Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė.

AB ,,Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. K. AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai priteista 616,35 eurų žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 27 d., apie 13.04 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešojo transporto stotelėje ranka išdaužė Vilniaus viešojo transporto kontrolės tarnybinio automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės slankiojančių durų stiklą, 450 eurų vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme nurodydama, kad teismas paskyrė bausmę, kuri nenumatyta BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

8. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas S. K. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 40 parų arešto bausmę, Kaip matyti iš BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijos, arešto bausmė joje nenumatyta. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kada teismas, skirdamas bausmę, jeigu nustato, kad numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad arešto bausmė skiriama taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014 ir kt.). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

10. S. K. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino visiškai, dėl tokių savo veiksmų gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas praeityje teistas 7 kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 59-87). Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl savo elgesio jokių išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau jam paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės nuo naujų nusikaltimų padarymo nesulaikė, nepaveikė jos taip, kad nebenusikalstų. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis pateikė VšĮ „Gyvas Izraelis“ pažymą bei laidavimą, iš kurių matyti, kad S. K. praeina reabilitaciją nuo 2020 m. lapkričio 17 d., reabilitacija numatyta iki 2021 m. lapkričio 17 d. Laidavime nurodoma, kad S. K. kardinaliai keičiasi, paklūsta reabilitacijos centro vidinei tvarkai, pareigingai atlieka savo darbą, nori būti pilnavertis visuomenės narys. Tam, kad jis sėkmingai užbaigtų reabilitaciją, integruotųsi į visuomenę, jam prireiks dar mažiausiai vienerių metų, todėl prašo jį palikti reabilitacijos centre. Teisėjų kolegija laidavime nurodytas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad į VšĮ „Gyvas Izraelis“ nuteistasis kreipėsi po nuosprendžio priėmimo ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl bendrame kontekste vertinant nuteistojo ankstesnių bausmių neefektyvumą, teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima neabejotinai konstatuoti apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumą. Procesinis sprendimas taipogi negali būti paremtas ateityje galbūt vyksiančiais faktais. Šios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, esminės įtakos bausmės individualizavimui neturi, todėl remtis jomis ir skirti nuteistajam kitą, švelnesnę BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę ar atidėti jos vykdymą nėra jokio pagrindo.

12. Įvertinus bylos aplinkybes bei S. K. charakterizuojančius duomenis, S. K. skirtina prokuroro siūloma BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

13. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino kaltę, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. K. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta 40 parų arešto bausmė.

S. K. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.