Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2009-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-203-372/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
2-203-372/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
R. M., D. S.
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Trečiasis asmuo
M. Š.
Kategorijos
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-203-372/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.8; 73.2.5.5;96.4;99.3;99.5; 113.1;114.1; 114.9.1; 114.9.3;116.1; 116.8
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant atsakovams R. M. , D. S. ,atsakovo R. M. atstovei adv. Silvai Balčiūnienei,trečiojo asmens atstovui adv. Aldevidui Ščiglai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovui R. M. ir D. S., trečiajam asmeniui M. Š. dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. M. ir D. S. 114576,12 Lt žalos atlyginimo, 3292 Lt žyminio mokesčio, 5428 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ir 152 Lt procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą. Taip pat jis prašo iš atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jis nurodo, kad 2004-12-01 Ispanijoje įvyko kelių eismo įvykis, dėl kurio kilimo atsakingu buvo pripažintas automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Ieškovas atlygino žalą nukentėjusiesiems ir prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovų solidariai 114576,82 Lt žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovas R. M. įsigijo automobilį iš trečiojo asmens. Vėliau jis įkalbėjo atsakovą D. S. , neturėjusį vairuotojo pažymėjimo, važiuoti šiuo automobiliu. Pastarasis atsakovas pasišalino iš autoįvykio vietos. Ieškovas nurodo, kad atsakovas R. M. kaip savininkas atsako už padarytą žalą be kaltės, o atsakovas D. S. buvo kaltas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tokiu atveju jie solidariai privalo atlyginti ieškovo turėtą žalą pagal regresą.

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. nurodė, kad jis automobilį įsigijo iš trečiojo asmens M. Š. . Jis perėmė visus dokumentus bei sumokėjo sutartyje nurodytą 1000 EUR sumą. Automobilio perregistravimo formalumus ketino padaryti, kai parvažiuos į Lietuvą. Pirkdamas automobilį, jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau ketino prašyti vairuoti draugą. Kadangi iškilo poreikis persikelti į kitą gyvenamąją vietą, paprašė vairuoti atsakovą D. S., kuris pasakė turintis vairavimo įgūdžių. Jis nesakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobiliu važiavo ir daugiau asmenų. Po autoįvykio niekas neklausė, kas yra šio automobilio savininkas, nes atsakovas nemokėjo ispanų kalbos. Dokumentus perdavė policininkams, o automobilį tralu nuvežė į naująją atsakovo gyvenamąją vietą. Apie ikiteisminį tyrimą jam nebuvo žinoma. Automobilį vairavęs D. S. pabėgo. Atsakovas ieškinio nepripažįsta. Jei teismas laikytų ji kaltu, prašo sumažinti priteistiną žalą.

Atsakovo R. M. atstovė nurodo, kad jos atstovaujamasis negali būti kaltas dėl atsiradusios žalos jau vien dėl to, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie įvykį žinojo jau nuo pat pradžių, tačiau nesiėmė jokių priemonių nustatyti kaltuosius. Tretysis asmuo žinojo, kad automobilį parduoda asmeniui, neturinčiam teisės jį vairuoti. Be to, jis automobilio nustatyta tvarka neperregistravo, todėl turėjo būti kaltu dėl kilusių pasekmių.

Atsakovas D. S. ieškinį pripažįsta iš dalies. Jis nurodė, kad apie tai, jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo, R. M. sakė. Tada pastarasis pasakė, kad jei kas, jis privalės atlyginti žalą. Atsakovas nurodo, kad žalą turėtų atlyginti R. M., nes jis leido vairuoti atsakovui, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo. Atsakovas nurodė, kad R. M. parodė draudimo polisą, tačiau nurodė, jog pats vairuoti negali, nes neturi patyrimo. Iš autoįvykio atsakovas pasišalino iš streso, jis iki šiol neprisimena paties fakto aplinkybių. Vairuoti ėmėsi dėl to, kad norėjo padėti R. M. persikraustyti į naują darbo vietą. Atsakovas sutinka, kad turėtų atlyginti žalą, tačiau tik jos dalį. Kokia tai būtų suma, atsakovas nenurodo.

Tretysis asmuo M. Š. nurodė, kad automobilį AUDI 100 pardavė atsakovui R. M. . Kai vyko sandoris, jis nesidomėjo, ar pastarasis turi vairuotojo pažymėjimą. Jis nurodė, kad pardavė apdraustą automobilį. Išregistravimo dokumentus tvarkyti sutarė grįžus į Lietuvą. Apie tai, kad įvyko autoavarija, trečiajam asmeniui tapo žinoma tik tada, kai atėjo laiškas iš ieškovo. Automobilis buvo išregistruotas tada, kai buvo parvežti jo valstybiniai numeriai. Tretysis asmuo mano, kad žalą atlyginti turėtų automobilį vairavęs D. S. .

Trečiojo asmens atstovas nurodo, kad turi būti taikoma ieškinio senatis. Kadangi jo atstovaujamajam nebėra pareikšta jokių pretenzijų, jis pasisako tik dėl šio fakto.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdamas bylą, teismas nustatė, kad 2004-12-01 Ispanijoje įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas atsakovo D. S. , sugadino 5 automobilius bei buvo sužeisti žmonės. Automobilis buvo apdraustas, todėl ieškovas turėjo atlyginti padarytą žalą. Regreso tvarka jis kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti sumokėtą žalą iš automobilį iš trečiojo asmens M. Š. įsigijusio atsakovo R. M. bei pastarojo prašymu jį vairavusio atsakovo D. S.. D. S. vairavo automobilį, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, ir iš autoįvykio vietos pasišalino. R. M. buvo žinoma apie šias aplinkybes, kadangi jis važiavo šiame automobilyje kartu su kitais asmenimis.

Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusieji nėra kalti dėl autoįvykio, todėl teismas analizuoja, kas šiuo atveju privalo atlyginti žalą regreso tvarka. Atsakovas R. M. pripažįsta, kad automobilį iš trečiojo asmens įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l.47), perimdamas visus būtinus dokumentus ir sumokėdamas sutartą kainą. Posėdžio metu jis patvirtino, jog laikė save teisėtu šio automobilio savininku. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr.1V-289 redakcija) 43.1 punkte nustatyta, kad automobiliai yra registruojami. Tokiu atveju formaliai jo savininku laikytinas tretysis asmuo, kuris nustatyta tvarka neperregistravo ginčo automobilio. Tačiau realią žalą nukentėjusiesiems padarė atsakovai. Atsakovas R. M. automobilį valdė teisėtu pagrindu, pagal civilinę sutartį, todėl jis laikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), kurio civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Jis, žinodamas, kad atsakovas D. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, įkalbėjo jį tai daryti. Būtent dėl D. S. tiesioginių veiksmų įvyko autoįvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Žalos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2004 m. kovo 5 d. redakcija Nr. IX-2041, pagal kurią šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, dėl kurių aplinkybių ieškovas turėjo teisę į regresą. Atsakovas D. S. vairavo transporto priemonę, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, ir pasitraukė iš autoįvykio vietos. Atsakovas R. M. patvirtino, kad jis įtikino atsakovą D. S. vairuoti svetimą automobilį, žinodamas, jog jis tokios teisės neturėjo. Šias aplinkybes patvirtino abu atsakovai teismo posėdyje, šio fakto neginčydami. Teismas laiko, kad abu atsakovai privalo šią žalą sumokėti solidariai (CK 6.270 straipsnio 4 dalis). Draudikas, sumokėjęs nukentėjusiesiems privalomas išmokas, turi teisę reikalauti, kad žalą grąžintų atsakingas už jos atsiradimą asmuo. Šiuo atveju tokiais asmenimis laikomi abu atsakovai, kurių veiksmais atsirado žala.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas privalėjo sumokėti užsienio kompanijai Inter Iura Spain 33183,74 EUR (b.l.33). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ši suma yra nepagrįsta (CPK 178 straipsnis). Taigi, žalos dydis yra nenuginčytas. Tačiau byloje kilo ginčas dėl senaties termino taikymo. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovo reikalavimas iš atsakovų priteisti jau išmokėtą nukentėjusiesiems asmenims sumą faktiškai grindžiamas ne sutartiniais santykiais, o tuo, kad atsakovai yra kalti dėl ieškovo patirtų išlaidų. Dėl to ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos pagal teisės normas, taikytinas vertinant žalos atlyginimą reglamentuojančius teisinius santykius. Šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Byloje yra pažyma (b.l.30), kurioje užfiksuota pirminė žalos suma (b.l.31). Nors Tarptautinio mokėjimo nurodyme Nr.343 (b.l.32) mokėjimo suma nėra konkrečiai įvardinta, tačiau teismas daro išvadą, kad gavėjui Inter Iura Spain 2005 m. rugpjūčio 10 d. pervesta 3847,55 EUR suma. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pateiktas tik 2008 m. rugsėjo 4 d. (b.l.1-3), trejų metų senaties terminas nuo prievolės sumokėti už ekspertizę 3847,55 EUR (b.l.17-20) pasibaigė. Ieškovas prarado teisę reikalauti iš atsakovų priteisti nurodytą sumą. Už atstovavimo išlaidas pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 50701627 (b.l.23-24) ir kompensaciją nukentėjusiems asmenims pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 10701231 (b.l.25-28) ieškovas sumokėjo Tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 2015 (b.l.34) 2008 m. sausio 28 d. . Ši suma sudaro 29336,19 EUR (b.l.34). Ją regreso tvarka solidariai privalo sumokėti atsakovai. Tokiu atveju priteistina suma sudaro 101209,86 Lt. Tai reiškia, kad ieškinys patenkinamas tik 88 procentais. Tokiu atveju mažinamos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos ir išlaidos dokumentų vertimui į valstybinę kalbą (b.l.4,6,67). Iš atsakovų solidariai priteisiama 2897 Lt žyminio mokesčio, 4777 Lt atstovavimo išlaidų ir 133,76 Lt už vertėjo paslaugas (CPK 79, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisiama po 26,87 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) ir R. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ (įmonės kodas 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 101209,86 Lt žalos ir 7807,76 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) ir R. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) po 26,87 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė