Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-06-11 nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu J. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 200 Eur bauda. J. G. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, 2018 m. sausio 5 d. 00.00 val., iki 2018 m. vasario 7 d. 00.00 val. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingu už įmonės transporto priemones, neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, gimimo datos ar asmens kodo, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti), kuris 2017 m. gruodžio 8 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) k., kelyje (duomenys neskelbtini) valdė ir naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone - autobusu, kurio garažinis Nr. (duomenys neskelbtini).Nesutikdamas su nutarimu, J. G. apskundė jį apylinkės teismui, prašydamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti. Panevėžio apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. G. skundą žodinio proceso tvarka, 2018-06-11 nutartimi jį atmetė, konstatuodamas, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko 2018 m. balandžio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-06-11 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisinga, nes nevertino 2018-06-04 viešame teismo posėdyje jo (J. G.) žodžiu duotų parodymų, kitus byloje esančius teisinančius įrodymus, suteikdamas prioritetą melagingiems Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovo V. R. parodymams.J. G. skunde teigia, kad teisėjas neatsižvelgė į jo paaiškinimą, kad įmonė turi 7 filialus, 400 autobusų. Įmonės autobusai dirba vietiniais, tolimojo susisiekimo ir tarptautinais maršrutais, taip pat perveža keleivius užsakomaisiais reisais kelionėms po Lietuvą ir užsienio valstybes. Dėl kelio remonto darbų, eismo įvykių ir kt. priežasčių autobusai keičia maršrutus, vėluoja pagal nustatytus grafikus, todėl neturint konkrečių autobuso duomenų koks autobusas galėjo pravažiuoti prieš mėnesį nurodytą vietą, nurodytu laiku, nėra galimybės. Taip pat nevertino paaiškinimo, kad autobusuose nėra sumontuotos, autobuso vietą nustatančios įrangos. Apeliantas atkreipia dėmesį į nutarties argumentus, kad pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi, tačiau nagrinėjant skundą viešame teismo posėdyje, jokių duomenų kokiu registratoriumi ir kas užfiksavo pažeidimą pateikta nebuvo. Taip pat nėra duomenų, kokia (duomenys neskelbtini) autobusų stoties darbuotoja suteikė informaciją, kad tą dieną ir tuo laiku, kažkur už (duomenys neskelbtini), pažeidimą galėjo padaryti tik šie byloje nurodyti (duomenys neskelbtini) autobusai. Apeliantas daro išvadą, kad teisėjas, priimdamas nutartį, argumentuoja mistiniais, galimai melagingais parodymais, ignoruodamas jo parodymus, kad naudoti UAB (duomenys neskelbtini) autobusai parduodami ir keičiami naujais. Tuo laikotarpiu aštuoni autobusai buvo parduoti (duomenys neskelbtini) vežėjams. Parduodant UAB (duomenys neskelbtini) neperdažomi. Autobusų apipavidalinimą ir reklamas uždažo naujas savininkas. Kokiu keliu, kokią dieną ir kokiu laiku jie išvažiavo iš Lietuvos taip pat nežino. Nagrinėjant skundą 2018 m. birželio 4 d. viešame teismo posėdyje, nebuvo supažindintas su nutartyje nurodytu Panevėžio VPK pareigūno tarnybiniu pranešimu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai atliekantis tarnybos viršininko funkcijas A. G. nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažeidėjas skunde teigia, kad nubaustas nepagrįstai, nes nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas priėmė neteisingą sprendimą, suteikdamas prioritetą kaltinantiems, tačiau neteisingiems Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovo V. R. parodymams. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).ANK 431 straipsnis numato transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybę už nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Kaip matyti, minėtas administracinis nusižengimas padaromas įstatymu numatytos pareigos nevykdymu. Šiuo atveju J. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingu už įmonės transporto priemones, nevykdė transporto priemonės savininko pareigos, numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno <...> reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone <...>. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t.y., jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - automobilį.J. G. savo kaltę kategoriškai neigė, paaiškindamas, kad negali pateikti reikalaujamų duomenų apie vairuotoją, neturint konkrečių autobuso duomenų. Šie skundo argumentai vertintini kritiškai. Bylos duomenimis Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) 2018-01-05 pranešimą registruotu laišku dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone, kurios registracijos numeris nežinomas, gamybinė markė (duomenys neskelbtini), buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pranešime aprašyta pažeidimo padarymo vieta, data ir laikas bei prašoma pateikti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Be to, siekiant nustatyti duomenis, reikalingus ištirti pažeidimą, policijos pareigūnas V. R. siuntė paklausimus elektroniniu paštu. Iš tikrųjų pirmasis paklausimas, išsiųstas 2018-01-05 elektroniniu paštu buvo nekonkretus, jame buvo prašoma nurodyti vairuotoją ir autobuso valstybinius numerius, kuris 2017 m. gruodžio 8 d. apie 18.00 val. galimai pažeidė KET, važiavo (duomenys neskelbtini) rajono kelyje (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete. Todėl atsakant į elektroninį laišką, UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atstovas paprašė pateikti konkrečią informaciją apie autobusą - valstybinį arba garažinį numerį. Tai reiškia, kad identifikuoti kokia transporto priemone galimai buvo padarytas pažeidimas užtenka nurodyti autobuso garažinį numerį. Prašoma informacija buvo pateikta ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti garažiniai numeriai autobusų, kurie galėjo padaryti minėtą KET pažeidimą – tai Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad autobusų parkas, būdamas transporto priemonių savininku, vykdo apskaitą, kurios pagalba pagal garažo numerius nesudėtinga nustatyti juose laikomų autobusų valstybinius numerius ir koks vairuotojas vairavo tokį autobusą konkrečią dieną. Disponuodami minėtais duomenimis policijos pareigūnai būtų turėję galimybę atlikti tyrimą siekiant nustatyti kuris vairuotojas padarė pažeidimą. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nekalbama apie tai, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi pateikti informaciją tik dėl vienos transporto priemonės. Tai reiškia, kad jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai pareikalavo pateikti dvi transporto priemones vairavusių vairuotojų duomenis, tai tų transporto priemonių savininkas ar valdytojas ir turi tokius duomenis pateikti. Tačiau J. G., gavęs informaciją kurios pats prašė, t.y. autobusų garažinius numerius (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų apie pažeidimo dieną juos vairavusius asmenis nepateikė, todėl 2018-03-15 jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu sumokėti 75 eurų baudą. Per nurodytą terminą pažeidėjas baudos nesumokėjo, todėl 2018-04-23 nutarimu pagal minėtą straipsnį nubaustas 200 eurų bauda.Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, kad autobusų parkas turi 7 filialus, 400 autobusų ir dalis jų su (duomenys neskelbtini) logotipu parduota kitoms įmonėms, dažnai autobusai keičia grafiką ir vėluoja, nėra kliūtis pateikti duomenis apie konkrečią dieną konkrečiame garaže laikomus autobusus ir juos vairavusius asmenis. Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjant skundą viešame teismo posėdyje, jokių duomenų kokiu registratoriumi ir kas užfiksavo pažeidimą pateikta nebuvo. Taip pat nėra duomenų, kokia Panevėžio autobusų stoties darbuotoja suteikė informaciją, kad tą dieną ir tuo laiku pažeidimą galėjo padaryti tik šie byloje nurodyti (duomenys neskelbtini) autobusai. Tai rodo, kad apeliantas imasi jam nepriskirtų funkcijų, t.y. imasi vertinti ar buvo padarytas pažeidimas, ar tinkamai jis įformintas ir užfiksuotas ir t.t. Faktiškai jis imasi galimo administracinio nusižengimo tyrimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, J. G. veikos kvalifikavimui pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį neturi jokios įtakos skunde minimi duomenys apie kito vairuotojo padaryto pažeidimo užregistravimo būdą bei informaciją suteikusius asmenis – šie duomenys turėtų reikšmę tik sprendžiant kaltės klausimą vairuotojo, kuris galimai padarė KET pažeidimą UAB (duomenys neskelbtini) autobusu 2017 m. gruodžio 8 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) k., kelyje (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 570 straipsnio 3 dalimi, surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu J. G., kaip transporto priemones valdančios bendrovės atsakingas asmuo turi tik vieną pareigą – pateikti informaciją kam nurodytą dieną buvo perduotas vairuoti konkretus automobilis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog galima situacija, jog transporto priemonės valdytojas ir negali žinoti kas konkrečiai padarė administracinį pažeidimą jei asmuo, kuriam buvo perduotas automobilis, savavališkai perleido jį vairuoti trečiam asmeniui. Būtent visas šias aplinkybes ir įgaliota išsiaiškinti administracinį nusižengimą tirianti institucija, o tai gali padaryti tik gavusi informaciją kam tą dieną buvo patikėta konkreti transporto priemonė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliktina nepakeista ir J. G. skundas netenkintinas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-06-11 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Nutartis neskundžiama.