- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- TS-32-929/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- E. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 59-52, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas Vilniaus mieto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d. Bausmės pradžia - 2014 m. balandžio 8 d., pabaiga - 2019 m. balandžio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 59-52 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad, atsižvelgus į dalinai įvykdytas Komisijos rekomendacijas, į nuteistajam 2 kartus taikytą lygtinį paleidimą, iš kurio nuteistasis nepasimokė ir vėl nusikalto, nepripažįstamą kaltę dėl padaryto nusikaltimo, į turimą tik 9 klasių išsilavinimą, tai, kad nuteistasis nedirba, jam panaikinta teisė be sargybos, į nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kaltės nepripažįsta, į nuteistojo mąstymą ir elgesį – turi tam tikrų impulsų kontrolės problemų, ypač alkoholis paskatina impulsyvų elgesį, tuomet trokštama susijaudinimą keliančių veiklų, galimai alkoholis paskatina ir agresyvų elgesį, į nuteistojo kartojamus teisės pažeidimus, bandymą juos racionalizuoti, aiškinant susidariusia nepalankia situacija, minimizuoti savo indėlį, į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, 3 kartus pažeistus rėžimo reikalavimus, į abejotinus socialinius ryšius, į oficialaus darbinio stažo neturėjimą, nedengiamą skolą pagal vykdomuosius dokumentus, į motyvacijos keistis stoką, bei į kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis E. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu netaikytinas.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad, nuteistojo E. B. nuomone, skundžiamas Nutarimas yra nekorektiškas, nemotyvuotas ir priešingas Komisijos nutarime išdėstytiems faktams, todėl neteisėtas. Nuteistasis teigia, kad Komisija, traktuodama nuobaudų skyrimą jam, kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, pasielgė neteisėtai, kadangi nuobaudos skyrimas yra socialinės reabilitacijos forma ir turi būti vertinami jos rezultatai. Taip pat, nuteistojo nuomone, Komisija, padarydama nemotyvuotą išvadą, kad nuteistasis neišlaikys įstatymų ir nusikals, pažeidė LR Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos imperatyvą. Nuteistasis pažymi, kad jis Komisijai pristatomas 4 kartą. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 27 balai. Jis yra atlikęs daugiau nei ¾ jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuobaudų neturi, yra skatintas 2 kartus. Turi kur gyventi. Netekęs darbo (ne dėl savo kaltės) prarado galimybę dengti skolą pagal vykdomuosius raštus, kas jam sukelia neramybę, nes neturi galimybės dirbti, yra įvykdęs visas įmanomas socialinės reabilitacijos priemones, bet kažkodėl Komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo. Jis Komisijai pateikė įsipareigojimą, kuriame nurodė, jog pritaikius jam lygtinio paleidimo galimybę, įsipareigoja savo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad gali gyventi ir dirbti laisvėje, vykdyti jam teismo paskirtus ir patvirtintus įpareigojimus.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
E. B. nuteistas 2015 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. spalio 8 d, taigi, nuteistojo E. B. prašymas paduotas tinkamai pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytus terminus. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl darytina išvada, kad nuteistasis šiuo metu atitinka formalias BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas.
Pabrėžtina, kad sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 str. kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.
Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo ir teikė rekomendacijas – konsultuotis su įstaigos psichologu ir dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose. E. B. nepilnai įvykdė rekomendacijas: konsultavosi su įstaigos psichologu, tačiau nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu rėžimo reikalavimus pažeidė tris kartus, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas du kartus. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose. 2016-03-03 – 2016-06-10 dalyvavo Alfa kurse. Lankė religinio ir dorovinio ugdymo programą „Šventasis Raštas šiandien“, taip pat lankė psichologines konsultacijas. 2018 m. kelis kartus atliko įstaigoje gerbūvio darbus, tvarkė koridorių, plovė langus, sutvarkė prausyklą. Turi 9 klasių išsilavinimą, statybininko, šaltkalvio, kirpėjo, dizainerio specialybes. 2017 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalynės gamintojo specialybę. Iki įkalinimo nuteistasis oficialiai nedirbo, dėl to neturi oficialaus darbo stažo. Nuteistajam nuo 2016-12-14 buvo suteikta teisė be sargybos. Nuo 2016-12-19 iki 2017-07-28 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vėliau UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. 2017-08-30 nuteistajam buvo panaikinta teisė be sargybos, kadangi nuteistasis mėnesį neturėjo darbo ir neatsirado darbdavių, norinčių jį įdarbinti. 2017-04-14 nuteistasis buvo pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje nurodoma, kad įmonė palankiai žiūrėtų į E. B. įdarbinimą po įkalinimo, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis, būdamas be sargybos, dirbo minėtoje bendrovėje, o 2017-07-28 jis buvo atleistas. Šiuo metu nuteistasis teigia, kad turi susiradęs darbo vietą. Šiuo metu nedirba, gauna pašalpas bei išmokas. Nuteistasis šiuo metu yra skolingas pagal patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus 4413,72 Eur (nemoka). Nuteistasis išsiskyręs, turi motiną, tėvą, dvi seseris ir du brolius. Turi dvi dukras, 16 ir 15 metų. Šiuo metu socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, lankomas pasimatymuose. Nuteistasis pilnai atsiribojęs nuo negatyvios aplinkos, kriminalinės subkultūros nesilaiko. Nuteistasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kaltės nepripažįsta. Teigia narkotinių medžiagų nevartojantis, psichologinė tarnyba apie tai dokumentų neturi. Teigia, kad alkoholį stengiasi vartoti saikingai, tačiau pastarasis nusikaltimas – smurtinis, apsvaigus nuo alkoholio. Supranta alkoholio žalą tiek sau, tiek aplinkiniams, jaučia savo elgesio pokyčius būnant apsvaigus nuo alkoholio, motyvuotas visiškai jo atsisakyti.
Vertinant nuteistojo asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais, turi draugų bei pažįstamų. Save vertina adekvačiai, įvardija savo neigiamas ir teigiamas puses, linkęs į savianalizę. Savęs žalojimo atvejų nefiksuota. Asmens socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išvystyti pakankamai. Pastaruoju metu stebima asmens motyvacija elgesio ir mąstymo pokyčiams, ypač susidomėjęs pozityvaus mąstymo galia, religija. Teigia, kad tai padeda tapti vertybes puoselėjančiu visaverčiu žmogumi. Turi susikūręs konkretų ateities tikslų planą, pirmiausiai – atnaujinti statybų veiklą, antra – pabaigti namo rekonstrukcija, trečia – daugiau nenusikalsti, ketvirta – atsisakyti žalingų įpročių. Socialines situacijas vertina teisingai, atrodo dėmesingas, atidus ir besidomintis kitais, mąstymas lankstus. Apskritai teisės pažeidėjo pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos ir jis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų, neigiamų diskriminacinių nuostatų, nuostatų į kitas visuomenės grupes ar priežiūrą neturi. Šios socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad išvadoje taip pat nurodoma, jog E. B. turi tam tikrų impulsų kontrolės problemų, ypač alkoholis paskatina impulsyvų elgesį, tuomet trokštama susijaudinimą keliančių veiklų. Galimai alkoholis paskatina ir agresyvų elgesį (pastarasis nusikaltimas smurtinis), nes vertinant elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jokių asocialaus elgesio formų nestebima. Nuteistasis turi šiokių tokių sunkumų atpažįstant ir sprendžiant problemas, suvokiant jų pasekmes. Vis kartojami teisės pažeidimai, juos bandoma racionalizuoti, aiškinant susidariusia nepalankia situacija, minimizuojamas savo indėlis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius raštus nemažą sumą – 4413,72 Eur, kurios šiuo metu nemoka. Nuteistasis skunde teigia, kad prarado galimybę dengti skolą pagal vykdomuosius raštus netekęs darbo ne dėl savo kaltės, tačiau jokių tai pagrindžiančių argumentų nenurodė. Nuteistojo asmens byloje (2 t., b. l. 47, 54) esančiame 2017 m. liepos 28 d. įsakyme dėl nuteistojo E. B. atleidimo iš darbo nurodyta, kad nuteistasis iš darbo atleistas jo paties prašymu.
Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. E. B. anksčiau buvo teistas 7 kartus, pirmą kartą nuteistas 19 m. amžiaus, nusikaltimo modelis nebūdingas. Nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų – išžaginimo ir seksualinio prievartavimo – padarymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo atžvilgiu lygtinis paleidimas buvo taikytas tris kartus, taip pat praeityje buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (nuteistojo asmens bylos 1 t., b. l. 19-28). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad E. B., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, bei ankstesnių teistumų, už kuriuos jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus, iš kurių paskutiniai du buvo sunkūs. Darytina išvada, kad švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad E. B. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu rėžimo reikalavimus pažeidė tris kartus, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, taip pat nuteistasis pilnai nevykdė Komisijos rekomendacijų – nedalyvavo siūlomose nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, savo nedalyvavimo priežasčių skunde nenurodė, priešingai, nurodė, kad jis įvykdė visas įmanomas socialinės reabilitacijos priemones, nors šį nuteistojo teiginį paneigia socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. B. nepripažįsta kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Nors teismas sutinka, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę proceso metu nepripažinti visos ar dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nubaustas. Šiuo atveju faktas, kad E. B. nepripažįsta kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir socialinio tyrimo išvadoje įvardinti nuteistojo sunkumai atpažįstant ir sprendžiant problemas, suvokiant jų pasekmes, vis kartojami teisės pažeidimai, bandymai juos racionalizuoti, aiškinant susidariusia nepalankia situacija, minimizuojant savo indėlį, sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo nuoširdumu teisingai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nedaryti nusikalstamų veikų, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką ir yra žema – 27 balai.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, išanalizavęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad dar negalima pagrįstai manyti, kad nuteistasis E. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, todėl pritartina Komisijos išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę – sunkūs, smurtinio pobūdžio, padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 59-15 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo E. B. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,
nutaria:
Netenkinti E. B. (E. B.) skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 59-15.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.