Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeisto daikto savininko) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti skolą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotieji asmenys – skolininkai (įkeisto turto savininkai) A. B. , R. G. .

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

pagal hipotekos lakštą Nr.01120070002713, įregistruotą 2007-02-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant R. G. ir A. B. iki 2031-11-30 suteikto kredito grąžinimą, buvo įkeistas kreditoriui AB DnB NORD bankui nekilnojamasis daiktas – 0,9500 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausantis R. G. ir A. B. , sandorio metu šalių susitarimu įvertintas 1070000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju skolininkams (įkeisto daikto savininkams) R. G. ir A. B. per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius AB DnB NORD bankas jam įstatymo suteikta teise pasinaudojo ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-10-22 priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą, išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, bei įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus, negrąžinus skolos, apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių arba perdavimą kreditoriui administruoti. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Skundžiama 2009-12-07 nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių. Apeliantas A. B. , nesutikdamas su pastarąja nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto rinkos vertė šiai dienai yra ženkliai mažesnė už skolos bankui sumą, taip pat teismas nepagrįstai, neišklausęs kitos šalies nuomonės, skundžiamojoje nutartyje nurodė skolos, palūkanų ir delspinigių sumas, o CPK nuostatos nesuteikia teisės hipotekos skyriui išieškoti skolą. Apelianto teigimu, teismas, nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl palūkanų dydžio, nutarė išieškoti neprotingo dydžio palūkanas ir delspinigius, kurios turi būti mažinamos, o šalys sutartyje nebuvo susitarusios dėl 9,17 procentų dydžio kintamų palūkanų. Taip pat skolininkas R. G. netinkamai buvo informuotas apie inicijuojamą išieškojimą iš įkeisto turto, kadangi 2009-12-22 nutartis buvo įteikta jo motinai L. G. . Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip neįtakojančius apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Kreditorius nėra atsakingas už tai, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė šiai dienai sumažėjo. Aplinkybė, jog nekilnojamasis daiktas gali būti parduotas už mažesnę sumą, o hipotekos kreditoriui neužtekus turto vertės jo finansiniam reikalavimui padengti, bus papildomai kreiptasi į teismą ginčo teisenos tvarka, reikalaujant priteisti skirtumą tarp skolos sumos ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių sumos, neatima iš kreditoriaus teisės realizuoti savo kaip hipotekos kreditoriaus teises ir kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Juo labiau, kad skolininkui yra galimybė pasiūlyti savo turto pirkėją ir vykdymo procese (CPK 704 str.).

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2007-01-31 kreditavimo sutartį Nr.K-2400-2007-47, sudarytą tarp AB DnB NORD banko, R. G. ir A. B. , kredito gavėjams – skolininkams ir įkeisto daikto savininkams buvo suteiktas 749000 Lt kreditas, kurio grąžinimo terminas nustatytas 2031-11-30 (b.l. 24-32). Hipotekos lakštu Nr. 01120070002713, įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, buvo įkeistas R. G. ir A. B. po ½ dalį nuosavybės teise priklausantis 0,9500 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). (b.l. 1-4). 2009-08-10 raštu skolininkai ir įkeisto turto savininkai informuoti, jog, vadovaujantis kreditavimo sutartimi, praėjus 10 dienų terminui po šio rašto išsiuntimo dienos ir skolininkams bei įkeisto turto savininkams neįvykdžius rašte paminėtų finansinių įsipareigojimų, sekančią dieną, einančią po minėto termino pasibaigimo dienos, bankas vienašališkai nutraukia 2007-01-31 kreditavimo sutartį ir pradeda skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 33). 2009-10-21 kreditorius (bankas) su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 22). Teismas 2009-10-22 nutartimi areštavo įkeistą turtą, išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės daikto perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į turtą arba mažinti jo vertę bei įspėjo skolininkus bei įkeisto turto savininkus apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių arba turto perdavimą kreditoriui administruoti, jei per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skola nebus grąžinta kreditoriui (b.l. 40-41). Kreditorius 2009-12-07 pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 54). Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), priešingai nei nurodo apeliantas, hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš R. G. ir A. B. hipoteka įkeisto turto.

Pažymėtina, jog hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą, ir jis neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu, palūkanų, delspinigių dydžio ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis ginčija apskaičiuoto palūkanų ir delspinigių dydžio pagrįstumą, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.

Atmestinas apelianto argumentas, jog skolininkas R. G. buvo netinkamai informuotas apie inicijuojamą išieškojimą iš įkeisto turto 2009-12-22 nutartį įteikus R. G. motinai L. G. , kuri CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta įteikimo tvarka negalėjo pasinaudoti, nes R. G. gyvena Airijoje ir negyvena kartu su savo motina, atmestinas, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų. CPK 123 straipsnio 3 dalis numato, jog, jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Iš byloje esančios kreditavimo sutarties nuostatų matyti, kad R. G. savo adresą nurodė Mašioto g. 49-11, Pakruojyje (b.l. 25), o įteikimo pranešimas patvirtina, kad pašto siunta buvo įteikta R. G. motinai L. G. , kredito sutartyje nurodytu adresu (b.l. 53). Dėl to įteikimas laikytinas tinkamu. Be to pats skolininkas R. G. nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, kad jam informacija apie inicijuojamą išieškojimo iš įkeisto turto procesą būtų pateikta netinkamai arba jis jos apskritai nebūtų gavęs.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeisto turto savininko) A. B. valstybei priteistinos 8,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeisto daikto savininko) A. B. (a.k.(duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų.