Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – vedęs, vidurinio išsilavinimo su specialybe, teistas 2020 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui, bausmė pakeista 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi 18 dienų laisvės apribojimo bausmę, bausmę atlikęs, 2020-06-30 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2021 m. rugsėjo 4 apie 16:09 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,22 prom.), tyčia, suėmęs kaire ranka už kaklo, smaugė savo žmoną R. B., kuriai išsilaisvinus, sugriebęs už plaukų nutempė į poilsio kambarį ir jame laikydamas jos plaukus, tąsė galvą pirmyn ir atgal, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju M. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. buvo namuose, o žmona išėjo į darbą. Apie 12 val. pas jį į namus atėjo draugas M. M. ir jie gėrė alkoholinius gėrimus. Jis turėjo daug problemų, susijusių su ūkininkavimu, todėl tikėjosi tokiu būdu nuraminti nervus. Apie 15 val. draugas išėjo į savo namus. Apie 16 val. iš darbo grįžo žmona ir pamačiusi jį neblaivų supyko. Jie apsižodžiavo ir jis suėmė kaire ranka už žmonos kaklo ir stipriai suspaudė. Ji išsilaisvino, todėl jis sugriebė ją už plaukų ir už jų tąsė. Tiesiog jis taip tikėjosi ją sulaikyti nuo išbėgimo iš namų. Žmona nuo jo pabėgo ir išsikvietė policiją. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Prašė neskirti jam realios bausmės, nes jis taisosi, savarankiškai pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, nukentėjusios atsiprašė ir su ja susitaikė.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis M. B. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras ir advokatas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-09-04 apie 16:00 val ji grįžo namo. Namuose rado neblaivų, lovoje gulintį M. B.. Įėjusi į virtuvę pajuto, kad M. atsikėlė ir pradėjo eiti link virtuvės. Pakeliui jis agresyviai klausė kur yra alkoholis, o priėjęs prie jos be jokios priežasties pradėjo smaugti. M. B. ją už kaklo suėmė kaire ranka ir pradėjo spausti. Jai pradėjo trūkti oro, todėl su rankomis atlaužė jo ranką. Tuo metu ir pats M. B. paleido jos kaklą. Dešimties balų sistemoje patirtą skausmą vertina 6 balais. M. B., paleidęs jos kaklą, pradėjo konfliktuoti, bet ką tiksliai sakė, neprisimena. Tuo metu ji bandė pasišalinti į kitą kambarį. Tuo metu M. B. iš nugaros griebė už plaukų, kurie buvo susukti į kuodą. Sugriebęs plaukų nepaleido ir pradėjo ją tempti į poilsio kambarį. Nusitempęs į poilsio kambarį, M. B. pradėjo jos galvą tąsyti apie 30 sekundžių pirmyn-atgal. Patirtą skausmą 10 balų sistemoje vertina 9 balais. Visą laiką ji prašė ją paleisti ir tik pradėjus šaukti, M. B. ją paleido. Ji įbėgo į virtuvę, nuo stalo pasiėmė raktus, telefoną ir išbėgo pro duris. Kieme ji paskambino 112. Įvykio vietoje ją apžiūrėjo GMP darbuotojai, į gydymo įstaigą nesivežė. M. B. smurtauja ne pirmą kartą.

Liudytoja R. B. posėdžio metu prašė M. B. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes vyras jos atsiprašė, padarė išvadas, padeda namų ūkyje, gydosi nuo alkoholizmo.

2021-09-04 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir fotolentelėje nurodoma, kad įvykio vieta yra neaptverta sodyba, kurioje yra geltonos spalvos medinis gyvenamasis namas, kuris stovi dešinėje įvažiavimo į kiemą pusėje. Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. (b.l.23-34).

2021-09-04 asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje nurodoma, kad R. B. parodė kaklo ir plaukuotos galvos sritį (b.l.35-41).

2021-09-04 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pažymėtas nukentėjusios R. B. kakle ant dešiniosios pusės esantis paraudimas, galvos plaukuotoje dalyje ant viršugalvio ir kaklo kairėje pusėje sukeltas fizinis skausmas, didelis susijaudinimas (b.l.52-55).

Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodomos konflikto kilo aplinkybės, aprašyta įvykio vieta (b.l.58-59).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai tarp jo ir sutuoktinės R. B. kilo konfliktas, todėl stipriai suėmė už kaklo, o po to tąsė už plaukų. Ne visas aplinkybes pamena tiksliai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu, nukentėjusios R. B. parodymais, teismui nekyla abejonių, kad M. B. 2021 m. rugsėjo 4 d., kilus konfliktui, smurtavo prieš savo žmoną R. B. ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. B. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas įvertina M. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai šeimos nariui – žmonai, sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad M. B. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Paskutinį kartą nuteistas 2021 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuriuo jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Be to, pati nukentėjusioji R. B. nurodo, kad vyras prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, bet tik tada kai būna neblaivus. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką M. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Atsižvelgiama į tai, kad M. B. suprato girtavimo sukeliamas pasekmes, pats užsiregistravo ir vyko gydytis į UAB (duomenys neskelbtini) ir pateikė tai patvirtinančią pažymą. Bylos nagrinėjimo metu M. B. patvirtino, kad padarė rimtas išvadas ir nori taisytis neizoliuotas iš visuomenės. Nukentėjusioji R. B. posėdžio metu patvirtino, kad smurtas šeimoje kildavo tik tada, kai vyras būdavo neblaivus. Vyras pats nusprendė gydytis, nuvyko pas medikus, jos atsiprašė, jai padeda, todėl prašė neskirti realios bausmės. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus jo iš visuomenės, todėl taikytinas LR BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-06-30 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas 2021-09-11 nutartimi, o nutartis apskųsta Šiaulių apygardos teismui ir dar neišnagrinėta. Dėl šių priežasčių paskirta bausmė nebendrintina.

Kaltinamajam M. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes jis teisiamas trečią kartą, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Kaltinamasis, suprasdamas savo teisinę padėtį, padarė susitarimą su kitu advokatu. Teismui tos aplinkybės nebuvo žinomos ir paaiškėjo posėdžio metu. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą savo ūkininko ūkyje, per pirmus keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 4 d., 16:25 val. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., 11:17 val. (2 paros).

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.