- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-869-491/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Kęstas Ramanauskas
Teisėjas Eduardas Meidus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Aidui Amparavičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, nedirbančio, teisto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.,
skundą dėl 2009 m. lapkričio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi teismas paskyrė V. M. kardomąją priemonę – suėmimą, vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis prašo šią nutartį panaikinti, nes jos motyvai yra nepagrįsti. Kaltinamasis teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą – nuo 2009 m. spalio mėnesio kartu su motina ir broliu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jo socialiniai ryšiai su šeima yra pakankamai stiprūs. Jo gyvenamosios vietos adresas buvo žinomas Kaišiadorių policijos pareigūnams ir pretenzijų iš jų dėl kitoje baudžiamojoje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – vykdymo pareikšta nebuvo. Be to, 2009-11-02 – 2009-11-04 Kaišiadorių policijos komisariate jis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka, o 2009-11-02 – 2009-11-20 jis sirgo, todėl atvykti pas tyrėją negalėjo. Atsižvelgęs į tai, V. M. teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis nesislėpė ir tai daryti nesiruošia, juolab, kad už jam inkriminuojamus nesunkius nusikaltimus yra galimybė išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.
Teismo posėdyje gynėjas prašo kaltinamojo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal BK 182 str. 1 d. V. M. kaltinamas tuo, kad 2009 m. liepos 27 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir M. G., apgaule, minėtam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus A. Š. ir melagingai nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. prisistačius A. Š. sūnumi ir pastarajai pamelavus, kad jis padaręs eismo įvykį sužalojo asmenį, dėl ko reikalinga atlyginti padarytą žalą, jis kartu su M. G. iš nukentėjusiosios A. Š. paėmė ir taip savo naudai, apgaulės būdu, įgijo 3500 Lt, tuo nukentėjusiajai A. Š. padarė 3500 Lt turtinę žalą.
Be to, pagal BK 182 str. 1 d. jis taip pat kaltinamas tuo, kad 2009 m. liepos 29 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir M. G., apgaule, minėtam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus J. Č. ir melagingai nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. prisistačius J. Č. žentu ir pastarajai pamelavus, kad jis padaręs eismo įvykį sužalojo mergaitę, dėl ko reikalinga atlyginti padarytą žalą, jis kartu su M. G. iš nukentėjusiosios J. Č. paėmė ir taip savo naudai įgijo 2000 Lt, tuo nukentėjusiajai J. Č. padarė 2000 Lt turtinę žalą.
2009 m. gruodžio 9 d. aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris 2009 m. gruodžio 14 d. kartu su baudžiamąja byla perduotas Utenos rajono apylinkės teismui.
Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta iš dalies. Taip pat baudžiamojoje byloje esantys kiti duomenys – kito kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kiti duomenys leidžia teigti, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą, o prokuroras – vėliau ir kaltinimą, V. M..
BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu kaltinamajam gali būti paskirta kardomoji priemonė, jeigu pagrįstai manoma, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą ir kitas svarbias aplinkybes.
Iš tiesų, V. M. kaltinamas padaręs du nesunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas be kitų alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių, numato ir griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pasak jo paties mokosi, tačiau jis nevedęs ir todėl nėra saistomas stipresniais šeiminiais ryšiais. Nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas šioje byloje, jis kaltinamas padaręs turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Be to, jis šiuo metu niekur nedirba ir neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuojami nusikaltimai betarpiškai susiję su lėšų gavimu nusikalstamu būdu, kas pagrįstai leidžia manyti, jog kaltinamasis lėšas pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos. Todėl, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į šias bylos aplinkybes, pagrįstai paskyrė kaltinamajam suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenys apie tai, kad kaltinamajam V. M. anksčiau buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tačiau, priešingai nei kaltinamasis tvirtina savo skunde, jis nesilaikė šios kardomosios priemonės vykdymo tvarkos ir nevykdė savo pareigų – neatvyko nustatytu laiku registruotis į policijos įstaigą, ignoravo šaukimą atvykti pas tyrėją. Gynėjui, su kuriuo tuo metu kaltinamasis buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį, susisiekti su juo taip pat nepavyko. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti V. M. dalyvavimą procese negalima.
Suimtasis skunde nurodo, kad jo gyvenamoji vieta buvo žinoma Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams ir pretenzijų iš jų dėl kitoje baudžiamojoje byloje jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės vykdymo pareikšta nebuvo. Tačiau tai, kad jis nepažeidė kitoje baudžiamojoje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės vykdymo tvarkos, nė kiek nepaneigia griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindų aptariamoje byloje.
Kaltinamasis skunde taip pat teigia, kad jis 2009-11-02 – 2009-11-20 sirgo, todėl atvykti pas tyrėją negalėjo. Kartu su skundu teismui pateiktame 2009-12-08 išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) įrašyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. V. M. sirgo. Tačiau šis sveikatos priežiūros įstaigos išduotas dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtinai medicininei pažymai, kuri turi būti pateikiama ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, prokurorui ar teismui kaip patvirtinanti, jog būtent dėl ligos įtariamasis ar kaltinamasis negali kviečiamas atvykti, keliamų reikalavimų, todėl remtis ja nėra teisinio pagrindo.
Įvertinęs visus byloje esančius duomenis ir aukščiau paminėtas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas paskirtas esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., kuris patvirtintas šiai dienai byloje surinktais faktiniais duomenimis. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo argumentų, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį V. M. skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo V. M. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.