Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, teistas 1) 2011-02-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 40 str. 2d.- 4 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 286 str. 1d.- 5 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui ir paskirti įpareigojimai: neišvykti ilgiau 7 paroms iš gyvenamosios vietos be pataisos inspekcijos sutikimo, taip pat nemokami darbai 65 val. darbai; 2) 2013-02-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d.- 50 parų arešto bausme, 3) 2014-11-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 90 parų arešto bausme, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. T. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2018-01-15 apie 19.22 val., būdamas neblaivus (nustatyta 1,96 promilių girtumas), tyčia, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebęs R. A. už megztuko apykaklės pargriovęs ant žemės tempė ją, dėl ko R. A. pradėjo dusti, po to sugriebė R. A. už plaukų ir ištempė ją į lauką bei nukentėjusiajai bandant atsistoti, spyrė vieną kartą į dešinį šoną, dėl jo R. A. neišlaikė pusiausvyros ir griuvo bei susimušė galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. apie 16 val. sugrįžęs į namus (duomenys neskelbtini), rado savo kambaryje lovoje gulinčią R. A.. Ji buvo neblaivi, jautėsi alkoholio kvapas. R. A. pasakė, kad iki vakaro išeitų. Jis išėjo pas V. J., kur abu vartojo alkoholį. Po to abu parėjo pas jį į namus. R. A. dar buvo tame pačiame kambaryje, gulėjo lovoje. Jiems su V. J. būnant virtuvėje, atėjo svyruodama R. A.. Pasakė, kad ji išeitų, tačiau R. A. neišėjo, kažką nerišliai kalbėjo. Tuomet suėmęs už megztuko ištempė ją per virtuvę į lauką ir bevedant patalpoje už virtuvės R. A. susipynė kojos, ji parkrito ant kelių. R. A. neatsikėlė, tuomet jis stipriau suėmęs už megztuko ją pakėlė ir išvedė į lauką bei užrakino duris. R. A. nenorėjo eiti, rėkavo. Motina B. T. tuo metu buvo kambaryje. Ji nemato, vaikšto tik apsičiupinėdama. Po to atvažiavo policija. Anksčiau gyveno kartu su R. A., tačiau jau daugiau kaip vieneri metai negyvena. R. A. į namus pasikviečia motina, kad jai padėtų. Už plaukų R. A. netempė, jai nespyrė. Būdama neblaivi R. A. pati eidama vartosi.

Nukentėjusioji R. A. parodė, kad ją į A. T. namus pasikvietė jo motina, kad jai padėtų. Ji atėjo iš vakaro, pernakvojo. A. T. tuomet buvo namuose, abu dar išgėrė po stikliuką alkoholio. A. T. klausė, ko ji atėjusi, ir ji atsakė, kad kvietėsi močiutė. A.T. bumbėjo, kad ji atėjusi. Policijos tą vakarą nekvietė. Ryte su A. T. nebendravo. Išgėrusi 1,5 litro 7,5 laipsnių stiprumo alaus ėjo tvarkytis. Apie 16 val. sugrįžo A. T. su V. J., parsinešė alkoholio. Liepė eiti papjaustyti dešros, tačiau ji atsisakė. Tuo metu buvo A. T. kambaryje pasiimti siuvinio. Atėjęs A. T. suėmė jai už apykaklės, sudavė koja per blauzdas, parvertė ją ant grindų ir tempė per virtuvę į lauką. Virtuvėje buvusi B. T. liepė ją paleisti. A. T. sugriebė už plaukų pakaušio srityje ir ištempė ją gulinčią per koridoriuką, verandą į lauką. Ji norėjo atsistoti, bet A. T. nestipriai paspyrė į koją ir ji vėl griuvo aukštielninka, galva atsitrenkė į išbetonuotą takutį. A. T. užrakino duris ir ji negalėjo į eiti į namą, kur buvo likę jos rūbai.. Būdama lauke iškvietė policiją, nes norėjo pasiimti drabužius, kadangi ją ištempė tik su šlepetėmis ir megztuku. Kai ją tempė, tai ji duso, nes apykaklė veržė, ant kaklo buvo likęs nuo spaudimo rėžiukas. Darėsi bloga, užėjo silpnumas. Kai plaukus tempė, tai skaudėjo. Truputį plaukų išpešė. Nuo kritimo susimušė galvą, buvo guziukas. Pas medicinos specialistą buvau nuvykusi, nes tyrėja liepė nueiti, ekspertui apie tai, kad buvo išrauti plaukai, nesakė. Apžiūros metu guziuko galvoje jau nebuvo. Ji A. T. atleidžia, nenorėjo net „bylos jam užvesti“, tačiau tyrėja liepė rašyti, nes ji kvietėsi policiją. Su A. T. gyveno apie 6 metus. Dabar jau maždaug vieneri metai negyvena. Kadangi jie anksčiau buvo kartu gyvenę, todėl ir policijai nurodė, kad jie sugyventiniai. Anksčiau A. T. taip pat buvo vartojęs smurtą prieš ją.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaityti nukentėjusios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodžiusi, jog ji buvo A. T. sugyventinė, tačiau maždaug metai laiko jie kartu negyvena. 2018-01-14 ją pasikvietė į namus A. T. ir ji nuėjo. Visi vartojo alkoholį, dar buvo ir V. J.. Vakare, apie 22.00-23.00 val., A. T. pradėjo vadinti R. A. necenzūriniais žodžiais, kilo konfliktas, A. T. mama B. T. kvietė policijos pareigūnus, tačiau atvykus pareigūnams pareiškimo nerašė. 2018-01-15 ryte A. T. išėjo į darbą, o jo motina R. A. paprašė, kad ši pasiliktų. B. T. davė R. A. pinigų. Ji nusipirko vieno litro talpos butelį alaus, kurį išgėrė. Apie 15.00 val. A. T. paskambino, paprašė R. A. pakurti pečių. Apie 16.00 val. A. T. sugrįžo į namus. Parsivedė draugą Valdą, abu gėrė degtinę. R. A. nuėjo pas A. T., tada šis griebė ją už megztuko apykaklės bei ištempė į virtuvę, parmetė ant žemės. Parmetęs ant žemės, ją tempė laikydamas už megztuko apykaklės, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, negalėjo kvėpuoti, atrodė, jog uždus. Tuo metu B. T. sėdėjusi virtuvėje išgirdo, kad R. A. bando rėkti, jog dūsta, pasakė "A. ką darai, paleisk, dūsta jinai". Valdas taip pat sakė, jog "baik A. ką darai". Tada A. T. paleido R. A. megztuko apykaklę, griebė ją už plaukų ir ištempė į lauką. Ji mėgino atsistoti, rėmėsi į laiptų turėklus, o šis jai spyrė į dešinį šoną, dėl ko ji griuvo ir susitrenkė galvą į cementinį taką. A. T. R. A. paliko lauke ir užrakino duris. R. A. paskambino B. T. ir paprašė, kad ši atrakintų verandos duris. B. T. atrakinus duris, pamatė, jog ji visa dreba, yra labai išsigandusi, nes A. T. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. R. A. įėjusi į namus iškarto iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 32-34). Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi, tačiau visko teisme iš karto nepasakojo, nes nenorėjo viešinti. Patvirtino, kad parašė teismui 2018-05-18 pateiktą pareiškimą nutraukti bylą. Nesijaučia nukentėjusia. Tuo momentu kai sumušė buvo pykčio ir keršto, o dabar jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas V. J. parodė, kad 2018 m. sausio mėn. su A. T. savo namuose išgėrė alkoholio, po to nuėjo pas A. T., kur virtuvėje dar gėrė. Iš kito kambario į virtuvę atėjo R. A. . A. T. jai pasakė, kad ji nepageidaujama, kad išeitų ir atsistojęs paėmė ją už megztinio, už rankos peties srityje ir išvedė pro duris į prieangį. Kas vyko prieangyje nematė, ten užtruko kelias minutes. R. A. buvo išgėrusi, tačiau ėjo pati. Kur tuo metu buvo B. T.- negali pasakyti. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perkaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas V. J. parodęs, kad alkoholį vartojo A. T. kambaryje. Atėjus R. A. tarp jos ir A. T. kilo konfliktas. A. T. pastūmė R. A. iš kambario į virtuvę ir užsidarė duris. Girdėjo, kad R. A. iš namų išėjo į lauką, o praėjus maždaug 15 min. į namus atvyko policijos pareigūnai (b. l. 41-43). Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad apklausiamas gal ne taip išsireiškė. Jie gėrė virtuvėje ir ir A. T. išvedė R. A. iš virtuvės.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2018 m. sausio mėnesio viduryje patruliuojant su R. R., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis pranešėją už plaukų ištempė į lauką. Nuvykus į vietą pasitiko R. A. ir paaiškino, kad įvyko konfliktas su sugyventiniu ir jis ją tempė už plaukų į lauką. Tuo metu virtuvėje dar buvo A. T. motina, o A. T. su draugu sėdėjo kambaryje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Paklausus kas įvyko, A. T. pradėjo keikti R. A., agresyviai elgtis. R. A. plaukai buvo suvelti, dešinėje pusėje galvos srityje ties viršugalviu matėsi paraudimas. R. A. paaiškino, kad buvo už plaukų ištemta į lauką. Kitokių smurto požymių nematė. R. A. nesakė, kad jai dar ir spyrė, tik sakė, kad tempė už plaukų ir juos išrovė. R. A. buvo labai išsigandusi, apsiverkusi, taip pat buvo išsigandusi ir B. T., kuri tik pasakė, kad labai bijo A. T., kai jis būna išgėręs. A. T. ir R. A. patikrinus girtumą buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kalbėjo nelabai rišliai, bet susikalbėti buvo įmanoma.

Liudytoja R. R. parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją už plaukų tempė sugyventinis, nuvyko į vietą. R. A. buvo pasimetusi išsigandusi, apsiverkusi. Apžiūrėjus matė, kad sušiaušti plaukai, galvos viršugalvyje buvo paraudusi oda. Paklausus, ar dar kokį nors smurtą prieš ją vartojo, ji daugiau nieko neįvardino. Tiek A. T., tiek R. A. buvo vartoję alkoholio. B. T. sakė, kad girdėjo riksmus, o ar tempė ji nematė, nes ji iš viso nemato. Įvykio vietos apžiūros metu išrautų plaukų nerado. R. A. sakė, kad tempė už plaukų, tačiau neminėjo, kad jie buvo išpešti. Apie guziuką galvoje, apie spyrį nesakė.

Liudytoja Ž. S. parodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje dėl smurto artimoje aplinkoje, nes mušė sugyventinis. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad R. A. ir A. T. apie pusę metų negyvena. B. T. nemato, todėl buvo apklausta dalyvaujant jos dukrai K.. B. T. sakė, kad girdėjo, jog A. T. naudojo smurtą, ėjo ginti R. A., kad ėjo ginti pasilaikydama už sienos, kad jautė, jog R. A. buvo išsigandusi, verkė, kad ir pati labai bijojo, kad ir prieš ją A. T. nepanaudotų smurto. Nukentėjusioji apklausos metu parodė, kad A. T. ją smaugė, išrovė plaukų. Tyrimas buvo pradėtas pagal smurto artimoje aplinkoje faktą, o paskui paaiškėjo, kad A. T. ir R. A. negyveno jau apie vienerius metus. Prašymo iš jos dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepaėmė, nes tyrimas pradėtas pagal smurto artimoje aplinkoje požymius pagal BK 140 str. 2 d., pareiškimas nėra būtinas ir tyrimas pradedamas pagal faktą. Po to kai paaiškėjo, kad jie kartu negyvena, pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo tęsimo nepaėmė, bet R. A. ir nepasakė apklausose, kad neturi pretenzijų.

Liudytojos B. T. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole, kuris perskaitytas vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., nurodyta, B. T. parodė, kad R. A. yra buvusi sūnaus A. T. sugyventinė, šiuo metu jie kartu negyvena, nes sūnus R. A. muša. 2018 m. sausio mėn., tikslios dienos nepamena, A. pasikvietė R. A.. B. T. išgirdo, kad R. verkia, ji taip pat girdėjo, kaip A. R.išstūmė iš namų į koridorių. Taip pat girdėjo, kaip A. ant R. šaukė necenzūriniais žodžiais. B. T. tuo metu su lazdele pasiremdama ir laikydamasis už sienų, nuėjo iki koridoriaus, kur buvo R.. R. A. gulėjo ant žemės ir rėkė, dejavo, kad ją smaugia. B. T. norėjo R. A. nuo žemės pakelti, ji glostė pastarąją, tuo metu, A. T., taip pat buvęs koridoriuje pasakė, kad užpils vandens ir atsigaus. B. T. labai išsigando, nes galvojo, kad sūnus gali pulti ir ją, tačiau pastarasis jos nemušė, tik keikė. A. išėjus iš koridoriaus R. atsikėlė, išbėgo į lauką, iškvietė policiją. B. T. nors ir nemato, tačiau girdėjo ir suprato, kad A. T. prieš R. A. naudojo fizinį smurtą(b.l. 38-40).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinį pranešimą dėl to, kad 2018-01-15, apie 19.22 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus A. T. naudojo fizinį smurtą prieš R. A., t. y. sugriebęs už plaukų išmetė iš kambario, į lauką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l.14).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2018-01-15, apie 19.20 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją .Atvykus į vietą R. A. paaiškino, jog sugyventinis A. T. prieš ją smurtavo, sugriebė už plaukų ir ištempė iš namų, keikė necenzūriniais žodžiais. Nustatytas smurtą galintis rodyti požymis dešinėje viršutinėje kaktos dalyje išrauti plaukai (b.l.16-17).

2018-01-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)., apžiūrėtos gyvenamojo namo patalpos. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b.l. 22-30).

Bendrosios pagalbos centro pateiktas garso įrašas apžiūrėtas ir padaryta gauto pranešimo stenograma, kurioje nurodyta, jog R. A. 2018-01-15 19.20 val. praneša, kad į namus (duomenys neskelbtini), sugrįžęs A. T. ją pradėjo daužyti, mušti. Į klausimą, ar tas Antanas jos sugyventinis, atsakė, kad „jo, jo, tas pats“. Nurodo, jog ji lauke, ją išmetė pro duris, spardė, daužė, griovė (b.l. 54-56).

2018-01-15 tarnybiniame pranešime ir prieduose nurodyta, jog 2018-05-15 19.48 val. A. nustatytas 1,8 promilių girtumas, 2018-05-15 20.08 val. A. T. nustatytas 1,96 promilių girtumas (b.l.18-21).

2018-01-17 specialisto išvadoje Nr. G 44/2018(09) nurodyta, jog išorinių kūno sužalojimų R. A. nekonstatuota. Jeigu R. A. 2018-01-15 buvo tąsoma už plaukų, jai buvo įspirta į dešinį šoną bei krisdama susimušė pakaušio sritį, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l 60)

Nukentėjusioji R. A. 2018-05-18 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo baudžiamąją bylą A. T. nutraukti, kadangi jam pretenzijų neturi, susitaikė. Pareiškimo ar prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nerašė, o policiją kvietė dėl to, kad norėjo pasiimti kambaryje likusius daiktus. Nukentėjusiąja neprašė pripažinti, pareigūnės pateiktų dokumentų, kuriuos pasirašė, esmės niekas nepaaiškino ( b. l. 139 ).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog nors kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta visiškai. Kaltinamasis iš esmės neneigia fizinės prievartos naudojimo, pripažįsta, kad jėga suėmęs B. T. už rūbų, ištempė ją į lauką. Netikėti nukentėjusios parodymais dėl smurto panaudojimo faktinių aplinklybių, apimties ir pasekmių teismas neturi jokio pagrindo, parodymus patvirtina tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys- R. A. paaiškinimai iš karto po įvykio, konstatuotas smurtą galintis rodyti požymis, liudytojų A. A. ir R. R. parodymai. Nukentėjusios parodymus iš dalies patvirtina ir perskaityti B. T. apklausos protokolo duomenys, kuriuos nurodyta, jog B. T. girdėjo, kaip R. A. dejavo, sakė, kad smaugia, verkė. Teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. A..

Baudžiamoji atsakomybė už tokios nusikalstamos veikos padarymą numatyta BK 140 str. 1d. To paties straipsnio 4 d. įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Iš bylos duomenų seka, kad nukentėjusioji skundo su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą nepateikusi, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal pradinę informaciją, kad A. T. ir R. A. yra sugyventiniai, tyrimas pradėtas pagal BK 140 str. 2d. Tyrimo metu, ką pripažino ir liudytoja tyrimą atlikusi pareigūnė Ž. S., buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. T. ir R. A. kartu negyveno jau maždaug vienerius metus iki įvykio, todėl A. T. veiksmai perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. Net ir nustačius šią aplinkybę, tyrimas buvo tęsiamas negavus nukentėjusios skundo, prokuroro reikalavimo tęsti ikiteisminį tyrimą taip pat byloje nėra, tokei dookemntai dėl ikiteimnio tyrimo tęsimo būtini pagal BPK 167 str. 4d. Negali būti pagrindu tęsti ikiteisminį tyrimą liudytojos Ž. S. nurodoma aplinkybė, jog nors pareiškimo R. A. dėl ikiteisminio tyrimo tęsimo nepateikė, tačiau apklausose nepasakė, kad neturi pretenzijų, kai toks konkretus klausimas netgi nebuvo užduotas ( apklausų protokole to nėra). Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusios asmenybę apibūdinančių duomenų, nukentėjusioji teisinio išsilavinimo neturi ir nesuvokia savo duodamų parodymų teisinės reikšmės sprendžiant dėl A. T. baudžiamosios atsakomybės, atstovo ji neturėjo. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuroro pareiga rinkti duomenis, pagrindžiančius baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, šiuo atveju išsiaiškinti nukentėjusios poziciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tolesnio tęsimo, kai tyrimas gali būti atliekamas tik gavus nukentėjusio skundą. Teisiamojo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad R. A. ir A. T. jau daugiau kaip vieneri metai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jokių įsipareigojimų vienas kitam neturi ir jokie santykiai, bendra gyvenamoji vieta jų nesieja. Tai, kad R. A. pranešdama apie įvykį įvardijo A. T. sugyventiniu, dar nereiškia, kad tokie santykiai buvo ir kad jos nurodomas santykių su A. T. apibūdinimas kaip „sugyventiniai“ atitinka „artimos aplinkos“ požymį.. Smurto artimoje aplinkoje sampratą apibrėžia 2011-05-26 Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Nr. XI-1425. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį, apibrėžiantį pagrindines šio įstatymo sąvokas, artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. T. ir R. A. nesiejo nei šeimos, nei partnerytės santykiai, jie pastoviai kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, nebuvo priklausomi vienas nuo kito ir jau daugiau kaip vieneri metai jų iš viso jokie tarpusavio santykiai nesieja. Tokią situaciją vertinti „artima aplinka“ baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2018-01-15 kaltinamojo A. T. veiksmų nukentėjusios R. A. atžvilgiu- fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 str. 1d. pradėtas ir atliktas nepagrįstai, yra nustatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas- nėra nukentėjusio asmens skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti bei tęsti ikiteisminį tyrimą ( BPK 3 str. 1 d. 4 p. ), todėl byla dėl šios veikos nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 4 dalimi ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį A. T. nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu –kadangi nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalis ).

Kardomosios priemonės A. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.