- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- 1-136-876/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32875-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam D. D., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, nukentėjusiajai D. D., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. 2016 m. liepos 13 d., apie 16:25 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo mažamečių vaikų: D. U., gim. (duomenys neskelbtini), J. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, kilusio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu savo žmonai D. D. į veidą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 str. 2 d.
Kaltinamasis D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta kaltu ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad kartu su žmona namuose gėrė, ji išėjo pas kaimynę, o jis klausėsi muzikos, vaikai buvo namuose. Žmona parėjo ir pasigarsino muziką. Kai pasakė žmonai pritildyti muziką, ji dar pagarsino. Susinervino, todėl trinktelėjo. Sakė jai negarsinti muzikos, nes mergaitė miegojo. Sukonfliktavo ir atvažiavo policija. Nežino kas pareigūnus iškvietė. Nurodė, kad jis žmoną pastūmė, ji pradėjo jį erzinti, tai trenkė jai porą sykių. Mano, kad blogai padarė, jog trinktelėjo. Nurodė, kad dėl visko kaltas alkoholis. Jeigu ne alkoholis, taip nebūtų buvę. Pripažino, kad kažkada buvo seniai smurtavęs prieš žmoną, gal prieš 2-3 metus. Metus laiko negėrė ir per tą laiką konfliktų nebuvo. Nurodė, kad kartais dirba pavienius darbus. Dabar mano, kad žmonos erzinimas nebuvo toks, kad reikėtų smurtauti. Po smurto jį išvežė į policiją, palaikė Šakiuose ir išvežė į Marijampolę. Rytojaus dieną jį paleido. Kai grįžo, žmonos namuose dar nebuvo. Su žmona vėl bendrauja. Kai negeria, tai nesipeša. Atsiprašė žmonos. Ji jam atleido. Savo kaltę pripažįsta, mano, kad ateityje smurto nebus. Nurodė, kad jo išsilavinimas 10 klasių, profesijos nėra įgijęs.
Nukentėjusioji D. D. teismo posėdžio nurodė, kad jie gėrė namuose. Paskambino kaimynė, kuri paprašė paskolinti pinigų. Padavė tuos pinigus ir kaimynė išėjo parsinešti maisto produktų. Atėjo jos vyras pas kaimynę, pradėjo jai draskyti akis, kad atidavė paskutinius pinigus, tai kaimynei vos neužvožė į veidą. Parėjo namo ir įsijungė muziką. Vyras liepė pritildyti. Ji vos pritildė ir tada jai davė smūgį į akį. Susinervinusi numetė kompiuterį, tuomet jis šoko ant jos. Tada išėjo į virtuvę plautis indus ir pamatė, kad už durų stovi pareigūnai ir greitoji pagalba. Ją greitoji nuvežė į priimamąjį, bet ji pabėgo. Pareigūnai jos ieškojo. Parėjo namo, bet nebuvo palikti raktai, tai ėjo į policiją. Pareigūnai ją ties kultūros centru pagavo, nuvežė, surašė protokolą. Ją dar kartą nuvežė į priimamąjį, apžiūrėjo akį, padarė nuotraukas, kadangi niekas nebuvo sulaužyta, akis nepažeista, tai paleido. Ji išsimiegojo, rytojaus dieną nuėjo į Vaikų teisių apsaugos skyrių, seniūniją. Jai pasakė, kad vaikus atiduos su sąlyga, jeigu išsiskirs su vyru. Kol ją seniūnijos darbuotojai vežė į vaikų namus, paskambino vyras, kad jau grįžo. Grįžę vakare jie susėdo, pašnekėjo ir susitaikė. Nurodė, kad iš ligoninės pabėgo todėl, kad nenorėjo ilgai laukti gydytojo. Nurodė, kad vyras ne pirmą kartą jai į akį užvožė ir ne pirmas kartas kai atimti vaikai ir mano, kad tai nėra normalu. Vyrui vis duoda šansą pasitaisyti, tikisi, kad pasitaisys, ateis į protą, bet dabar nori skirtis su vyru. Nurodė, kad anksčiau su vyru dažnokai išgerdavo, bet kai vaikus atėmė ir jie pusę metų gyveno vaikų namuose, tai beveik metus laiko negėrė. Patvirtino, kad jų šeima yra socialinės rizikos šeimų sąraše. Nurodė, kad mažiausiai dukrai bus 3 mėnesiai. Ji dar po pirmo vaiko, nuo 2010 metų, yra motinystės atostogose. Turi 6 vaikus, bet vienas vaikas pernai metais mirė. Ji gauna “Sodros” išmokas už motinystės atostogas ir pinigus už vaikus. Kol vyras darbo biržoje stovėjo, ir jis gaudavo išmokas. Supranta, kad smurtas yra nenormalus dalykas. Nurodė, kad yra socialinė darbuotoja, kuri juos prižiūri ir konsultuoja. Dėl bausmės mano, kad jeigu vyras prisidirbo, tai tegul ir atsako, nors jam atleido, bet vis tiek nori skirtis. Mano, kad jam reikia duoti šansą pasitaisyti dar kartą.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo D. D. prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė grindžiama ir kita bylos medžiaga: pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 11-12), medicinos dokumentų išrašu/siuntimu (b. l. 13), nukentėjusiosios D. D. parodymais (b. l. 17-18), asmens blaivumo testu (b. l. 24) bei kitais byloje surinktais dokumentais.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. D. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., bei nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas arba buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas šiam faktui konstatuoti remiasi byloje esančiais įrodymais. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis – veika padaryta artimam giminaičiui arba šeimos nariui. D. D. yra kaltinamojo D. D. sutuoktinė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors posėdžio metu prokuroras nurodė, kad kaltinamasis nėra visiškai kritiškas savo veiksmams, nes dėl įvykio jis nenorėjo kviesti policijos, tačiau teismas laiko, kad D. D. iš esmės pripažino jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė įvykio aplinkybės, kas sudarė galimybę greitai ištirti įvykį, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, tad pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kaltinamasis D. D. gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra pilnametis, neteistas, keturis kartus baustas administracine tvarka, oficialiai nedirbantis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą vartojo smurtą prieš savo sutuoktinę, nors žadėjo pasitaisyti, tačiau savo elgesio nepakeitė, teismas neturi pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Nors kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, tačiau sutuoktinė planuoja nutraukti santuoką su kaltinamuoju ir gyventi atskirai. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamajam D. D. už padarytą nusikalstamą veiką skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždraudžiant įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. liepos 18 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7933 matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui Osvaldui Radimonui teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. D., sudaro 34,74 Eur.
Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).
Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, piniginių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus nėra sumokėjęs.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 14 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kaltinamajam D. D. 2016 m. liepos 14 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigoti per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus, bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 722 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 14 d. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, kurias sudaro 34,74 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš D. D., nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.