Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-16 · Administracinė byla Nr. I-3708-505/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
I-3708-505/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3708-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01020-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde (b.l. 2-4, 14) nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jose buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų, kamerų langai aptraukti tamsia plėvele. Kadangi atsakovas nevykdė teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl gyvenamojo ploto užtikrinimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 150000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b.l. 37-39).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv.m.) normą. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neįvardijo konkrečių neigiamas kamerų ankštumo ir kai kurių kamerų įstiklinimo poveikių jam, dėl ko atsirado neturtinė žala. Kameroje Nr. 320, kurios langas padengtas plėvele, pareiškėjas išbuvo 1 dieną, o panašiai įrengtoje kameroje Nr. 340, jam tekęs plotas buvo nuo 4,13 iki 5,51 kv.m. Pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2009 m. spalio 18 d. iki 2012 m. sausio 10 d., tačiau per visą šį laikotarpį nesikreipė su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas nenurodė ryšio kaip tenkantis per mažas plotas ar apšvietos ir apšvietimo sąlygos sukėlė „blogumą“ ir kentėjimus. Pažymėjo, kad pareiškėjui vieną valandą per dieną buvo suteikiama galimybė būti gryname ore pasivaikščiojimo kiemelyje, jis galėjo naudotis biblioteka, teniso kambariu, sporto kiemeliais, koplyčia, kartą per savaitę vedamas praustis duše. Jis lankėsi sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, t.y. turėjo visas priemones sušvelninti neigiamą laikymo kamerose įtaką ir jomis naudojosi, o neigiama per mažo ploto įtaka veikė ne nuolatos, o epizodiškai. Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų senaties terminą. Mano, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl jo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 63-67) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d.). Pareiškėjo ir atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde (b.l. 2-4, 14) nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Kameros kortelės duomenimis pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2009 m. spalio 18 d. iki 2012 m. sausio 10 d. (b.l. 40).

Atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b.l. 38).

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą bei kitus reikalavimus nuo 2009-10-18 iki 2012-01-10. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į pataisos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą, turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo tardymo izoliatoriuje pradžios, t.y. nuo 2009-10-18, tačiau į teismą kreipėsi tik 2014-07-28 (b.l. 2,10).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, o gavęs Kauno tardymo izoliatoriaus atsiliepimą į skundą, kuriame atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nenurodė teismui priežasčių, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009-10-18 iki 2011-07-28 taikytinas ieškinio senaties terminas. Tokiu būdu, pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas ir analizuotinas pareiškėjo buvimas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011-07-28 iki 2012-01-10.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kad kamerose langai apklijuoti tamsinta plėvele.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjo asmens kameros kortelės (b.l. 40) bei atsakovo parengtos lentelės apie jo laikymą Kauno tardymo izoliatoriuje (b.l. 41-59) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 162 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2012 m. sausio 10 d.

Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui nuo 2011-07-25 iki 2011-08-16 (22 paras) teko nuo 3,12 kv. m ploto; 2011-08-17 (0,5 paros) teko nuo 3,12 kv.m ploto; nuo 2011-08-18 iki 2011-08-23 (5 paras) teko 3,12 kv.m ploto; 2011-08-25 (0,5 paros) teko 3,12 kv.m ploto; nuo 2011-08-26 iki 2011-08-29 (4 paras) teko nuo 3,12 kv.m ploto; 2011-08-30 (0,5 paros) teko 3,12 kv.m ploto; 2011-08-31 (0,5 paros) teko 2,60 kv.m. ploto; nuo 2011-09-01 iki 2011-11-15 (76 paras) teko nuo 2,60 kv.m. iki 3,12 kv.m. ploto; 2011-11-16 (0,5 paros) teko 3,12 kv.m. ploto; 2011-11-17 (0,5 paros) teko 3,12 kv.m. ploto; 2011-12-02 (0,5 paros) teko 3,12 kv.m. ploto; nuo 2011-12-03 iki 2011-12-08 (6 paras) teko 3,12 kv.m. ploto; 2011-12-09 (0,5 paros) teko 3,12 kv.m. ploto; nuo 2011-12-10 iki 2011-12-15 (6 paras) teko 3,12 kv.m. ploto; 2011-12-16 (0,5 paros) teko 3,12 kv.m. ploto; nuo 2011-12-17 iki 2011-12-21 (5 paras) teko nuo 2,60 kv.m. iki 3,12 kv.m. ploto; 2011-12-22 (0,5 paros) teko 3,12 kv.m. ploto; 2011-12-27 (0,5 paros) teko 2,60 kv.m. ploto; nuo 2011-12-28 iki 2012-01-09 (13 parų) teko 2,60 kv.m. ploto; 2012-01-10 (0,5 paros) teko 2,60 kv.m. ploto.

Aukščiau nurodyti įrodymai neginčijamai patvirtina (tai pripažįsta ir atsakovas), kad laikotarpiu nuo 2011-07-25 iki 2012-01-10 (137 pilnas paras ir 12 nepilnų parų) pareiškėjas R. K. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje pažeidžiant Įsakymo 1.3. punkte nustatytą, vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv.m gyvenamojo ploto normą, todėl konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, atskirais laikotarpiais (viso 137 pilnas paras ir 12 nepilnų parų) nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Atsakovas atsiliepime neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti. Nors pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą (ABTĮ 57 str. 1 d.), tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. R. K. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu (2011-07-25 iki 2012-01-10) Kauno tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas 137 pilnas paras ir 12 nepilnų parų, kurios neatitiko nustatyto gyvenamojo ploto normos reikalavimų. Be to, pareiškėjui teisės aktais buvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore, o tai dalinai kompensuoja judėjimo trūkumą. Įrodymų, kad pareiškėjas dėl per mažo kameros ploto, pasivaikščiojimų gryname ore sąlygų, ribotos judėjimo laisvės ar sveikatos būklės pablogėjimo, kurią galimai įtakojo šios aplinkybės, būtų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją jo teisių pažeidimo metu, byloje nepateikta.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindžia taip pat aplinkybe, jog buvo laikomas kamerose, kurių langai yra užklijuoti tamsinta plėvele.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog kameroje Nr. 320, kurios langas padengtas plėvele, pareiškėjas išbuvo 1 dieną, o panašiai įrengtoje kameroje Nr. 340 jam tekęs plotas buvo nuo 4,13 iki 5,51 kv.m. Atsakovas nenurodė ar kameroje Nr. 162, kurioje buvo pareiškėjas ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, yra matinio ar skaidraus stiklo langai, t.y. nepaneigė pareiškėjo argumento dėl kameroje esančio stiklo. Todėl pripažintina, jog kameros Nr. 162 langai neatitiko higienos normose numatyto reikalavimo.

Aiškindamas išvardintų nuostatų visumą, teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdis yra susijęs su jo esminių laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje pažeidimu – draudimu elgtis nežmoniškai ar žeminant asmens orumą.

Iš bylos aplinkybių ir įrodymų matyti, kad pareiškėjo R. K. nurodytu nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui 137 pilnas paras ir 12 nepilnų parų teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis bei į tai, kad į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo pradžios, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Kauno TI (CK 6.271 str. prasme) ir, kuri kyla iš minėtų teisės aktų pažeidimo (priežastinis ryšys), tinkamu atlygintinos žalos dydžiu yra 2 500 Lt suma (724 Eur) (Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d., 20 str.), ir ji priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, pareiškėjui R. K. (CK 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 500 Lt (724 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė