- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- 2YT-7635-305/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01384-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Ž., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. Ž., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Ž. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po S. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas S. Ž., kuris nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisės jam buvo atkurtos jau po jo mirties (2004 m.). 1994 m. vasario 28 d. testamentu, patvirtintu tuometinio Vilkaviškio rajono Vištyčio apylinkės LDT VK sekretorės, pareiškėjo tėvas S. Ž. visą jam priklausantį turtą po savo mirties paliko pareiškėjui, todėl jis yra jo testamentinis įpėdinis ir turi teisę paveldėti jam priklausantį turtą. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtą, pareiškėjas per šešis mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notarą, paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi dėl teisinių žinių stokos buvo įsitikinęs, kad, turėdamas jo naudai surašytą testamentą, jis turto paveldėjimo dokumentus gali susitvarkyti bet kada. Prieš kurį laiką nusprendęs išsipirkti iš valstybės ir žemės sklypą po tėvui priklausančiu namu, pareiškėjas sužinojo, kad negali to padaryti, nes nėra paveldėjęs tėvui priklausančio turto. Problemų pareiškėjui iškilo ir tuomet, kai jis norėjo sudaryti elektros tiekimo į tėvui priklausantį namą sutartį. Norėdamas susitvarkyti tėvui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, pareiškėjas kreipėsi į notarą, tačiau jau buvo praėjęs šešių mėnesių terminas nuo tėvo mirties, todėl notaras priimti iš jo pareiškimo dėl turto paveldėjimo jau nebegalėjo. Mirus tėvui, pareiškėjas liko gyventi tėvui priklausančiame name ir kuriame gyvena iki šiol, jame yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Nuo pat tėvo mirties iki dabar pareiškėjas prižiūri ir tvarko tėvui priklausantį namą ir ūkinius pastatus, jų aplinką, moka visus komunalinius bei kitus mokesčius. Pareiškėjas baigė tvarkyti ir nuosavybės teisės į tėvui priklausančią žemę atkūrimo dokumentus, o po nuosavybės teisių atkūrimo pradėjo naudotis šiais žemės sklypais ir juos dirba iki šiol. Pareiškėjas pilnai disponuoja S. Ž. priklausančiu turtu nuo pat jo mirties ir jį valdo iki šiol, todėl palikimą po S. Ž. mirties jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog NŽT neprieštarauja pareiškėjo pateiktam pareiškimui. Žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise priklauso S. Ž.. NŽT patikėjimo teise valdo ir administruoja tik valstybinės žemės sklypus, todėl neprieštaraus bet kokiam teismo priimtam sprendimui. Teismui konstatavus, jog pareiškime išdėstyti argumentai yra laikytini pakankamai pagrįstais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais tenkantį paveldimą turtą – žemės sklypus po S. Ž. mirties, neprieštaraus teismo sprendimui tenkinti prašymą. NŽT nėra gavusi pranešimo ar informacijos apie galimą pereiti valstybei paveldėjimo teise minimus žemės sklypus. Testamentų registro išraše duomenų apie bet kokias S. Ž. vardu vykdytas turto paveldėjimo procedūras nėra. Teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra (b. l. 23).
Suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka (b. l. 26).
Suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ pareiškėjo pareiškimo su priedais kopijos buvo įteiktos tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jokia forma prieštaravimų pareiškimo tenkinimui neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5). Po jo mirties yra likę paveldėtino turto – gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bei du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-15). S. Ž. 1994 m. vasario 28 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko savo sūnui G. Ž. (b. l. 7, 8). Duomenų apie šio testamento panaikinimą ar pakeitimą nėra (b. l. 9), todėl pareiškėjas G. Ž. turi teisę paveldėti mirusiojo turtą tiek kaip įstatyminis įpėdinis (pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis)), tiek kaip testamentinis įpėdinis. Remiantis byloje esančiais pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais ir kitais įrodymais (b. l. 2-3, 16), nustatyta, kad G. Ž. iš karto po savo tėvo S. Ž. mirties faktiškai pradėjo naudotis paveldėtinu turtu, t. y., pareiškėjas liko gyventi tėvui priklausančiame name ir jame gyvena iki šiol; jis prižiūri ir tvarko tėvui priklausantį namą ir ūkinius pastatus, jų aplinką, moka visus komunalinius bei kitus mokesčius; pareiškėjas baigė tvarkyti ir nuosavybės teisės į tėvui priklausančią žemę atkūrimo dokumentus, o po nuosavybės teisių atkūrimo pradėjo naudotis šiais žemės sklypais ir juos dirba iki šiol. Notaro liudijimas liudija, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po S. Ž. mirties niekas nesikreipė (b. l. 17).
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog G. Ž. po savo tėvo S. Ž. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo turtą ir taip priėmė jo palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajam priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas G. Ž. priėmė palikimą po savo tėvo S. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.