Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-08-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-1121-1021/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-21
Bylos Nr.
e2YT-1121-1021/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
E. J. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, VĮ ,,Turto bankas“
Advokatai
Kristina Pugačienė
Civilinė byla Nr. e2YT-1121-1021/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00571-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1.
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETU VO S RESPUBLIKOS VARDU2017 m.rugpjūčio 21 d.Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,dalyvaujant: pareiškėjai E. J. S., jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Sapromadze,

nedalyvaujant: suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų - giminystės santykių bei palikimo priėmimo patvirtinimo, suinteresuoti asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesinių dokumentų esmė.

Pareiškėja E. J. S. (toliau pareiškėja) prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo V. K., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad B. K. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimimo data nežinoma, yra sesuo ir brolis; pareiškėjos E. J. S. sutuoktinis A. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo V. K., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikėjo V. K. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.Pareiškime pareiškėja nurodo, kad: (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos sutuoktinio A. S. pusbrolis V. K.. Palikėjas V. K. mirties momentu nuosavybės teise valdė pastatą - ūkinį pastatą u/n (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini). Vilkaviškio r. sav. ir 17.2300 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini) jadr. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav.. Palikėjo V. K. palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. CK 573 str. 1 d. 5 p. numatė, kad paveldint pagal įstatymą penktosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir puseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės. Palikėjas V. K. nebuvo susituokęs, neturėjo vaikų ar vaikaičių, sūnėnų ar dukterėčių, jo sesuo M. K. yra mirusi (duomenys neskelbtini), kitų seserų ir brolių palikėjas V. K. neturėjo, jo tėvai buvo mirę. Palikėjo V. K. palikimo atsiradimo momentu vienintelis gyvas įstatyminis įpėdinis buvo jo pusbrolis pareiškėjos sutuoktinis A. S., kuris yra palikėjo V. K. tėvo A. K. sesers B. K. sūnus. Po palikėjo V. K. mirties pareiškėjos sutuoktinis A. S. priėmė palikėjo V. K. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti - suteikė teisę ja naudotis kitiems asmenims, t.y. elgėsi su šia žeme kaip sava ir tokį vieną iš palikimo priėmimo būdų numatė 1964 m. CK 587 str. 2 d.. 1964 m. CK 587 str. 1 dalis numatė, kad neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga. Todėl pareiškėjos sutuoktinis A. S., priėmęs dalį palikėjo V. K. palikimo, laikytinas priėmęs visą palikėjo V. K. palikimą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis A. S. mirė. Po jo mirties pareiškėja priėmė savo sutuoktinio A. S. palikimą, t.y. ji yra vienintelė palikėjo A. S. įpėdinė, priėmusi jo palikimą. Pareiškėja, siekdama išviešinti palikėjo V. K. palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypą bei ūkinį pastatą įgijimo faktus, kreipėsi į notarą pagal palikimo atsiradimo vietą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notaras atsisakė jį išduoti motyvuodamas tuo, kad į notarą pareiškimu apie palikimo priėmimą įpėdinis turėjo kreiptis pagal palikėjo V. K. palikimo atsiradimo metu galiojusias 1964 m. CK nuostatas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Todėl tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo V. K. palikimą, yra nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos sutuoktinis A. S. po palikėjo V. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai vaidyti. Be to, pareiškėjai nepavyko gauti jos sutuoktinio A. S. ir palikėjo V. K. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, kurie yra reikalingi pateikti notarui, siekiant paveldėti palikėjo V. K. palikimą. Pareiškėja, atstovaujama advokatės, 2017-01- 03 prašymu kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydama išduoti pareiškėjos sutuoktinio A. S. ir palikėjo V. K. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus: pareiškėjos sutuoktinio A. S. motinos B. K. gimimo akto nuorašą, palikėjo V. K. tėvo A. K. gimimo akto įrašą ir palikėjo V. K. gimimo akto įrašą. Tačiau Lietuvos valstybes istorijos archyvas išdavė archyvo pažymą apie palikėjo V. K. gimimą, tuo tarpu B. K. ir A. K. gimimo dokumentų, kurie patvirtintų, jos jie yra brolis ir sesuo, Marcinkonių ir Merkinės Romos katalikų bažnyčių metrikų knygose nerasta. Todėl pareiškėja, atstovaujama advokatės, 2017-02-17 prašymu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama išduoti B. K. (S.) ir A. K. gimimo aktų įrašų kopijas, o nesant šių asmenų gimimo akto įrašų, juos atkurti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. kovo 16 d. išvada dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo Nr. Al-2-(27.28.) pareiškėjos prašymą atkurti B. K. (S.) ir A. K. ginimo aktų įrašus tenkino iš dalies - atkūrė B. K. gimimo akto įrašą, įrašant skiltyje "Duomenys apie kūdikį" vardą Barbora, pavardę K., gimimo datą (duomenys neskelbtini), gimimo vietą (duomenys neskelbtini) Varėnos r.sav., skiltyje "Duomenys apie motiną" vardas -nežinomas, pavardė nežinoma, skiltyje "Duomenys apie tėvą" vardas - nežinomas, pavardė -nežinoma; A. K., gimimo data nežinoma, gimimo akto įrašą atsisakė atkurti. Tokiu būdu pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių, kad B. K. ir A. K. yra brolis ir sesuo, o pareiškėjos sutuoktinis A. S. ir palikėjas V. K. - pusbroliai, ir negalinti šių dokumentų gauti bei atkurti. B. K. (S.) ir A. K., o taip pat pareiškėjos sutuoktinio A. S. ir palikėjo V. K., giminystės faktas suteiktų teisę pareiškėjai, kaip savo sutuoktinio A. S. įpėdinei, įgyti nuosavybės teisę į palikėjo V. K. palikimą. Todėl pareiškėja prašys teismo nustatyti juridinę reikšmę turinti giminystės santykių faktą, kad B. K. (S.) ir A. K. yra sesuo ir brolis (b.3-5 l.)Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame pateiktiems pareiškėjos reikalavimas neprieštarauja, bei nurodo, kad:CPK 444 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą siekdamas nustatyti giminystės santykius. Pareiškėja iki kreipimosi į teismą dienos atliko visus veiksmus siekiant gauti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika ir CPK 445 str. nuostatomis, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, kad būtina atsižvelgti į įrodymų pakankamumo klausimą, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005), ir įvertinęs visas bylos aplinkybes nustato, kad byloje pakanka esančių įrodymų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Nacionalinė žemės tarnybos dėl šio juridinio fakto nepasisako ir palieka spręsti teismo nuožiūra (b.Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 447 str. nurodyta, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos sutuoktinis A. S. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir tai patvirtina tokios aplinkybės: pareiškėjos sutuoktinis A. S. po V. K. mirties suteikė teisę, naudotis mirusiajam priklausančiu žemės sklypu, kitiems asmenims, t. y. elgėsi su šia žeme kaip sava ir tokį vieną iš palikimo priėmimo būdų numatė 1964 m. CK 587 str. 2 d.. 1964 m. CK 587 str. 1 d. numatė, kad neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga. Todėl pareiškėjos sutuoktinis A. S., priėmęs dalį palikėjo V. K. palikimo, laikytinas priėmęs visą palikėjo V. K. palikimą. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis A. S. po V. K. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, prie pareiškimo pridėtas rašytinis įrodymas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kurio 7.1 nurodyta, kad sudaryta 2002-04-30 nuomos sutartis su žemės ūkio bendrove „Sodžius", tačiau neturint pačios nuomos sutarties neaišku, ar tikrai pareiškėjos sutuoktinis galėjo sudaryti nuomos sutartį. Tačiau pareiškėja nurodė, kad į teismo posėdį kvies liudytojus, kurie patvirtins pareiškime nurodytas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis 1964 m. CK 587 str., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 2 d. 8 p., Nacionalinė žemės tarnyba dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus jeigu šį faktą patvirtins ir liudininkų paaiškinimai (b.37-39 l.)Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą prašymą, kuriame prašo pareiškėjos E. J. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.Atsiliepime nurodoma, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau -Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. J. S.paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. J. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus Pareiškėjos prašymo patenkinimui (b.42 l.).

Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėja teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti bei paaiškino, kad ji ankščiau gyvenusi (duomenys neskelbtini) k., kur netoliese (duomenys neskelbtini) kaime buvo K. sodyba. S. gyveno (duomenys neskelbtini) Varėnos r.. Ji baigusi studijas kartu su savo vyru A. S. pradėjusi gyventi Šiauliuose. Kai ji A. S. motinai B. K. – S. pasakiusi, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad jos brolis gyvena netoliese, ir atvažiavusi prašė palydėti iki jo, ką ji ir padariusi. Tada A. K. dar buvo gyvas. Jis su seserimi mažai bendravo. A. K. turėjo sūnų V.. Buvo dar V. K. sesuo M., kuri jauna žuvo, vaikų neturėjo. Jos vyro buvo dar dvi seserys, kurios ir jų vyrai mirė jau seniai, dar prie V. K. mirtį. Ji A. K. mirtį atsimenanti, tačiau laidotuvėse nebuvusi, nes auginusi mažą vaiką. Jos vyras su A. K. bendravo, jį laikė savo dėde, t.y. jis buvo tikras jo dėdė. A. K. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. B. ir A. buvo panašūs pagal išvaizdą. Kad jie brolis ir sesuo patvirtins jos sesuo P. B. K., kuri ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini) nuo K. apie pora km. Sodybos jau nėra. Ten yra 17,23 ha žemės. Po V. K. mirties žeme naudojosi jos vyras A. S., B. K. sūnus, kuris leido naudotis žeme S. K.. Kiek žinanti V. K. ir gyveno tėvų sodyboje. V. K. mirė staiga 2000 m. Jis pats naudojosi žeme. Jis nei vaikų, nei žmonos neturėjo. S. K. yra pareiškėjos sesers vyras. Apie žemės nuomos sutartį sudarytą su Sodžius bendrove, ji nieko nežinanti. Jos vyras vėliau susirgo, 2008 m. mirė. Dabar žeme niekas nesinaudoja. B. K. – S. mirė būdama 70 metų 1966 m., A. mirė būdamas 63 metų. Jie tikrai nebuvo dvyniai. Ant A. K. kapo užrašyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) m. Kitų liudytojų išskyrus savo seserį nesuradusi, kadangi tame kaime apsigyvenę jauni visi žmonės, nėra kam paliudyti. (duomenys neskelbtini) k., kur yra B.sodyba, nėra nei vieno nuolatinio gyventojo, tik atvažiuojantys į sodybas. Kai V. K. mirė (duomenys neskelbtini) jos vyras leido naudotis žeme K., kuris ja naudojosi, kol jo neištiko insultas ir negalėjo naudotis žeme. Jos vyras mirė (duomenys neskelbtini) m.. Registrų centro duomenimis yra sodyba, tačiau jos faktiškai nėra, likę pamatai. Buvo pastatas, po V. mirties juo niekas nesinaudojo. Jie jokių daiktų iš sodybos nepasiėmė.Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, bei paaiškino, kad seniau (apie 1900 m.) buvo dažniausiai gimimai registruojami pagal krikšto datą, taip pat buvo manipuliuojama gimimo datomis, siekiant pasijauninti ar pasisendinti. Visuose dokumentuose nurodytos skirtingos gimimo datos. Pagal mirties liudijimą, A. K. turėtų būti gimęs 1896, gyventojų registro duomenimis jis gimęs 1896 m..Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdyje savo atsiliepimą į pareiškimą palaikė, bei nurodė, kad dėl giminystės ryšių fakto nustatymo nepasisako. Dėl palikimo priėmimo fakto neprieštarauja, jeigu pareiškėja šį faktą įrodys. Į žemę atkurtos nuosavybės teisės ir ji priklauso fiziniam asmeniui. Duomenų, kas naudojasi žeme institucija neturi, mokesčius tvarko valstybinė mokesčių inspekcija.Suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kiti bylos dalyviai tam neprieštaravo, todėl byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant šio suinteresuoto asmens atstovui.Liudytoja Petronėlė B. K. parodė, kad ji yra pareiškėjos sesuo. (duomenys neskelbtini) gyvenanti nuo 1939-1940 metų, iš tremties grįžę 1953 m. A. ir B. pažinojusi, žinojusi, kad jie yra brolis ir sesuo. Kiek atsimenanti, 1959 m. B.prašė palydėti pas A., ji tai padariusi, daugiau nemačiusi jos, ar ji buvusi daugiau pas A. nežinanti. A. K. mirė (duomenys neskelbtini) m., žmona vėliau. Jo sūnus Vitas mirė (duomenys neskelbtini) m. Buvo mergaitė, kuri žuvo jauna. V., kiek žinanti neturėjo šeimos, vaikų. Jis gyveno maždaug už 2-3 km Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) k.. Nežinanti ar A., ar B. buvo vyresnis. K.palaidoti (duomenys neskelbtini). Kad A. ir B. yra brolis ir sesuo, papasakojo jai A. S.. A. K. buvo atėjęs iš Varėnos r.. V. K. mirė 2000 m., kur jis gyveno tiksliai nežinanti. Jos vyras J. S. K. insultą patyrė 2003 m.. K. sodyboje buvusi kai palydėjusi B. Laidotuvės nebuvusi. A. ir V. buvo pusbroliai. Po V. mirties liko žemės. Kol buvo sveikas, jos vyras naudojęsis žeme, šienaudavę, mokėdavę nuomą. V. leido naudotis žeme. Kas po V. mirties leido naudotis žeme neatsimenanti. Kas po jos vyro mirties naudojosi žeme, ji neatsimenanti.Liudytojas D. S. parodė, kad pareiškėja yra jo motina. Jis žinojęs, kad buvo V. K., jo tėvo giminaitis, pusbrolis, bet nepažinojęs. A. K. buvo tėvo dėdė. V. mirė 2000 m. Jis neturėjo šeimos. Po jo mirties liko žemės. Jo tėvas žeme leido naudotis tetos B. vyrui. Jo tėvas rinko dokumentus palikimo priėmimui, važiavo į P.. K.žeme naudojosi apie pora metų pašarams, ganė gyvulius. Kas vėliau naudojosi, jis nežinantis, smulkmenų nežinantis. Tėvas susirgo, esant pagerėjimas pradėjo tvarkytis dokumentus. Sirgo apie 4 metus. Šeimoje buvo kalbama, kad B. ir A. K. buvo brolis ir sesuo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Giminystės santykių nustatymas, palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktai yra vieni iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 1p., 8 p.). Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl giminystės santykių ir palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Pareiškėja neturi jokių dokumentų patvirtinančių, kad A. S. ir V. K. yra pusbroliai, taip pat, kad A. S. priėmė palikimą, kadangi nėra jokių išlikusių dokumentų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad V. K. tėvas A. K. ir A. S. motina B. K. (S.) yra brolis ir sesuo, bei palikimas priimtas faktinio valdymo būdu. Kitokiu būdu nustatyti giminystės santykių bei palikimo priėmimo, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimai yra teisėti. Jokio ginčo dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų byloje nėra.

Dėl giminystės santykių nustatymo.

Iš gimimo liudijimo Nr.AANr.432575 nustatyta, kad A. S. gimė (duomenys neskelbtini) Varėnos r., jo tėvai D. S. ir motina B. K. (b.10 l.). Lietuvos valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2017-01-19 archyvo pažymoje apie gimimą Nr.P1-272/P2-827 nurodyta, kad Pilviškių valsčiaus civilinės būklės aktų įrašų archyviniame fonde, gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad V. K. gimė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (taip dokumente), jo tėvai A. K. ir M. K. – K., akto įrašas sudarytas 1941-03-04 Nr.39 (b.12 l.). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje 2017-01-27 Nr.(P1-272)P2-1177 pažymima, kad Marcinkonių ir Merkinės Romos katalikų bažnyčių 1887-1897 metų metrikų knygose B. K. gimimo duomenų nerasta (b.13 l.). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje 2017-01-27 Nr.(P1-272)P2-1177 pažymima, kad Marcinkonių ir Merkinės Romos katalikų bažnyčių 1887-1897 metų metrikų knygose A. K. gimimo duomenų nerasta (b.13 l.). Iš santuokos sudarymo įrašo Nr.10 1922 m. liepos 2 d. matyti, kad D. S. ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos r. susituokė (b.15 l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvada dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo 2017 m. kovo 16 d. Nr.AI-2-(27.28) atsisakyta atkurti A. K., gimimo data nežinoma, gimimo įrašą, nesant juridinio pagrindo (b.18.19 l.). Remiantis Valstybės įmonės Registrų Centras gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis 2016-12-19 Nr.GR.3A-3133-1, V. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nevedęs, jo tėvas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), motina M. K., gimusi 1899-03-23, duomenų apie vaikus nėra (b.21 l.). Valstybės įmonės Registrų Centras gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis 2016-12-19 Nr.GR.3A-3133-2, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis A. K. gimė 1896-09-16, vaikai: V. K., gim. 1941-02-20, mirė 2000-05-03, duomenų apie šeiminę padėtį ir tėvus nėra (b.22 l.). Valstybės įmonės Registrų Centras gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis 2016-12-19 Nr.GR.3A-3133-3, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis M. K. gimė (duomenys neskelbtini), vaikai: V. K., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) duomenų apie šeiminę padėtį ir tėvus nėra (b.23 l.). Iš mirties liudijimo AA Nr.361770 matyti, kad B. S. mirė (duomenys neskelbtini). (b.24 l.) Iš Vilkaviškio rajono Paežerių apylinkės 1963-09-16 mirties įrašo Nr.15 matyti, kad A. K., gimęs apie 1896 metus (netikslus mėnuo, mirė (duomenys neskelbtini) (b.27 l.). Iš Šunskų Šv.Marijos Magdalietės bažnyčios laidotuvių registracijos knygos išrašo matyti, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 67 metų amžiaus, gyveno (duomenys neskelbtini) k., likę įpėdiniai žmona M. ir sūnus V. (b.54 l.) A. K. ir B. K. (S.) pavardės yra identiškos. Pagal santuokos sudarymo įrašą B. K. (s.) yra gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Varėnos r.. Iš mirties liudijimo matyti, kad B. K. (S.) mirė (duomenys neskelbtini), būdama 78 metų amžiaus, kas reikštų, jog ji gimė 1888 metais. Gyventojų registro duomenimis A. K. gimęs (duomenys neskelbtini). A. K. mirties įraše nurodyta, kad jis mirė (duomenys neskelbtini) d., gimė apie 1896 metus (netikslus) mėnuo. Pagal Šunskų bažnyčios pateiktą išrašą jo gimimo data turėtų būti 1896 metais, tiksli data nėra žinoma. Remiantis šiais rašytiniais duomenimis, A. K. ir B. K. negalėtų būti brolis ir sesuo, kadangi jų gimimą skiria tik 3 mėnesių laikotarpis. Tačiau šie duomenys yra prieštaringi, nesant jų gimimo registracijos aktų, negalima nustatyti, šių asmenų tikslių gimimo datų. Pritartina pareiškėjos atstovės teiginiui, ir labiau tikėtina, kad šių asmenų gimimo datos dar carinės Rusijos laikais galėjo būti įrašytos netiksliai, registruojant jas pagal krikšto datą, be to po to ne kartą keitėsi Lietuvoje valdžia, todėl taip pat galėjo būti dėl tam tikrų priežasčių sąmoningai ar nesąmoningai klaidingai užrašyta šių asmenų gimimo data. Pareiškėja teismo posėdyje detaliai, nuosekliai ir išsamiai dėstydama faktines aplinkybes paaiškino šeimos gyvenimo aplinkybes, santykius su mirusiaisiais, nurodė smulkias šeimos gyvenimo aplinkybes, patvirtino, kad B. K. (Svirskiene) ir A. K. yra brolis ir sesuo. Jos paaiškinimai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kad B. K. (S.) ir A. K. buvo brolis ir sesuo, patvirtina taip pat liudytoja P. B. K. ir D. S.. Tiek pareiškėjos paaiškinimas, tiek liudytojų parodymai yra detalūs, sutampa tarpusavyje, neprieštaringi, todėl teismas juos vertina kaip patikimus. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad mirusieji A. K. ir B. K. (S.) yra brolis ir sesuo, o mirusieji V. K. ir A. S. yra pusbroliai. Todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

IV. Dėl palikimo priėmimo fakto.

V. K. turto paveldėjimo santykiams taikytinos iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. civilinio kodekso normos (Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.VIII-1864 38 str.). Palikimo atsiradimo 2000-05-03 metu galiojo 1964 m. CK 573 str., kuriame išvardyti įstatyminiai įpėdiniai, galintys paveldėti palikėjo turtą. Pagal šio straipsnio 1 d. 5 p. penktosios eilės įstatyminiais įpėdiniais yra mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės, kurie paveldi, jei nėra ketvirtos eilės įpėdinių. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos paaiškinimu, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad V. K. mirė neturėdamas vaikų, sutuoktinės, bei yra mirę jo abu tėvai, taigi nėra jo įstatyminių pirmos eilės paveldėtojų. Nors nėra duomenų apie mirusiojo senelius, tačiau įvertinant jo tėvų amžių, akivaizdu, kad jie yra jau seniai mirę. Kadangi palikėjas neturėjo vaikų, todėl darytina išvada, kad neturėjo ir vaikaičių. Tuo remiantis darytina išvada, kad jis neturėjo ir antros eilės įstatyminių įpėdinių. Palikėjas turėjo tik vieną seserį, kuri mirė labai jauna ir neturėjo vaikų, todėl nėra ir trečios eilės įstatyminių įpėdinių. Mirusysis neturėjo sūnėnų ir dukterėčių, jo motinos ir tėvo broliai ir seserys, jei tokie buvo, sprendžiant pagal jų gimimo datas, yra jau mirę, todėl nėra ir ketvirtos eilės įstatyminių paveldėtojų. Nustačius giminystės santykius, nustatyta, kad A. S. buvo mirusio V. K. pusbrolis, jo motinos brolio sūnus, todėl turėjo teisę paveldėti atsiradusį palikimą po pusbrolio mirties. 1964 m. civilinio kodekso, galiojusio palikimo atsiradimo metu 2000-05-03, 587 str. 2 d. nurodoma, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio str. 3 d. teigiama, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.Vilkaviškio rajono Pilviškių seniūnijos 2000-05-04 mirties įrašo Nr.40 duomenimis V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.25 l.). Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro 2016-12-05 raštu Nr.48 nustatyta, kad dėl V. K. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių į Vilkaviškio rajono 1-ąjį notaro biurą nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.26 l.). Nekilnojamo turto registro duomenimis žemės sklypas Žiūrių k., Vilkaviškio r.sav. nuo 1996-10-24 (b.28-29 l.) ir ūkinis pastatas Juodupių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r.sav., nuo 1992-12-04 priklauso mirusiajam V. K. (b.30 l.), kas laikytina V. K. palikimu, ir jis yra paveldėtinas. Iš pateikto sutuoktinių liudijimo Nr.122183 matyti, kad E. J. S. ir A. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.7 l.). Mirties liudijime Nr.AA Nr.413246 užfiksuota, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.8 l.). Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarė L. M. pažymi, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. S. palikimą priėmė ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą mirusiojo sutuoktinė E. J. S.(b.9 l.). Iš Šunskų Šv. Marijos Magdelietės bažnyčios laidotuvių registracijos knygos matyti, kad V. K. sesuo M. K. žuvo (duomenys neskelbtini) būdama 23 metų, būdama netekėjusi (b.55 l.). Šie duomenys rodo, kad kitų V. K. turto paveldėtojų, išskyrus A. S., nėra, ir kad E. J. S. yra tinkamas pareiškėjas, kadangi ji paveldėjo savo vyro A. S. visą turtą.Pareiškėjos rašytiniu pareiškimu, jos paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojų P. B. K. ir D. S. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos vyras A. S. po savo pusbrolio V. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, t.y. leido šiuo žemės sklypu pagal paskirtį naudotis J. S. K.. Kadangi V. K. mirė pavasarį, todėl žemę jau reikėjo dirbti, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jis tai padarė per įstatymo nustatytą 6 mėnesį terminą. Kartą priėmęs palikimą, laikomas jį priėmęs visam laikui, todėl vėlesnis galimas nesirūpinimas turtu, palikimo priėmimo fakto nepanaikina. 1964 m. CK 587 str. 1 d. draudė palikimą priimti dalinai arba su sąlyga, todėl priėmęs vieną palikimo daiktą, asmuo laikomas priėmęs visą palikimą. Nekilnojamo turto registro duomenimis yra likęs mirusiojo V. K. palikimas - žemės ir ūkinis pastatas, todėl laikytina, kad šį palikimą A. S. yra priėmęs faktinio valdymo pagrindu.Įvertinus teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog A. S. po savo pusbrolio V. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.).

V.Dėl bylinėjimos išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos (1,29 Eur) neviršija minimalios 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).Kitų išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 307, 442, 443, 444, 448 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. K., tiksli gimimo data nežinoma, yra sesuo ir brolis, o A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pusbroliai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos E. J. S. sutuoktinis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikėjo V. K. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti paveldėjimo tikslu.

Pareiškėjai, jos atstovei ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Abraitis