Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Valentina Paliulionienė Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-86-337/2013

2013 m. kovo 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) atstovės advokatės L. D. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas 2012 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir L. V. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2012-11-14 surašytas administracinio tesiės pažeidimo protokolas Nr. 058314.

2012-11-22 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros nutarimu Nr. B.3-90(7-12)AM087387 L. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 85 str. 4 d. teisės medžioti atėmimu 1 metams su ilgavamzdžio šautuvo SAIGA; 223 Remington (duomenys neskelbtini), 285 su optiniu taikikliu Delta Optical classic 3-12x56 ir prie ginklo tvirtinamu prožektoriumi Ledlenser M7057201 ir plastikiniu juodos spalvos dėklo konfiskavimu.

L. V. nubaustas už tai, kad jis, būdamas medžiotoju, 2012 m. lapkričio 14 d. nuo 20 val. 40 min. iki 22 val. kartu su K. R. važinėdami transporto priemone (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k. laukuose, Šilų medžioklės būrelio plotuose, iš transporto priemonės švietė prožektoriumi, kol buvo sustabdyti LR aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros pareigūnų, automobilyje buvo rastas iš dėklo išimtas ilgavamzdis pusiau automatinis šaunamasis ginklas „SAIGA“ 223 Remington (duomenys neskelbtini) , 285, kurio savininkas L. V., bei ginklo dėklas (apkaba) su penkiais šoviniais, t.y. vykdė draudžiamą medžioklę - medžiojo draudžiamu būdu iš transporto priemonės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 58.10 p., 58.21 p., 58.23 p., 74.5 p. ir 2002-06-20 Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 12 str. 2 d. 2 p. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nevertino L. V. parodymų, padarė ATPK 257 str. pažeidimus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad buvo padaryti Taisyklių pažeidimai už kuriuos L. V. skirta administracinė nuobauda.

Nurodo, kad teismo išvados, jog buvo pažeisti Taisyklių 58.21. ir 58.23. p. reikalavimai, nepagrįstos, nes šie pažeidimai nebuvo padaryti.

Nurodo, kad L. V. neneigia to, kad buvo naudojamas dirbtinis šviesos šaltinis, tačiau nesutinka su teismo argumentais, kad tokiu būdu buvo siekiama surasti žvėrį ir jį sumedžioti. Tvirtina, kad iš byloje esančių įrodymų, taip pat ir vaizdo įrašo, matyti, kad laukai ir keliukai, kuriais važinėjo L. V., buvo apsemti vandens, sunkiai pravažiuojami. Tvirtina, kad šios aplinkybės neginčija ir aplinkos apsaugos inspektoriai. Naudodami prožektorių L. V. ir medžioklės vadovas siekė tamsiu paros metu apžiūrėti teritoriją, išsiaiškinti ar joje nėra pašalinių asmenų, ar pradėjus medžioti nebus sužeisti žmonės ar naminiai gyvūnai, nebus sugadintas turtas. Apžiūrinėjant teritoriją važiuojant automobiliu, automobilis užklimpo šlapioje ir minkštoje žemėje. Tada prožektoriais buvo šviečiama tikslu padėti automobiliui pajudėti šiam užklimpus, tačiau išvažiavus, automobilis buvo sustabdytas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros aplinkos apsaugos inspektorių. L. V. aplinkos apsaugos inspektoriams siūlė parodyti vietą, kurioje automobilis buvo užklimpęs, siekdamas, kad teisingai būtų įvertinta situacija, tačiau inspektoriai vietos apžiūrėti nesutiko. Priešingai nei teigia teismas, visi byloje esantys įrodymai patvirtina tai, jog laukai buvo apsemti vandens, todėl, tvirtina, yra akivaizdu, kad dirbtiniai šviesos šaltiniai ir buvo naudojami išvažiuoti iš apsemtų laukų, o ne tikslu surasti žvėrį. Apibendrinant tai nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė, kad dirbtiniai šviesos šaltiniai buvo naudojami laukiniams gyvūnams aptikti. Neteisingas faktinių aplinkybių nustatymas lėmė netinkamų išvadų dėl dirbtinio šviesos šaltinio naudojimo tikslo padarymą ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Taip pat skunde nurodoma, kad nepagrįstos teismo išvados, jog buvo pažeistas Taisyklių 58.10. p, reikalavimas draudžiantis medžioti automatiniais ir pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai. Tvirtina, kad teismas nevertino įrodymų ir ginklo turėjimą pripažino ketinimu jį panaudoti su tikslu sumedžioti žvėrį.

Nurodo, kad L. V. neneigia, jog su savimi automobilyje turėjo ilgavamzdį pusiau automatinį ginklą, kuriame telpa 5 kulkos. Tačiau jis ginklo nenaudojo ir neketino su juo medžioti, nes žinojo, kad tokiu ginklu naudotis medžioklėje nėra galima, be to, jis vairavo automobilį. Ginklas iš dėtuves buvo ištrauktas siekiant jį apžiūrėti, parodyti medžioklės vadovui ir numontuoti nuo jo prožektorių, kuris buvo naudojamas apžiūrėti teritoriją bei apšviesti užklimpusį automobilį.

Nurodo, kad teismas nevertino liudytojo K. R. parodymų, vaizdo įrašų, kuriuose yra užfiksuoti vandens apsemti laukai bei matyti ir girdėti, kad iš automobilio nėra šaudoma, nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų, kurie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą parodymais. Niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad L. V. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir gynybinė pozicija, nes jis nuo pat sulaikymo momento pripažino atlikęs veiksmus, kuriuos vertinant formaliai galima pripažinti kaip atitinkamų teisės aktų pažeidimus. Jo nurodymas, kad vykdė medžioklės vadovo nurodymus, o teismo posėdžio metu to neminėjo dar nereiškia, kad jo parodymai yra nenuoseklūs.

Apibendrinant nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. L. V. kaltė dėl medžiojimo neleistinais būdais ir priemonėmis nėra įrodyta, nes pareiškėjas neatliko jokių medžiojimo veiksmų, o byloje esantys įrodymai neįrodo jo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad L. V. pagrįstai nubaustas už ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, apylinkės teismo sprendimas atmesti L. V. skundą dėl 2012-11-22 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros nutarimo panaikinimo yra pagrįstas ir teisėtas. Įrodymų vertinimo taisyklių teismas nepažeidė, teismo išvados dėl L. V. kaltės padarius Medžioklės taisyklių pažeidimus pagristos įrodymų visuma. Apylinkės teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes - apklausęs liudytojus, ištyręs kitus bylos įrodymus, dėl L. V. kaltės padarius ATPK 85 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą išsamiai pasisakė skundžiamojoje nutartyje ir padarė teisingą išvadą, kad L. V. pagrįstai nubaustas už minėto teisės pažeisimo padarymą. Apygardos teismas su apylinkės teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu ir išvadomis sutinka.

ATPK 85 str. 4 d. numato administracinę atsakomybę už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. L. V. nubaustas už tai, kad jis 2012-11-14 d. 20 val. 40 min. medžiojo pažeisdamas Taisyklių 58.10 p., 58.21 p., 58.23 p. 74.5 p. reikalavimus ir 2002-06-20 Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 12 str. 2 d. 2 p., Medžioklės įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. nuostatas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pasišviečiama žibintu buvo tik siekiant apžiūrėti teritoriją, t.y. išsiaiškinti, ar joje nėra pašalinių asmenų, ar pradėjus medžioti nebus sužeisti žmonės ar naminiai gyvūnai, nebus sugadintas turtas, taip pat apžiūrinėjant teritoriją automobiliui užklimpus. Tačiau šių apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių bylos įrodymai nepatvirtina. M. R. nurodė, kad iš automobilio papildomu apšvietimu buvo šviečiama į laukus bei pamiškes ir kol stebėjo automobilį nematė, kad automobilis būtų užklimpęs. Sustabdžius automobilį jame buvo rastas ginklas su prožektoriumi, taip pat dar vienas prožektorius. Pažeidėjai paaiškino, kad buvo šviečiama prožektoriumi buvusiu ant ginklo ( b.l. 48-55). Liudytojas A. G. parodė, kad stebėjo automobilį, kuris važinėjo po medžioklės plotus ratais, naudojant papildomus šviesos šaltinius, kurie nepriklauso mašinos apšvietimo sistemai, o sustabdžius automobilį jame buvo rastas ginklas su pritaisytu žibintu (48-55). Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais parodymais, kadangi iš byloje esančio 2012-11-14 patikrinimo akto duomenų matyti, kad prie ginklo, rasto automobilyje, yra žibintas ( b.l. 13-16). Atsižvelgiant į šią nustatytą aplinkybę nėra jokio pagrindo manyti, taip pat ir neįtikima, kad L. V., būdamas medžioklės plotuose, žibintu, kuris pritaisytas prie jo ginklo, naudojosi vairuotojo matomumui pagerinti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. V. ginklo nenaudojo ir neketino su juo medžioti, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma šį apelianto teiginį paneigia. Iš byloje esančio 2012-11-14 patikrinimo akto matyti, kad ginklas automobilyje buvo rastas išimtas iš dėklo, ginklo apkaboje buvo penki šoviniai ( b.l. 13-16). A. G. paaiškino, kad L. V. vairuojamą automobilį stebėjo apie pusantros valandos laiko, kol įsitikino, kad vykdoma neteisėta medžioklė. Sustabdžius automobilį tiek L. V., tiek K. R. pripažino neteisėtai medžioję, medžioklės lapas buvo užpildytas, o L. V. ginklas buvo išimtas iš dėklo ir padėtas tarp automobilio sėdynių, K. R. paduotojo ginklo dėtuvėje buvo penki šoviniai, kuriuos būtų galima laikyti tik esant ribotuvui ( b.l. 48-55). Teismas neturi pagrindo netikėti A. G. parodymais, jie sutampa su M. R. paaiškinimais bei administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis. Byloje nustatyta, kad automobilyje tarp priekinių sėdynių buvo padėtas išimtas iš dėklo ginklas, ginklo dėtuvėje rasti penki šoviniai, L. V. važinėjo medžioklės plotuose ilgą laiką, vien stebimas aplinkos apsaugos pareigūnų buvo nuo 20 val. 40 min. iki 22 val., o sustabdžius automobilį pareigūnams pripažino, kad medžiojo, todėl byloje pagrįstai pripažinta, kad L. V. pažeidė draudimą, numatytą Taisyklių 58.10 p. Tai, kad ginklas nebuvo panaudotas, nepaneigia medžioklės fakto.

Netenkinamas apeliacinio skundo prašymas švelninti L. V. paskirtą nuobaudą vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, t. y. netaikyti teisės pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimo. Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad L. V. paskirta administracinė nuobauda yra individualizuota teisingai ir skirti švelnesnę nuobaudą vadovaujantis ATPK 30¹ str. nėra pagrindo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nėra. Pabrėžtina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad yra nustatyta L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padaryto pažeidimo pasekmės – tai, kad pažeidžiant Taisykles nebuvo sumedžioti gyvūnai, nurodoma pažeidėjo asmenybė, gali būti įvertintos skiriant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tuo tarpu jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo susiklostę ypatingos aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Byloje yra nustatyta L. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad švelninti paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. V. atstovės advokatės L. D. apeliacinio skundo netenkinti.