Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui P. V. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2019 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SKODA SUPERB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis turimais duomenimis, eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas (atsakovas) P. V., vairavęs transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 4 d. policijos pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (atsakovas) P. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonė SKODA SUPERB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transpoto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta akcinės draudimo bendrovės “Gjensidige”, pagal daudimo liudijimą/sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). TPVCAPD sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsakyti jos sudarymu suinteresuotam asmeniui, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (LR CK 6.161 straispnis). Draudimo sutartis, sudaryta pagal šį įstatymą, yra rašytinė, atlygintinė, terminuota ir konsensualinė. Įsigalioja nuo joje nurodytos datos (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis). Toks draudimo sutarties teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, net ir jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas, nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis). Šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemnonę nebvlaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų savigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis). Draudikas išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į kaltininką tokio dydžio, kokio dydžio išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims.

Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs draudikui išmokėtą draudimo išmoką ar pareiškęs pretenzijas dėl jos dydžio, nėra. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, argumentų ir motyvų, kurie sudarytų pagrindą mažinti reikalaujamos priteisti išmokos dydį nenurodė.

Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 17 424,12 Eur išmokėtą draudimo išmoką regreso teise yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė sumokėjo 392,00 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. V. 17 424,12 Eur išmokėtą draudimo išmoką regreso teise, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 17 424,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 392,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali apskųsti sprendimą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.