. Taip pat apeliantas pareiškė reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą, sprendimas šio ginčo atveju abiems šalims sukurs turtines pasekmes, kurios apibrėžtos ieškinio reikalavimais (ieškinio suma – 57.050 Lt). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pareiškė tris reikalavimus, nes kaip jau konstatuota šioje nutartyje, apeliantas pareiškė vieną neturtinį reikalavimą (nutraukti santuoką, dėl atsakovės kaltės ir išvestinį reikalavimą – po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes) bei vieną turtinį reikalavimą (dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo). Apeliantas (ieškovas) privalo už kiekvieną pareikštą reikalavimą, atitinkamai pagal jo pobūdį (turtinis ar ne) sumokėti žyminį mokestį, kurio bendra suma nagrinėjamu atveju sudaro 1.842 Lt (130 Lt+1712 Lt). Apeliantui sumokėjus 350,00 Lt, jis turi sumokėti 1.492 Lt trūkstamo žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto (ieškovo) Z. V. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto (ieškovo) Z. V. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1275-855/2010 palikti nepakeistą, patikslinant, jog ieškovas Z. V. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. įpareigojamas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 1.492 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt du Lt).
Priteisti iš (ieškovo) Z. V. valstybei 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.