Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-14 · Administracinė byla Nr. I-3157-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
I-3157-171/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02451-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
D. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3157-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-02451-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui D. Z., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. Z. kreipėsi į teismą skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 100 Eur neturtinės žalos už dieną, kai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose buvo drėgna, nuo sienų byrėjo tinkas ir dažai, buvo tarakonų. Kamerose buvo blogas apšvietimas ir tai pakenkė pareiškėjo regėjimui. Unitazas buvo pastatytas prie durų, o tai neužtikrino privatumo, nes einantys prižiūrėtojai viską matė. Nuo unitazo sklido smarvė. Tualetai kamerose netvarkingi (suskilę, nestabilūs, leidžiantys vandenį). Lovos per mažos miegoti ir surūdijusios.

Pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė detalų kameros Nr. 200 aprašymą, išplanavimą ir pažymėjo vietas, kuriose yra grybelis, tarakonai ir sienų vietas, kur nėra dažų bei tinko (b. l. 37).

Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde išdėstytais motyvais.

Nurodė, kad dėl pablogėjusios psichinės sveikatos kreipėsi į psichologą. Buvo paskirti vaistai nuo nervų, kad galėtų užmigti.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. Teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos reikmenims susidėti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, patirtą dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 29 d.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. buvo laikomas kamerose Nr. 300, Nr. 285, Nr. 314, Nr. 272, Nr. 109, Nr. 325, Nr. 107, Nr. 113, Nr. 200, Nr. 313, Nr. 381, Nr. 359, Nr. 318. Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjas 118 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, tuo tarpu 72 dienas plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovės atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas įrengtas prie durų, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas, o visas sanitarinis mazgas yra netvarkingas ir netinkamai įrengtas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas, kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos žmogaus teisių teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 4 d. patikrino kamerą Nr. 200 ir nustatė, kad unitazo dalis yra nuskilusi, dėl defekto nėra užtikrinamas unitazo švaros palaikymas (b. l. 93-97). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau, teismo vertinimu, tai neužtikrina asmens privatumo, todėl laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpų apšvietimas, buvo tamsu. HN 76:2010 22 punktas nustato, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; 23 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 65-102), konstatuoja, kad juose pateikti duomenys nepatvirtina, jog apšvietimas, pareiškėjo kalinimo laikotarpiu, neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Kai yra būtina, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas).

Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo tarakonų. Byloje esanti Lukiškių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutarties su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 103–105) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 79:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog kamerų sienose yra grybelis, sienos netinkamos būklės, krenta dažai, tinkas, o lovos surūdijusios. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl kameros Nr. 285 įrengimo, į kuriuos Lukiškių TI-K administracija 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. 96-2106 ir 2014 m. spalio 17 d. raštu Nr. 96-2160 atsakė, kad skundai nepagrįsti ir nurodė pagrindus ( b. l. 18; 21).

Pareiškėjas taip pat 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą nustatė, kad kameroje Nr. 200 yra atšokę dažai, sienų paviršius nelygus, o unitazo dalis nulūžusi (b. l. 22-23). Vilniaus visuomenės sveikatos centro nustatytomis aplinkybėmis teismas rėmėsi anksčiau vertindamas sanitarinio mazgo įrengimą kameroje Nr. 200. Atšokę dažai ir nelygus sienų paviršius laikytini mažareikšmiais pažeidimais.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl kitų nusiskundimų kitose kamerose būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kokias nors kitas institucijas. Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjas buvo laikomas 13-oje skirtingų kamerų. Skunde teismui pareiškėjas aprašė tik vieną kamerą – Nr. 200, o Lukiškių TI-K administracijai teikė skundus tik dėl kameros Nr. 285. Dėl likusių 11 kamerų pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių motyvų, į kuriuos Lukiškių TI-K turi galimybę atsakyti. Akcentuotina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Atitinkamai, minėta pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui neturi kilti, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galbūt padarytą pažeidimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015).

Dėl pareiškėjo argumento, jog tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos pažymėtina, jog Lukiškių TI-K kamerose tualetai yra atskirti 1,5 m sienele, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Abejoti valstybės institucijos pateiktais duomenimis nėra pagrindo. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu buvo kalinamas 13 skirtingų kamerų, iš jų skunde pareiškėjas detaliai apibūdino tik 1. Atsižvelgus į tai, šiuo atveju, atsakovui nekilo pareiga pateikti įrodymų apie kitose 12 kamerų ginčijamu laikotarpiu buvusią būklę, nes pareiškėjas tik abstrakčiai teigė apie blogą kamerų būklę t. y. šiuo aspektu pareiškėjas neįvykdė pareigos aiškiai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas ir buvo pažeistas Įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas dėl minimalaus 3,6 m² ploto vienam asmeniui. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 118 dienų per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis praleido perpildytose kamerose, o naudojantis sanitariniais įrenginiais jam nebuvo užtikrintas privatumas ir švara.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo pakankamai žymus, tai, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais jam nebuvo užtikrinamas privatumas ir švara. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovės atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos pareiškėjas nenurodė, kad mažesnis plotas nebuvo iš dalies kompensuotas minėtais būdais.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 100 Eur už dieną suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1003 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjo D. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1003 Eur (vienas tūkstantis trys eurai) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė