Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-735-883/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00923-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.5; 3.3.1.14; 3.3.2.4

2016 m. spalio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1302-671/2016 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams M. S. ir E. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. R. pateikė teismui ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo E. K.. Atsakovo E. K. atstovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu, ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovas nuolat gyvena Romoje. Ieškovas V. R. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo į bylą bendraatsakoviu įtraukė M. S., ir pareiškė prašymą bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal atsakovo M. S. gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams M. S. ir E. K. dėl nuostolių atlyginimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas sprendė, kad ši civilinė byla bus operatyviau bei ekonomiškiau proceso dalyvių laiko ir bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovo M. S. atžvilgiu perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal teismingumą, o ieškinio reikalavimą atsakovo E. K. atžvilgiu palikti nenagrinėtą, priteisti iš ieškovo atsakovui E. K. visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovas nepateikė įrodymų dėl to, kad jis pagrįstai kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą atsakovu patraukdamas E. K., o siekdamas, kad bylą nagrinėtų Lietuvos Respublikos teismai, bendraatsakoviu įtraukė savo giminaitį ir draugą M. S..Šiuo atveju ieškinys dalyje dėl atsakovo E. K. Lietuvos Respublikos teismams yra neteismingas, remiantis Lugano konvencijos nuostatomis turi būti nagrinėjamas atsakovo E. K. gyvenamosios vietos teisme – Romoje.Nors formaliai nėra išsiregistravęs iš Lietuvos, atsakovas E. K. faktiškai negyvena deklaruotu adresu jau nuo 2006 m. Nuolat gyvena Italijoje, turto turi įvairiose šalyse.Priėmus patikslintą ieškinį ir jį nagrinėjant Klaipėdos miesto apylinkės teisme, bus pažeidžiamas Lugano konvencija reguliuojamas bylos teismingumas ir atimama atsakovo E. K. teisė be kliūčių ir efektyviai gintis nuo jam reiškiamo ieškinio, kaip tai numatyta Konvencijoje – savo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.Atsakovas M. S. atsiliepimu į atsakovo E. K. atskirąjį skundą prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad visi proceso dalyviai yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos ribose, be to, ieškovo atstovas dirba Klaipėdoje.Ieškovas V. R. atsiliepimu į atsakovo E. K. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apeliantas E. K. su atskiruoju skundu nepateikė jokių papildomų objektyvių įrodymų, kurių visuma sudarytų pagrindą atsakovo E. K. nuolatine gyvenamąja vieta laikyti ne Lietuvą, o Italijos Respubliką, priešingai, į bylą surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog Lietuvos Respublika yra atsakovo E. K. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reiškiami reikalavimai atsakovams M. S. ir E. K. yra tiesiogiai susiję ir nagrinėtini vienoje byloje, remiantis Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 1 punktu, net, jei ir atsakovo E. K. nuolatine gyvenamąja vieta būtų laikoma Italija, ieškovas turi teisę pasirinkti, kurios iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės – Lietuvos ar Italijos – teismuose reikšti ieškinį atsakovams. Lietuvoje yra daugumos įrodymų buvimo vieta ir juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, atsiradimo vieta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo V. R. patikslintą ieškinį atsakovams M. S. ir E. K. dėl nuostolių atlyginimo perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas ieškinys jo atžvilgiu teismingas Lietuvos Respublikos teismui, nurodo, kad nuolat gyvena Italijoje, todėl pagal tarptautinės teisės aktus (Lugano konvencija), byla turi būti nagrinėjama jo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka, pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl jurisdikcijos taikymo pagal 2007 m. spalio 30 d. Europos Bendrijos, Danijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos Lugane sudarytos Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas, visų pirma, būtina nustatyti, kuri atsakovo E. K. buvimo vieta laikytina jo nuolatine gyvenamąja vieta (Lugano konvencijos 2 str. 1 p., 3 str. 1 p.). Konvencijos 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra šios Konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko savo vidaus teisę.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pilietybė taip pat yra kriterijus, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje galioja nuolatinės gyvenamosios vietos nekintamumo prezumpcija, reiškianti, kad asmens įgyta ar pasirinkta tokia vieta nesikeičia tol, kol įrodoma priešingai. Teisės doktrinoje pareiga įrodyti, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeitė, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia ją pasikeitus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas E. K. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, atsakovas E. K. nedeklaravo savo išvykimo į užsienį, Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje buvo deklaruota informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teisėmis Lietuvoje yra registruoti trys nekilnojamojo turto objektai – butai (duomenys neskelbtini), byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Italijoje, ar turi ten savo vardu registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto. Aplinkybei, kad nuo 2010 m. iki šiol atsakovas nuolat gyvena Italijoje pagrįsti, atsakovas pateikė Universiteto elektroninio puslapio išrašą, kuriame pažymėta, kad 2016 m. atsakovas E. K. yra reguliarus ordinarinis studentas, laukiantis mokslinio laipsnio, 2016 m. kovo 25 d. pareiškimą policijai, kuriame nurodomas pareiškėjo E. K. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimą už advokato paslaugas, kuriame taip pat nurodytas minėtas atsakovo gyvenamosios vietos adresas Italijoje, bei susirašinėjimo su Telšių rajono apylinkės teismo posėdžių sekretore ištraukas, kuriose atsakovas yra nurodęs savo telefono numerį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, mano, kad bylos duomenys patvirtina, jog šiuo metu apeliantas gyvena ir mokosi Italijoje, tačiau nuolatinė jo gyvenamoji vieta laikytina Lietuvos Respublika. Atsakovo pateikti įrodymai (nutarties 11 p.) nėra pakankami, kad teismas galėtų padaryti priešingą išvadą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju bylos teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos vidaus teisę. CPK 787 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena, turi turto arba jam priklauso turtinės teisės, ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Lugano konvencijoje įtvirtintų jurisdikcijos taisyklių taikymo, visų pirma, pažymėtina, jog Lugano konvencijoje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad civilinė byla teisminga tos valstybės teismui, kurioje nuolat gyvena atsakovas, išskyrus 2–7 skirsniuose nustatytas išimtis. Lugano konvencijos 2 skirsnio 6 straipsnio 1 punkte nuodyta, kad tuo atveju, kai ieškinys reiškiamas atsakovams, kurie nuolat gyvena skirtingose valstybėse, civilinė byla gali būti iškelta bet kurio iš šių atsakovų nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, jei reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu argumentu, kad netgi tuo atveju, jeigu apelianto E. K. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų Italijoje, ieškinys atsakovams M. S. ir E. K. pagal Lugano konvencijos 2 skirsnio 6 straipsnio 1 punkte galėtų būti pareikštas Lietuvos teismuose.

Kaip matyti, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2016 m. birželio 13 d. nutartį, įvertino byloje susiklosčiusią padėtį, t.y. tai, kad ieškinys pareikštas keliems atsakovams, kurių vienas nuolat gyvena Lietuvoje, Klaipėdoje, kitas mokosi Italijoje, tačiau yra atstovaujamas advokato, kurio darbo vieta yra Klaipėdoje, kad ieškovo gyvenamoji vieta taip pat yra Klaipėdoje, kad ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su abiem atsakovais, todėl padarė išvadą, jog ši civilinė byla bus operatyviau bei ekonomiškiau proceso dalyvių laiko ir bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme, pagal vieno iš bendraatsakovų M. S. gyvenamąją vietą. Apeliantas neginčijo, kad byla būtų nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, apelianto atskirajame skunde išdėstytus paaiškinimus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismingumo nustatymo klausimą nagrinėjamoje byloje, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.