Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- E. V., gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., išsilavinimas vidurinis, našlys, nedirbantis, turintis II-os grupės negalią, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2008 m. birželio 24 d. apie 23 val. V. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė V. Ž. ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į šonkaulių sritį ir dėl dešinės pusės IX-o šonkaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Ž. sveikatą.

E. V. 2008 m. birželio 24 d. apie 23 val. V. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio suduodamas savo sutuoktinei E. Ž. smūgius rankomis ir diržu į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas blauzdose, dešiniame sėdmenyje ir kairėje kirkšnies srityje, paviršutinius odos nubrozdinimus ir pilvo sumušimą su plonosios žarnos sienelės plyšimu, kas komplikavosi organizmo apnuodijimu baltyminių medžiagų produktais, nuo ko nukentėjusioji mirė, tyčia nužudė E. Ž..

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo kaltės nepripažįsta, o dėl nužudymo pripažįsta iš dalies. Neigia sudavęs smūgius V. Ž.. Taip pat teigia, kad E. Ž. sudavė diržu, tačiau jos nenužudė, nes nuo diržo ji negalėjo mirti. Parodė, kad E. Ž. buvo jo žmona, su ja kartu gyveno apie 20 metų. V. Ž. senai pažįsta, jie buvo bendradarbiai. V. Ž. su E. Ž. ne giminės, tai tik pavardžių sutapimas. 2008-06-24 iš ryto jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, nusipirko vyno. Nuėjo pas G. T., kuri gyvena su V. G., nusinešė tą vyną. Atvažiavo E. Ž., ten truputį pabuvę ir keturiese išgėrę 2 butelius 0,7 litro talpos 18 laipsnių stiprumo vyno, jie išėjo į parduotuvę, ten nusipirko maisto. E. Ž. jau buvo išgėrusi, sveikatos sutrikimų, sužalojimų pas ją nebuvo. Einant iš parduotuvės ji nugriuvo ant pievos. Po to jie nuėjo pas V. Ž., šis buvo lauke. Jis paprašė V. Ž. parvežti juos namo, nes iki jų namų yra apie 5 km. Su V. Ž. jie išgėrė butelį vyno, kurį jis nusinešė. Gėrėme dviese, E. Ž. nedaug išgėrė. V. Ž. įsijungė videofilmą, E. Ž. dėl girtumo atsigulė į lovą. Tada V. Ž. išstūmė jį į lauką. Kodėl išstūmė, jis nežino, gal norėjo su E. Ž. pasilikti. Jis išėjo į lauką, norėjo, kad kas parvežtų, bet nieko nerado. Grįžęs pas V. Ž., rado užkabintas duris. Tada jis nuėjo į daržinę ant šieno ir atsigulė. Tai buvo po pietų. Jis pamiegojo ir kai atsibudo, jau buvo tamsu. Jis buvo išgėręs. Durys buvo uždarytos iš vidaus. Jis pabeldė, niekas neatidarė. Tada jis priėjo prie lango, išėmė stiklą. Imant stiklą, jis suskilo. Įėjęs į vidų ir įjungęs šviesą, jis E. Ž. ir V. Ž. rado kartu gulinčius, jis nuklojo antklodę ir pamatė, kad E. Ž. iki pusės nuoga, buvo tik su marškinėliais, kurtkyte ir liemenukas buvo ant vienos rankos nuplėštas, V. Ž. buvo su apatinėmis kelnaitėmis. Jie gulėjo atsimerkę. Jis susijaudino, jautėsi pažemintas, todėl ištraukė V. Ž. iš lovos ir išstūmė į virtuvę, jam daugiau nieko nedarė. Tada jis iš V. Ž. kelnių ištraukė diržą su nedidele sagtimi ir sagtį laikydamas rankoje nestipriai sušėrė juo E. Ž. 5 kartus diržu per šlaunis. Ji gulėjo ant nugaros, po smūgių sujudėjo, pažiūrėjo į jį. Tie smūgiai turėjo tekti į priekinę šlaunų pusę. Tada jis išbėgo į lauką, ten stovėjo V. Ž.. E. V. parodė, kad nubėgo į daugiabutį prašyti pagalbos, kad išsivežti žmoną. Jis nuėjo pas buvusią V. Ž. žmoną, kad padėtų, bet ši neėjo. Vienas jis bijojo eiti, tad skambino A. R., bet ir šis neėjo. Tada grįžo pas V. Ž. ir laukė, kol E. Ž. apsirengs, į kambarį neėjo. Ji apsirengė ir išėjo, jie nuėjo į daržinę ant šieno ir ten atsigulė. Pagulėjus E. Ž. pasakė, kad V. Ž. prie jos lindo, ji jį stūmė nuo savęs. Jis jai neleido į lauką išeiti, nedavė vandens atsigerti. Ji nesiskundė, kad kas jai skauda, tik labai norėjo gerti, kelis kartus ėjo prie šulinio. Ryte atsikėlęs jis sutiko V. Ž., jis tvarkė langą. E. Ž. jis paliko miegančią. Jis priėjo prie V. Ž. ir paprašė rūkyti. Tačiau šis neturėjo, todėl jis dviračiu nuvažiavo į parduotuvę, kur nusipirko rūkyti, vyno ir grįžo pas V. Ž.. Jis klausė V. Ž., kodėl jis taip pasielgė, kodėl išrengė jo žmoną. V. Ž. juokėsi. Jie išgėrė po pusę stiklinės vyno, tada atėjo E. Ž. ir atsisėdo ant lovos. V. Ž. išėjo į laidotuves, o jie ten visą dieną prasėdėjo. E. Ž. sakė, kad jai negera, tačiau jai pagiriotai visą laiką būdavo negera. V. Ž. sakė, kad dieną jis kartu su E. Ž. gėrė degtinę. Jis tuo metu vėl buvo išėjęs pirkti rūkyti. Tai buvo apie pietus. Vakare jis nuėjo pas S. Š., paprašė parvežti juos namo ir šis parvežė. E. Ž. iki to laiko niekuo nesiskundė, tik sakė, kad negera, atrodė kaip pagiriota. Namuose E. Ž. nusirengė striukę, viršutines kelnes, atsisėdo ant sofos, po to nuėjo į virtuvę, atsinešė „fliaškę“ degtinės, kurią buvo kažkur užsislėpusi, išgėrė. Jam ir pasiūlė, tačiau jis negėrė, nes žinojo, kad reikės važiuoti į laidotuves. E. Ž. sakė, kad eis dėl V. Ž. į policiją. Naktį ji buvo atsikėlusi, matyt išgėrė kažkokių vaistų, nes ryte jis nerado tokių tablečių ir skysčio. Jis miegojo kamaroje. Birželio 26 d. ryte E. Ž. ėjo į kambarį, griuvo ant tokios kėdės. Ji gal užkliuvo už antklodės. Ji griuvo priekiu į kėdės atlošą, šis net nukrito ant grindų. Jis matė ją nugriuvusią, tačiau kuria kūno vieta atsitrenkė į tą kėdės atlošą nematė. Tada jis E. Ž. įkėlė į lovą ir apklojo. Jis pasėdėjo gal kokią valandą, po kiek laiko rado ją negyvą, pamatė, kad ji nekvėpuoja. Tai buvo trečioje paroje po įvykių. E. V. teigia, kad E. Ž. vartojo klonezepamą, todėl mano, kad nuo tų vaistų ir mirė. Kai rado ją mirusią, nuvažiavo pas A. R., šis paskambino policijai, nes jo telefone nebuvo sąskaitos. Jie su A. R. dar sugrįžo į įvykio vietą, tačiau buvo viskas aišku. V. V. negali nurodyti jo parodymų pasikeitimo priežasčių, teigia, kad buvo vaistų prigėręs, gėrė klonezepamą, buvo susijaudinęs, labai pasimetęs ir tik Lukiškių ligoninėje atsigavo. Teigia, kad jam liepė taip parodyti, kad jis sudavė ranka E. Ž.. Jis nepamena savo rašyto prisipažinimo, smurto jo atžvilgiu niekas nevartojo, bet jis buvo pasimetęs, kai rašė. Civilinio ieškinio E. V. nepripažįsta.

Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad su E. V. iki įvykio santykiai buvo geri, normalūs, jie yra antros eilės pusbroliai, jokių nesutarimų, konfliktų nebūdavo. E. Ž. jam nėra giminė, o tik bendrapavardė. E. V. su E. Ž. atvažiuodavo, kad jų tarpusavio santykiai būtų blogi, jis negirdėjo. V. G. buvo sakęs, kad jie bardavosi. 2008-06-24 jis pas kaimynus vežė šieną. Apie 18-19 val. jis parėjo namo, nusiprausė. Vedini dviračiais atėjo E. V. ir E. Ž.. E. V. prašė parvežti namo. Jis gyvena miestelyje, o jie gyveno toliau. Jie buvo akivaizdžiai pagėrę. Pas E. Ž. jokių sužalojimų nebuvo, sveikata ji nesiskundė. Jie atsinešė nepilną butelį vyno. Visi kartu išgėrė tą vyną. Kadangi buvo jo mamos vardadienis, jis išėjo su kaimynu pasveikinti mamos, E. V. ir E. Ž. paliko pas save kambaryje. Pas mamą jis prabuvo gal 1-2 valandas ir parėjo namo, rado E. Ž. gulinčią lovoje. Ar ji buvo nusirengusi jis nematė, nes ji buvo apsiklojusi antklode. Tada jis nuėjo perkelti arklį. Jam po pusvalandžio grįžus E. Ž. pasakė, kad jis užkabintų duris ir neleistų E. V., nes šis ją užmuš. E. Ž. nemiegojo, tik gulėjo. Jis taip pat atsigulė į tą pačią lovą. Netrukus išgirdo, kaip subarškėjo stiklai Tai išgirdęs jis iššoko iš lovos. E. V. išplėšė rėmą, įlindo į vidų ir nieko nesakęs sudavė jam kelis smūgius. Viso sudavė apie šešis kartus – tris smūgius ranka į veidą bei tris kartus į krūtinės – šonkaulių sritį. Tuo metu, kai E. V. mušė jį, jam už nugaros stovėjusi E. Ž. prašė nemušti jo, tai yra V. Ž.. Jis pamatė, kad E. Ž. buvo iki pusės nuoga, tik su viršutiniais marškinėliais. Sudavęs smūgius jam E. V. nuėjo į kambarį pas E. Ž.. Ką E. V. ten darė jis nematė, triukšmo negirdėjo, nes pats tuoj pat nuėjo pas motiną skambinti policijai. V. Ž. teigia, kad nematė nei kaip E. Ž. atsigulė, nei kaip nusirengė, nes kai jis parėjo, ji jau gulėjo lovoje, jokio kraujo pas E. Ž. nematė. Dėl ko E. V. jį sumušė nežino. Tai galėjo įvykti ir dėl to, kad jis vienoje lovoje gulėjo su E. V. žmona, nors su E. Ž. jis tikrai nieko nedarė, o į tą pačią lovą, kurioje jau gulėjo E. Ž., atsigulė tik dėl to, kad pas jį namuose tėra viena lova ir daugiau nebuvo kur atsigulti. Grįžęs rado E. V. lauke. Po to E. V. ir E. Ž. išėjo, jis užsirakino duris ir nuėjo miegoti. Iš ryto atsikėlęs jis rado praviras daržinės duris ir ten miegančią E. Ž.. Jos nekėlė, o pats nuėjo perkelti arklį. Kai grįžo, atėjo E. V. su vyno buteliu. Jie pradėjo gerti. E. V. prašė dovanoti jam, prašė, kad jis sakytų, jog šonkaulius užsigavo griūdamas nuo arklio. Jis sakė E. V. dovanojęs. Po to jis išėjo pas kaimyną krauti šieno, juos paliko. Iškrovus šieną jis grįžo namo. E. Ž. gulėjo lovoje, sakė, kad jai labai bloga. E. V. nebuvo. E. Ž. prašė mineralinio. Atėjo V. G., jam padavė pinigus, kad nupirktų ir atneštų mineralinio vandens, nes jis turėjo eiti grėbti šieno. Jam išeinant atėjo V. G., atnešė mineralinio vandens. Jis E. Ž. paliko su V. G.. Jam grįžus E. Ž. jautėsi labai blogai ir jis pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, tačiau E. Ž. prašė to nedaryti, nes norinti pirmiau grįžti į namus. V. Ž. teigia dovanojęs E. V. ir civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad E. Ž. buvo jos brolio dukra, krikšto dukra. E. Ž. dar turėjo iš motinos pusės giminių, bet jie nesueidavo. Tad ji buvo artimiausia jos giminaitė. Kaltinamojo ji nepažinojo, tik girdėjo, kad E. Ž. gyveno su E. V., kad kartais vaikščiodavo su mėlynėmis. E. Ž. laidojo V. V.. Kai ji atvažiavo ir prisistatė esanti E. Ž. teta, padengė V. V. turėtas visas laidotuvių išlaidas. Todėl prašo tenkinti jos pareikštą 3550 Lt civilinį ieškinį ir priteisti šią sumą iš kaltinamojo. Ši suma yra tokia, kokią jai pasakė V. V. ir kuriai ji tiek sumokėjo. Kitų, be byloje jau esančių, dokumentų, patvirtinančių ieškinio dydį, neturi.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2008-06-26 policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad savo namuose mirė moteris. Pagal budėtojo nurodymą jis nuvažiavo į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo rastas E. Ž. lavonas, jis gulėjo lovoje ant dešinio šono, buvo pridengtas antklode, ant sėdmenų matėsi kraujosruvos. Ant pagalvės ties burna buvo tamsi dėmė. Nubrozdinimo žymės ties keliais gal ir buvo. Namuose dar buvo kaltinamasis, jis nurodė, kad nukentėjusioji daug dienų vartojo alkoholinius gėrimus, tą rytą blogai jautėsi, gėrė kažkokius vaistus, nuėjo miegoti, jis pastebėjo, kad ji mirė. Kaltinamasis buvo pasimetęs, išsigandęs. Nuo E. V. sklido alkoholio kvapas. Pirmos apklausos metu jis tik aiškino, kad E. Ž. sukniubo virtuvėje prie lovos, o vėliau E. V. pripažino, kad smūgius E. Ž. sudavė tiek diržu, tiek rankomis. Savo ranka E. V. parašė ir atvirą prisipažinimą. E. V. buvo išsigandęs, tačiau kalbėjo, bendravo normaliai, laisva valia. Kad koks kitas asmuo būtų mušęs E. Ž. E. V. nekalbėjo.

Liudytojas V. G. parodė, kad su E. V. ir E. Ž. yra kaimynai. Abu jie piktnaudžiavo alkoholiu, pasistumdydavo, pasikoliodavo, o jis taikydavo juos. Kad E. V. muštų E. Ž., jis nematė, tačiau yra matęs sumuštą E. Ž., su mėlynėmis bei kraujosruvomis veide. Ji sakydavo, kad susižaloja griūdama. 2008-06-25 ryte jis susitiko su E. V. prie parduotuvės, E. V. buvo pagiringas, skundėsi bloga savijauta. Jie pasiėmė vyno ir nuėjo pas V. Ž.. Ten rado E. Ž.. Ji labai vėmė, dejavo. Jis pamanė, kad tai po išgertuvių. Jis jos klausė, bet ji nieko nesakė. Kad kas skauda, nesakė. Ji gulėjo lovoje. Jie pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, tačiau E. Ž. atsisakė. Po to lyg ir persigalvojo, tik sakė, kad reikia grįžti namo, persirengti. Sužalojimų pas E. Ž. nesimatė, ji buvo po antklode. Veide sužalojimų nebuvo. Ji prašė mineralinio vandens, jam atnešus ji išgėrė ir išvėmė. E. V. nieko nepasakojo. V. Ž. sakė, kad E. V. išdaužė langą ir sudavė jam ranka į paakį, jis iškvietė policiją. Taip pat sakė, jog su E. V. jau susitaikė. Jis ieškojo mašinos, tačiau nerado, tada išėjo dirbti. Sekančios dienos ryte jis nuėjo pas V. Ž., tačiau E. V. su E. Ž. nebebuvo. Paėmęs ten buvusį E. Ž. dviratį nuėjo pas E. V. ir iš jo sužinojo, kad E. Ž. mirė.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2008 m. birželio 24 d. prieš pietus į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kurioje ji dirbo, atėjo E. V. ir E. Ž.. Abu buvo girti, barėsi. Gerdamas nusipirktą alų E. V. E. Ž. išvadino necenzūriniais žodžiais, sakė: „aš tave užmušiu, eik namo, tu man su visokiais seniais nesikrutinsi“. Išgėrę alų jie abu išėjo iš parduotuvės. E. Ž. buvo labai girta, ėjo remdamasi sienomis. Išėjusi ji pargriuvo. Priėjęs E. V. padėjo jai atsikelti ir abu nuėjo. Toje vietoje, kur E. Ž. nugriuvo, yra krūmai, minkšta žemė prie keliuko ir gėlės. Akmenų ar panašių kietų daiktų nėra. Rytojaus ryte atėjęs E. V. norėjo prisiskambinti gydytojui, sakė, kad E. Ž. labai blogai, skauda skrandį. Prisiskambinti jam nepavyko, nes, kaip teigė jis pats, pasibaigė sąskaita. Laidinis telefonas parduotuvėje yra, bet E. V. jo neprašė. Nusipirkęs butelį vyno jis išėjo.

Liudytojas S. Š. parodė, kad birželio 25d. vakare kaltinamasis buvo atėjęs pas jį į namus, prašė parvežti namo, sakė, kad E. Ž. negera, silpna, pati nepareis. Jie siūlė kviesti greitąją, bet E. V. atsisakė. E. V. sakė, kad E. Ž. nenori, kad būtų kviečiama greitoji. Dėl ko bloga, nesakė. E. V. buvo neblaivus. Jis negalėjo pavežti, nes saugojo mažą vaiką, o žmona buvo išėjusi į laidotuves. E. V. laukė pas jį 1-2 valandas, kol grįžo žmona, buvo jau vidurnaktis. Abu su E. V. nuvažiavo iki V. Ž.. E. V. vienas nuėjo į namo vidų ir po kiek laiko atsivedė E. Ž.. Ji buvo išbalusi, negirta. Jis siūlė E. Ž. važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakė. E. Ž. beveik nekalbėjo, tik sakė, kad jai bloga. Kitą dieną apie pietus jis sužinojo, kad E. Ž. mirė.

Liudytoja G. T. parodė, kad su E. V. bei E. Ž. yra kaimynai. 2008-06-24 ryte apie 10.30 val. pas ją su V. G. atėjo E. V. nešinas vyno. Jam kažkas skambino į telefoną. Po 10-15 min. atėjo E. Ž.. E. Ž. paėmė E. V. telefoną, kad jis daugiau neskambinėtų. Ji laukė svečių, todėl jie išėjo. E. V. grįžo, paklausė, kur jo telefonas, ji pasakiusi, kad pas E. Ž.. E. Ž. tuo metu buvo blaivi, sakė, kad labai serga moteriškomis ligomis, kad kas skaudėtų, nesakė. Sumušimų pas ją nematė, E. Ž. nesiskundė. Po to apie 13.30 val. juos abu ji matė parduotuvėje geriančius alų. Abu barėsi, tačiau dėl ko ji nesuprato. E. Ž. atrodė jau apgirtusi. Kad E. V. muštų E. Ž. ji pati nėra mačiusi, tačiau kiti žmonės kalbėdavo, kad jis ją mušdavo.

Liudytojas A. R. parodė, kad su E. V. yra kaimynai. 2008-06-26 apie 9-10 val. dviračiu atvažiavo E. V., kuris buvo susijaudinęs, pasimetęs. Pasakė, kad E. Ž. šalta. Prieš tai juos paskutinį kartą jis matė birželio 24 dieną. Tuomet jokių sužalojimų pas E. Ž. nesimatė, sveikata ji nesiskundė. Abu nuvyko pas E. V. į namus, kur jis pamatė antklode užklotą E. Ž.. Įsitikino, kad ji iš tiesų mirusi. Tada jie iškvietė policiją, kad ji apžiūrėtų lavoną. Kad jos atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas jis nežinojo. Kuris pasiūlė kviesti policiją neprisimena. E. V. jam nieko nepasakojo. E. V. jam dar naktį iš birželio 24 d. į 25 d. skambino, prašė parvežti iš Kazliškio, bet jis naktį nevažiavo.

Liudytojas R. P. parodė, kad dirbant buvo gautas budėtojo pranešimas apie buitinį konfliktą. Nuvykus į įvykio vietą nukentėjusysis buvo išėjęs į lauką, jo namo lango stiklas buvo išdaužtas. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus, jis minėjo, kad langą išmušė V., kuris dar sumušė kažkokią moterį, bet smulkmenų nepasakojo. V. nebuvo. Kadangi V. Ž. pretenzijų neturėjo, pareiškimą rašyti ar kokios nors pagalbos atsisakė, jis išvyko.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. V. parodė vietą, t.y. V. Ž. namą, kurio virtuvėje jis, E. Ž. ir V. Ž. kartu gėrė alkoholinius gėrimus, lovą kambaryje, kurioje rado gulinčius E. Ž. bei V. Ž.. Taip pat jis parodė, kaip sudavė V. Ž. kumščiu du kartus į veidą ir išstūmė į virtuvę, kaip diržu sudavė apie 7 kartus E. Ž. į blauzdų, sėdmenų sritį, o po to, diržą laikydamas sugniaužtame kumštyje, du kartus sudavė E. Ž. į pilvo apačios-gaktos sritį. E. V. taip pat parodė langą, per kurį jis įsibrovė į virtuvę (1 t., 114-126 b.l.).

Iš 2008-06-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., E. Ž. priklausančio namo kambaryje rastas E. Ž. lavonas (1 t., 12-20 b.l.).

Iš 2008-06-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Rokiškio r., (duomenys neskelbtini). Ant žolės randasi stiklo šukės. Name už virtuvės esančiame kambaryje prie lango stovi stalas, ant kurio randasi įvairūs rūbai ir rudos spalvos diržas su metaline sagtimi, kuris supakuotas ir paimtas (1 t., 27-32 b.l.).

Iš M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 355 /08(05) matyti, kad E. Ž. mirties priežastis – organizmo apnuodijimas baltyminių medžiagų produktais po pilvo sumušimo plyšus plonosios žarnos sienelei. Mirtis įvyko 24-36 val. prieš tiriant lavoną 2008-06-27 12. val., tai patvirtina ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. E. Ž. lavone nustatytos šešios poodinės kraujosruvos, penki paviršutiniai odos nubrozdinimai. Visi sužalojimai muštinio pobūdžio. Paviršutiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padarytos sumušant įvairias kūno sritis kietais bukais, ribotą briaunuotą paviršių turinčiais daiktais. Šios kraujosruvos ir nubrozdinimai gyvam būtų vertintini nežymiai sutrikdančiais sveikatą sužalojimais. Poodinė kraujosruva kairėje pilvo sienelės apatinėje dalyje kirkšnies srityje lydima plonosios žarnos plyšimo – sunkiai sutrikdančiu sveikatą sužalojimu. Ištyrus jos lavono kraują, jame alkoholio nerasta. (1 t., 23-25 b.l.).

Iš M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 355 a/08(05) matyti, kad E. Ž. lavone nustatytos šešios poodinės kraujosruvos, penki paviršutiniai odos nubrozdinimai. Visi sužalojimai muštinio pobūdžio ir padaryti vienu metu. Pomirtinių sužalojimų, tiriant lavoną, nenustatyta. Dalis kraujosruvų primena diržo sagties atspaudus, todėl jos galėjo būti padarytos diržu. Dalis poodinių kraujosruvų galėjo būti padarytos smogiant kumščiu. Plyšus žarnos sienelei nukentėjęs tam tikrą laiką, kuris gali būti skaičiuojamas keletu valandų ar parų, gali atlikti savarankiškus veiksmus – judėti, vaikščioti ir pan. (1 t., 36-37 b.l.).

Iš M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1430/08(05) matyti, kad V. Ž. nustatyta dešinės pusės devinto šonkaulio lūžis, dėl ko jo sveikata sutrikdyta nesunkiai. Sužalojimas gavosi dėl kontakto su kietu buku daiktu į krūtinės dešinę pusę ir galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tai yra 2008-06-24 ranka suduodant smūgį į krūtinę (1 t., 79 b.l.).

Iš M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 419/08(01) matyti, kad ant E. Ž. bliuzono yra E. Ž. kraujas su 99,999 % tikimybe. E. Ž. kairės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu yra žmogaus kraujas; gautas vieno moteriškosios lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. Ž. DNR profiliu su 99,999 % tikimybe. E. Ž. dešinės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta. Gautas vieno moteriškosios lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. Ž. DNR profiliu su 99,999 % tikimybe. Ant diržo yra žmogaus kraujo pėdsakai. DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta. Ant E. V. batų sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (1 t., 42-49 b.l.).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados Nr. 98TPK-63 matyti, kad E. V. nustatytas psichikos sutrikimas - priklausomybės sindromas alkoholiui (F10.2). Dėl šio psichikos sutrikimo E. V. nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. (2 t., 22 b.l.).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-55 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. V. sirgo psichikos sutrikimu priklausomybės sindromu alkoholiui (F10.2). Nusikalstamos veikos padarymo metu E. V. dėl savo psichinės būklės galėjo suvokti savo pavojingos veikos pobūdį ir galėjo savo veiksmus valdyti. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, pokalbio su tiriamuoju ir susidariusia situacija – smurtinių veiksmų panaudojimą prieš E. Ž. ir V. Ž., nusikalstamos veikos padarymo metu E. V. fiziologinio afekto būsenoje nebuvo. Nebuvo trifazės emocinės reakcijos vystymosi dinamikos, nebuvo vangumo ir apatijos fazės, būdingos fiziologiniam afektui. Šiuo metu E. V. serga psichikos sutrikimu priklausomybės sindromu alkoholiui (F 10.2). Po nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu E. V. dėl savo psichinės būklės galėjo ir gali suvokti pavojingos savo nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus (t. 2 b.l. 34-36).

Vertindamas byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, jog kaltinamojo E. V. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. bei 129 str. 1 d., požymius.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neigė sudavęs smūgius ranka V. Ž. bei E. Ž. ir tokiu būdu padaręs nukentėjusiajam nesunkų, o E. Ž. – sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji ir mirė. Pripažino E. Ž. kelis kartus nestipriai sudavęs diržu, tačiau tvirtina, jog tokiu būdu nukentėjusiosios mirtį sukėlusio sužalojimo nepadarė. Šie kaltinamojo teiginiai prieštarauja nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, yra paneigti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, specialisto išvadomis. Nukentėjusysis V. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nuosekliai tvirtino, jog pro langą įsibrovęs į namo vidų E. V. po tris kartus ranka smogė jam į veidą bei krūtinę – šonkaulių sritį. Taip pat V. Ž. parodė, kad sekančią dieną E. Ž. gulinėjo ir skundėsi, jog jai labai bloga, nors iki E. V. įsibrovimo į namą ji jautėsi gerai ir sveikata nesiskundė. V. Ž. parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes patvirtina teismo medicinos išvada – nukentėjusiajam nustatytas šonkaulio lūžis ir šis sužalojimas galėjo būti padarytas V. Ž. nurodomu laiku ir būdu, tai yra 2008-06-24 suduodant smūgį ranka į krūtinę. V. Ž. parodymus patvirtino liudytojas R. P., kuris parodė, jog nuvykęs pagal iškvietimą pas V. Ž. į namus rado išdaužtą langą, o V. Ž. jam patvirtino, jog tai padarė E. V., kuris dar sumušė jį bei pas jį buvusią kažkokią moterį. Liudytoja G. T. patvirtino 2008-06-24 ryte mačiusi E. Ž. ir ši jautėsi gerai, sveikata nesiskundė, jokių sužalojimų jos kūne nebuvo matyti. Iš liudytojų, nukentėjusiojo bei paties kaltinamojo parodymų matyti, kad E. Ž. nuo 2008-06-24 ryto iki pat mirties visą laiką praleido kartu su E. V. bei V. Ž. namuose ir joks kitas asmuo jos sužaloti negalėjo. Priešingai, liudytoja A. P. parodė, kad 2008 m. birželio 24 d. prieš pietus į (duomenys neskelbtini) parduotuvę atėję girti E. V. bei E. Ž. barėsi ir E. V. pagrasino E. Ž. užmušti dėl, jo teigimu, netinkamo E. Ž. elgesio. Pats E. V. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos pripažino bent du kartus ranka sudavęs smūgius E. Ž. bei 7 kartus sudavęs diržu E. Ž. į kojas ir pora kartų kumščiu sudavęs į apatinę pilvo sritį (t. 1 b.l. 106-112). Šiuos savo parodymus E. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1 b.l. 114-126). Šių parodymų metu E. V. vizualiai pademonstravo kokiu būdu ir į kurią vietą sudavė smūgius ranka E. Ž.. Ši vieta sutampa su teismo medicinos specialisto išvadoje nurodomo pagrindinio, E. Ž. mirtį sukėlusio sužalojimo vieta. Paminėti ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Jų metu E. V. nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės atitinka visais byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Tuo tarpu vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu E. V. keitė savo parodymus ir paneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam E. Ž. bei sudavęs smūgius E. Ž. ranka. Šių parodymų metu E. V. ne tik neigė nurodytas esmines įvykio aplinkybes, tačiau prieštaringai nurodė ir kitas, esminės reikšmės veikos vertinimui neturinčias aplinkybes. E. V. pripažino, jog jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu jokios neteisinės poveikio priemonės nebuvo naudojamos, o vėliau paneigtus parodymus apie smūgių sudavimą ranka nukentėjusiesiems aiškino pasimetimu. Teismas šiuos kaltinamojo teiginius bei parodymus teisminio nagrinėjimo metu atmeta kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms ir vertina tik kaip E. V. pasirinktą gynybos būdą.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis tvirtino, jog E. Ž. jis sudavė tik nestiprius smūgius diržu į kojas ir dėl šių jo smūgių mirtį sukėlę sužalojimai padaryti negalėjo būti. Mano, jog ji galėjo susižaloti birželio 26 d. naktį, kuomet eidama kambaryje užkliuvo už kėdės atlošo, o mirti galėjo dėl vartotų vaistų – klonazepamo. Šiuos kaltinamojo teiginius paneigia tiek aukščiau įvertinti įrodymai, tiek teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas R. Arlickas, kuris paaiškino, kad kaltinamojo nurodomu laiku, tai yra 2008 m. birželio 26 d. naktį nukentėjusiosios E. Ž. mirtį lėmęs sužalojimas – plonosios žarnos plyšimas – negalėjo būti padarytas, nes plyšus žarnai pūlingas pilvaplėvės uždegimas vystosi nuo keliolikos valandų iki keleto parų, tuo tarpu E. Ž. mirė tos pačios birželio 26 d. ryte, praėjus vos kelioms valandoms po E. V. nurodomo E. Ž. užkliuvimo už kėdės. Kaltinamojo teiginį paneigia ir, priešingai, kaltinime nurodomą E. Ž. sužalojimo laiką bei būdą patvirtina tai, kad, kaip nurodoma teismo medicinos specialisto išvadoje bei patvirtino teismo medicinos specialistas teismo posėdyje, E. Ž. jau birželio 25 dieną pasireiškė simptomai, būdingi žarnos ar kokio kito vidaus organo plyšimui – bloga savijauta, troškulys, pykinimas. Visa tai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog nukentėjusiosios E. Ž. mirtį sukėlęs sužalojimas – plonosios žarnos plyšimas padarytas 2008 m. birželio 28 d. apie 23 val. E. V. sudavus smūgius ranka E. Ž. į apatinę pilvo sritį. Tarp E. V. veikos, tai yra smūgių sudavimo, bei pasekmių – nukentėjusiosios mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Suduodamas smūgius nukentėjusiajai į pilvo sritį E. V. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl šių jo veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai ir nors jų – E. Ž. gyvybės atėmimo, kaip pats tvirtina, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis E. V. tvirtina smūgius diržu E. Ž. sudavęs būdamas labai susijaudinęs pamatyto vaizdo – jo žmona E. Ž. gulėjo vienoje lovoje su V. Ž. ir būtent ši aplinkybė jį išprovokavo panaudoti fizinį smurtą. Šis kaltinamojo teiginys nepaneigtas, tačiau E. V. nusikalstamus veiksmus vertinti kaip padarytus staiga labai susijaudinus nėra pagrindo. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis. Visų pirma, kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antroji sąlyga – yra didelis susijaudinimas, kurį sukėlė tokie nukentėjusiojo veiksmai. Be viso to, pagrindinė sąlyga nužudymui kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į tai. Nors įstatyme nenustatytos laiko tarpas, per kurį kaltininkas turi atlikti neteisėtus veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, paprastai trunka kelias sekundes ar minutes. Tik esant šių sąlygų visumai, veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Teismas konstatuoja, kad tokių sąlygų visumos nustatytomis aplinkybėmis nėra.

Kaltinamojo nurodomi nukentėjusiųjų veiksmai, iššaukę jo smurtinius veiksmus, iš principo, gali sukelti didelį susijaudinimą. Tačiau veikos teisinį vertinimą tokioje situacijoje apsprendžia kaltininko didelio susijaudinimo ar, kitais žodžiais tariant, fiziologinio afekto buvimas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad įvykio dieną, kaip parodė liudytoja A. P., E. V., būdamas girtas, barėsi su E. Ž., išvadino ją necenzūriniais žodžiais, sakė „aš tave užmušiu, eik namo, tu man su visokiais seniais nesikrutinsi“. Tai rodo, kad E. V. jau seniau įtarinėjo savo žmoną ir jo nurodoma aplinkybė nebuvo visiškai netikėta. Į V. Ž. namą E. V. pateko išėmęs virtuvės lango stiklą. Po to jis nuėjo į kitą kambarį, įsijungė šviesą. Pamatęs lovoje gulintį V. Ž. jį pakėlė, sudavė smūgius bei išstūmė į virtuvę. Tik po to grįžo į kambarį, išsitraukė iš V. Ž. kelnių diržą bei pradėjo smurtinius veiksmus E. Ž. atžvilgiu. Tokiu būdu praėjo pakankamai didelis laiko tarpas nuo, kaltinamojo teigimu, pagrįsto manymo apie netinkamą nukentėjusiųjų elgesį iki smūgių sudavimo E. Ž.. Taigi nukentėjusiųjų veiksmai – gulėjimas vienoje lovoje – nebuvo toks netikėtas E. V. poelgis, kuris galėjo sukelti tokį susijaudinimą, kuris iš dalies aptemdė E. V. sąmonę ir įtakojo fizinio smurto, tai yra smūgių sudavimą į gyvybiškai svarbius žmogaus organus. Tai, kad E. V. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, patvirtinta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-55 išvadoje, kurioje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. V. dėl savo psichinės būklės galėjo suvokti savo pavojingos veikos pobūdį ir galėjo savo veiksmus valdyti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad E. V. padarytas nusikalstamas veikas sąlygojo nemoralus nukentėjusiųjų elgesys ir tai teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.). Abi nusikalstamas veikas E. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Padarytas vienas labai sunkus (BK 11 str. 6 d.) bei nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimai. E. V. nėra teistas (teistumas išnykęs), yra baustas administracine tvarka už girtavimą viešose vietose, gyvenamojoje vietoje apibūdinamas kaip dažnai girtaujantis, tačiau rūpesčių aplinkiniams nekeliantis asmuo (t. 2 b.l.2-3,10-11,13). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia ir į blogą kaltinamojo sveikatos būklę (t.2 b.l. 155-156). Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog kaltinamajam už BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, o už nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. - laisvės atėmimas, kurio trukmė artima, tačiau nesiekianti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkįo. E. V. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal jų pavojingumą bei priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl skiriamos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą (BK 63 str. 2 d. 5 p.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. pareiškė civilinį ieškinį 3550 Lt sumai laidojimo išlaidoms atlyginti. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Didžioji dalis prašomos priteisti sumos – 3468.80 Lt – pagrįsta teismui pateiktais dokumentais. Likusioji ieškinio dalis taip pat yra reali, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Ikiteisminio tyrimo metu paimti ir turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti E. Ž. drabužiai, V. Ž. diržas bei E. V. batai, šių daiktų savininkams bei nukentėjusiajai nepageidaujant juos atsiimti, sunaikintini (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. bei 138 str. 1 d. ir jį nubausti:

- pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu devyneriems metams.

- pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti E. V. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008 m. birželio 28 d. iki 2009 m. birželio 3 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. birželio 4 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš E. V. tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų (3550 Lt) E. S. E. Ž. laidojimo išlaidoms atlyginti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kvitas LAB Nr. 4788437) esančius E. V. 14 litų perduoti civilinio ieškinio padengimui.

Daiktinius įrodymus – E. Ž. drabužius, V. Ž. diržą bei E. V. batus sunaikinti.

E. V. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o E. V. per tą patį terminą nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.