- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- TA-296-492/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02882-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Rytis Krasauskas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai dėl nežmoniškų, asmens garbę ir orumą žeminančių sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. buvo kalinamas Kauno kalėjime, kur nebuvo užtikrintos sąlygos pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną. Tas pats pasakytina ir apie dušo patalpas, po išsimaudymo tenka daužyti į duris 5-15 min., triukšmauti, kol suimtieji yra išvedami į gyvenamąsias kameras. Jeigu kameroje kyla grėsmė sveikatai dėl fizinio smurto, suimtiesiems nėra užtikrinamas saugumas.
3. Pareiškėjas nurodė turintis duomenų, kad atsakovas 2025 m. vasario 6 d. atsakė vienam asmeniui į jo 2025 m. vasario 3 d. skundą dėl iškvietimo sistemos gedimo kameroje Nr. 336, nurodydamas, jog visi inventoriaus gedimai registruojami gedimų registravimo sistemoje, nurodytas gedimas buvo užregistruotas, patalpos bei jose esantis inventorius yra remontuojami pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, techniniai gedimai nebūna nuolatiniai ir gavus informaciją apie trūkumus yra šalinami. Pareiškėjo nuomone, Kauno kalėjimo administracija, būdama viešojo administravimo subjektu, nesielgia taip, kaip turi elgtis, t. y. nesielgia atidžiai ir rūpestingai.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. spalio 21 d. patyrė fizinį smurtą iš kito kalinamojo. Dėl atsakovo veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų ir teisėtų kalinimo sąlygų, jis patyrė diskomfortą, jį kankino depresijos nuotaikos. Pareiškėjas jaučia neigiamus pojūčius, patyrė fizines ir dvasines kančias, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas į Kauno kalėjimą atvyko 2024 m. birželio 17 d. ir nuo atvykimo dienos iki 2025 m. vasario mėn. buvo kalinamas kamerose Nr. 341, 337, 154, 156, 128, 161, 343, 336. Tarnybos teigimu, iškvietimo sistema Kauno kalėjime yra įrengta ir veikianti. Tarnyba neturi duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjui esant minėtose kamerose, jis būtų kreipęsis į Kauno kalėjimo administraciją dėl neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos. Pareiškėjui nesikreipiant į Kauno kalėjimo administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos pareiškėjui buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Kreipimosi aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie konkretų pažeidimą, ėmėsi veiksmų, kad jis būtų pašalintas. Gedimai nebuvo fiksuoti, o nenustačius, kad pareiškėjas raštu būtų kreipęsis į Kauno kalėjimo administraciją, nėra pagrindo pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo argumentai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.
7. Tarnyba paaiškino, kad Kauno kalėjime kalinčių asmenų priežiūrą taip pat nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės, įstaigoje kalinami asmenys visada gali kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus.
8. Tarnyba nurodė, kad Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. pažymoje nurodoma, jog A. K. nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. nesikreipė ir nebuvo konsultuotas Kauno kalėjimo psichologų dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. laikymo gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, dėl to jam buvo sukeltas orumo pažeidimas ir kankinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini subjektyvia jo nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos dydį.
II.
9. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kurioje konkrečiai kameroje, kurioje jis kalinimo laikotarpiu buvo, neveikė iškvietimo sistema, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas nuo atvykimo dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki 2025 m. vasario mėn. (2025 m. vasario 20 d. pažymos pateikimo datos) buvo kalinamas skirtingose kamerose: Nr. 341, 337, 154, 156, 128, 161, 343, 336. Pareiškėjas skunde dėstė bendro pobūdžio teiginius („tenka daužyti į duris“, „pareigūnai nereaguoja“, „pareigūnai šaiposi“), tačiau nenurodė jokio konkretaus atvejo, kai būtent jam reikėjo išsikviesti pareigūną ir jis to negalėjo padaryti dėl neveikiančios iškvietimo sistemos. Nors nurodė, kad 2024 m. spalio 21 d. patyrė fizinį smurtą iš kito kalinamojo, tačiau nenurodė, kad dėl šio įvykio kvietė ir negalėjo išsikviesti budinčių pareigūnų. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo sistema, ir kad pareiškėjas tos grėsmės neišvengė.
11. Teismas, remdamasis bylos medžiaga laikė įrodyta, kad pats pareiškėjas nesikreipė į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo administraciją, prašydamas registruoti iškvietimo sistemos gedimą nei jo nurodomu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. birželio 18 d. (atvykimo į Kauno kalėjimą) iki 2024 m. gruodžio 17 d. (pirminio skundo pateikimo dienos), nei vėliau. Apie iškvietimo sistemos neveikimą kameroje Nr. 336 pranešė kitas nuteistasis 2025 m. vasario 3 d. skundu. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo nurodytas ginčo laikotarpis (nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d.) neapima nustatyto gedimo datos (2025 m. vasario 3 d.), tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad neatmestina ir tai, kad pareiškėjas kurį laiką galėjo kalėti kameroje Nr. 336 su neveikiančia iškvietimo sistema. Vis tik, teismo vertinimu, šioje situacijoje svarbu tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog kitam nuteistajam kreipusis į įkalinimo įstaigos administraciją, gedimas kameroje Nr. 336 buvo sutaisytas santykinai operatyviai – per savaitę (2025 m. vasario 10 d.).
12. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo vertinti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (ar jos padalinio – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo) veiksmai ar neveikimas, vykdant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktą dėl iškvietimo sistemos įrengimo, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu buvo neteisėti. Teismas konstatavo, kad yra nepaneigta, jog jei pareiškėjas būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją dėl iškvietimo sistemos gedimo registravimo, gedimas būtų buvęs operatyviai pašalintas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte yra įtvirtintas subsidiarumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu. Šiuo atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo administracija yra tas viešojo administravimo subjekto padalinys, kuriam pirmiausia turėtų būti adresuotas pareiškėjo kreipimasis, siekiant problemos – jei tokia egzistuoja – sprendimo.
13. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl pareigūnų netinkamo elgesio, nenurodant konkrečių pažeidimo aplinkybių, nedetalizuojant, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu (įžeidinėjimai, pašaipos pareiškėjo atžvilgiu; konkretūs atvejai, kada būtent pareiškėjas negalėjo išsikviesti pareigūnų po išsimaudymo duše ir dėl to patyrė realių sunkumų), laikytini bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstais samprotavimais, kurie taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo (pareigūnų) veiksmų neteisėtumą.
14. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą fizinį ir dvasinį diskomfortą dėl iškvietimo sistemos neveikimo nelaikyti įrodytais, nes ši aplinkybė (iškvietimo sistemos neveikimas) byloje yra paneigta.
III.
15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, įrodinėjimo pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų šiuo atveju tenka atsakovui.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad aliarminio mygtuko buvimas padeda išvengti konfliktinių situacijų yra akivaizdi ir jos nereikia įrodinėti, todėl teismo argumentai, jog byloje neįrodyta pareiškėjo susidūrimo su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo sistema, aplinkybė ir, kad pareiškėjas tos grėsmės neišvengė yra teisiškai nepagrįsti.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovo atstovas laikosi atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytos pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui atliekant bausmę Kauno kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d.
21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, jog pareiškėjas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, o aplinkybė, kad iškvietimo mygtuko neveikimas kelia potencialią grėsmę yra akivaizdi ir apskritai neįrodinėtina.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).
25. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.
26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nedetalizavo aplinkybių, susijusių su iškvietimo sistemos netinkamu veikimu. Byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į Administraciją, nurodydamas, konkrečius iškvietimo sistemos gedimus. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybė, jog iškvietimo mygtuko neveikimas kelia potencialią grėsmę kaliniams yra akivaizdi, tačiau pažymėtina, kad byloje neįrodyta ta aplinkybė, jog iškvietimo sistema neveikė ar veikė netinkamai. Pagal byloje esančius duomenis, Administracija, gavusi kito asmens skundą dėl iškvietimo mygtuko gedimo, pakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų šį pažeidimą pašalinti, duomenų apie pareiškėjo teiktus skundus byloje nėra ir pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė.
27. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-758-261/2021). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir panašiai, t. y. nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas pagrįstai atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.