Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovei D. K. , ieškovės atstovui advokatui E.Karosui, atsakovui V. K., savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui B.Varnui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nust a t o:

Savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog vaikai gyvena kartu su ieškove, jiems ten sudarytos tinkamos sąlygos, sūnus D. išreiškė norą gyventi kartu su mama, sūnus R. neįgalus. Posėdyje atstovas palaikė išvadą, siūlė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Nepilnametis sūnus D., gim. (duomenys neskelbtini), parengiamojo posėdžio metu išreiškė pageidavimą gyventi su mama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė D. K. ir atsakovas V. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). (duomenys neskelbtini) šalių šeimoje gimė sūnus D., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. (6,7 b.l.). Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo (8-10 b.l.). Iš pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovės ir abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (11,12 b.l.). Ieškovė slaugo neįgalų vaiką R. K., jos gaunamos vieno mėnesio pajamos sudaro apie 900Lt (13, 15 b.l.), atsakovas V. K. 2005 metais dirbo pagal verslo liudijimą ir duomenų apie draudžiamąsias pajamas nėra, jo draudžiamosios pajamos 2006m. sudarė 604,48Lt, 2007m. – 1000Lt, 2008m. – 604,67Lt (88-89 b.l.). Susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos šalys nėra sudarę. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio daugiau nei vienerius metus

Duomenų apie šalių bendrus ar asmeninius kreditorius byloje nėra.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 str. ir CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau nei vienas iš šalių neprašė taikyti termino sutuoktiniams susitaikyti.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kartu ieškovė prašė taikyti LR CK 3.63str. nuostatas ir nenurodyti sprendime santuokos nutraukimo priežasčių. Atsakovas su ieškovės prašymu nutraukti santuoką dėl jo kaltės sutiko iš dalies ir nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės draugių. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Atsakovas iš dalies sutikdamas su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės, savo paaiškinimuose nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių ir ieškovės kaltę, taip pat apart nekonkrečių paaiškinimų, kitų įrodymų dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės atsakovas nepateikė.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vertina šalių pateiktus įrodymus, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ir įvertindamas sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT Civilinių bylų skyriaus skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. kovo 23d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2007), ir pripažįsta, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27str., 3.28str., 3.60str.), tokią išvadą teismui leidžia daryti ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, iš dalies paties atsakovo savo kaltės pripažinimas. Bylos duomenimis laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Kadangi yra ieškovės prašymas sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio kaltę, faktai, patvirtinantys atsakovo V. K. kaltę, nenurodytini (LR CK 3.63str.).

Nutraukus santuoką, ieškovei D. K. paliktina pavardė – K., atsakovui V. K. – K.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto neįgijo.

Ieškovė prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečių vaikų D. ir R. gyvenamąją vietą kartu su ja. Ji nurodė, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Kadangi byloje nėra pateiktas šalių susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos (LR CK 3.169str. 1d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą.

Todėl sprendžiant tokį reikalavimą, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3str.1d., LR CK 3.3str.1d., VTAPĮ 4str.1p.).

Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str.2d.).

LR CK 3.156 str. įtvirtintas principas - tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas, vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti, tai yra kad būtų užtikrintas teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vaikai gyvena kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini). Jais pilnai rūpinasi ir prižiūri ieškovė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2005m. vasario 15d. yra davęs vaikų išlaikymui apie 5000Lt, ir daugiau išlaikymo vaikams neteikė, jis nesirūpina vaikais, nebendrauja su jais.

Be to šiuo metu atsakovas niekur nedirba, gyvena pas tėvus, savo būsto neturi.

Savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas neprieštaravo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Todėl siekiant užtikrinti vaikų D. ir R. palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymą, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina D. K. (LR CK 3.169str. 2d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 str.1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2005m. vasario mėnesio vaikų išlaikymui yra davęs 5000Lt

Atsakovas šio fakto nepripažino, tačiau nepateikė įrodymų, kad jis materialiai vaikus išlaikė. Tai, kad atsakovas neteikė išlaikymo, patvirtina ir jo paties pateikti duomenys apie jo darbą ir gautas pajamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra LR CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Minimali mėnesinė alga iki 2005m. liepos mėnesio buvo nustatyta 550Lt, nuo 2006m. liepos 1d. - 600Lt, nuo 2007m. liepos 1d. - 700Lt, nuo 2008m. sausio 1d. - 800Lt.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200str.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2005-02-15, atsakovas neįrodė, kad jis teikė išklaikymą vaikams už visą šį laikotarpį, tačiau ieškovė posėdžio metu pripažino, kad nuo 2005 metų vasario mėnesio atsakovas yra davęs vaikų išlaikymui apie 5000Lt, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, vertinant, kad vieno vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei MMA, pripažįsta, kad teisė į išlaikymą vaikams D. ir R. atsiranda ne nuo 2005m. vasario 15d., o nuo 2005m. lapkričio 15d. (5000:2:275), kadangi 5000Lt sudaro išlaikymo sumą už devynis mėnesius kiekvienam vaikui.

Byloje esančiais duomenimis atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba ir pajamų negauna, tačiau yra sveikas ir būdamas 38 metų amžiaus ir darbingas, gali dirbti ir gauti tokias pajamas, iš kurių teikiamas išlaikymas leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Ieškovė užtikrina vaikams gyvenamojo būsto suteikimą, ji juos augina, rūpinasi jų auklėjimu, materialine gerove, be to ji augina neįgalų vaiką, todėl jos galimybės dirbti ribotos. Atsakovo šiandieninė materialinė padėtis yra tokia susidariusi dėl jo paties kaltės, todėl ji nelaikytina pateisinama priežastimi priteisti mažesnį išlaikymą nei prašo ieškovė.

Todėl iš atsakovo V. K. nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2005m. lapkričio 15d. iki vaikų pilnametystės kiekvienam vaikui po 300Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192str., 3.194str., 3.196str. 3.208str.).

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.

Laikytina, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra sudėtingesnis nei reikalavimas priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, todėl teismas vertina, kad reikalavimų dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo sudėtingumo santykis šioje byloje yra 5:2.

Reikalavimas nutraukti santuoką ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą patenkintas visiškai, todėl laikytina, kad proporcingai advokato atstovavimo išlaidos sudaro 189Lt (315:5x3), teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 18,53Lt (30,88:5x3). Išlaikymo priteisimo klausimas patenkintas 81,50 proc. ((skaičiuojant, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nuo 2005-02-15 (už 45 mėnesius) iki sprendimo priėmimo sudarytų 27000Lt (300x45x2), o išlaikymas priteistas už 36 mėnesius sudaro 22000Lt (300x36x2)), todėl laikytina, kad proporcingai patenkintų reikalavimų daliai advokato atstovavimo išlaidos sudaro 102,70Lt (315:5x2x81,50:100), teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 10,07Lt (30,88:5x2x81,50:100).

Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovo V. K. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro: 115Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą – santuokos nutraukimą, 216Lt už išlaikymą nepilnamečiams vaikams ((ieškinio suma sudaro 7200Lt (300x2x12x3:100)), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai advokato atstovavimo išlaidos – (kurios pagal pažymą (17 b.l.) sudaro 315Lt) priteistina 291,70Lt ir teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 28,60Lt (LR CPK 79str., 80str., 83str., 88str., 96str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270, 385 str., teismas

nusp rendžia:

Ieškovės D. K. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. K. palikti pavardę – K., V. K. palikti pavardę – K.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina D. K. .

Priteisti iš atsakovo V. K. nepilnamečių vaikų: D. K. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2005m. lapkričio 15d. iki vaikų pilnametystės kiekvienam vaikui po 300Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. K. valstybės biudžeto naudai 331Lt žyminio mokesčio, 291,70Lt advokato pagalbos išlaidų bei 28,60Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.