Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-13 · Byla Nr. ATP-847-487/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
ATP-847-487/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-00968-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-847-487/2012Teisminio proceso Nr. 4-02-3-00968-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. D. įgaliotos atstovės advokatės D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 7 d., apie 13.00 val., Vilniuje, Švitrigailos g. 11M, vairuodamas krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir apgadino stovintį automobilį Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 232 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. D. įgaliota atstovė advokatė D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti, netenkinus šio prašymo, sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, sumažinant baudos dydį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojų, nemačiusių paties įvykio, parodymais, nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas nežymiai, buvo sulaužyta šoninio veidrodėlio plastmasinė dalis, kadangi pažeidėjas vairavo krovininį automobilį, todėl kontakto tarp automobilių galėjo ir nepajusti, apgadinto automobilio signalizacija galėjo suveikti ne vien dėl įvykusio kontakto, be to, kadangi pažeidėjas nejuto automobilių kontakto, todėl neturėjo ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, taip pat pažymi, kad pažeidėjas po įvykio niekur nebėgo, tik nuvažiavo keliasdešimt metrų iškrauti krovinio ir ten prastovėjo porą valandų. Taip pat nurodo, kad pažeidėjas dirba vairuotoju, šis darbas yra jo pajamų šaltinis, dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis prarastų darbą ir pajamas, tai tiesiogiai įtakotų ir jo šeimos interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas objektyviai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, R. D. kaltė padarius pažeidimus yra neabejotinai įrodyta. Taip pat nurodo, kad byloje nėra nustatyta ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių R. D. galėtų būti paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

R. D. įgaliotos atstovės advokatės D. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 127 str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

R. D. inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 234 punktų reikalavimų pažeidimai. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 132 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Kelių eismo taisyklių 234 punkte įtvirtinta pareiga su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai: pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Nors R. D. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. B. patvirtino matęs, kaip pravažiuojantis krovininis automobilis MAN kliudė stovinčio automobilio veidrodėlį, ko pasėkoje pradėjo kaukti stovinčio automobilio signalizacija, krovinis automobilis MAN įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo, po to jis, priėjęs prie stovinčio automobilio ir pamatęs apgadintą veidrodėlį, nuėjo prie krovininio automobilio MAN ir pasakė jame sėdinčiam vairuotojui, kad buvo apgadintas stovintis automobilis. Teismo posėdyje apklausti liudytojai M. K. ir T. G. taip pat parodė, kad stovėdami lauke išgirdo lūžtančios plastmasės garsą, ko pasėkoje suveikė stovinčio automobilio signalizacija, ir atsisukę pamatė, jog pro stovintį automobilį pravažiavo krovininis automobilis MAN, jie taip pat patvirtino, kad krovininio automobilio MAN vairuotojui buvo pranešta apie tai, kad jis pravažiuodamas kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Nėra nustatyta, kad šie liudytojai būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismui nėra pagrindo netikėti šiais įvykio vietoje buvusiais ir tiesiogiai įvykį mačiusiais liudytojais. Nors teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. Ž. parodė, kad negirdėjo suveikusios signalizacijos, vertinant jo parodymus atsižvelgtina į tai, kad jis prisipažino įvykio vietoje nebuvęs ir nematęs kaip į kiemą atvažiavo krovininis automobilis. Įvertinus, tai, kad krovininiam automobiliui MAN pravažiuojant pro stovintį automobilį pasigirdo lūžtančios plastmasės garsas ir suveikė automobilio signalizacija, darytina išvada, jog R. D., vairuodamas krovininį automobilį MAN ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį Dodge Caravan, jį kliudė ir apgadino jo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Be to, pažymėtina, kad R. D. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės neneigė galėjęs pravažiuodamas kliudyti stovintį automobilį. Kadangi R. D. buvo pranešta apie tai, kad jis kliudė stovintį automobilį, bet jis vis tiek neiškvietė policijos ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, todėl laikytina, jog jis suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Skundžiamu nutarimu R. D. pagal ATPK 127 str. 2 d. buvo paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, t.y. pažeidėjui buvo paskirtos minimalios straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-409/2009, N146-436/2009).

Byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas R. D. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje ar iš viso neskirti administracinės nuobaudos. R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vien tai, jog pažeidėjas yra teigiamai charakterizuojamas darbe, nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti R. D. administracinės nuobaudos. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad R. D. nesiekė išvengti atsakomybės, nes byloje yra nustatyta priešingai – R. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie eismo įvykį policijai, kas vienareikšmiškai vertintina kaip vengimas atsakomybės. R. D. apeliaciniame skunde nurodyta administracinio teisės pažeidimo byla nesivadovautina, nes faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių.

Taip pat pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tam tikri su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu susiję nepatogumai yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri šiuo atveju nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Pažeidėjui paskyrus jo interesus atitinkančią administracinę nuobaudą, administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Darydamas pažeidimą R. D. privalėjo įvertinti tai, kad gali netekti teisės vairuoti bei kaip tai gali paveikti jo darbinę veiklą ir šeimos interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straiapsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. V. miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarimą nepakeistą ir R. D. įgaliotos atstovės advokatės D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė