Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-17 · Administracinė byla Nr. I-7647-968/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-17
Bylos Nr.
I-7647-968/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7647-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02227-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,

atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovei Agnei Žiedelytei-Gudei,

trečiojo suinteresuoto asmens Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovui Giedriui Gauliai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pateikė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016-04-12 įsakymą Nr. P-492 (toliau – Įsakymas Nr. P-492) ir priteisti iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Įsakyme Nr. P-492 išdėstytu pareiškėjo asmenybės vertinimu, teigia, kad minėtame įsakyme nurodytos aplinkybės neturi ryšio su pareiškėjo patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei nepatvirtina, kad egzistuoja prielaidos, jog pareiškėjui patikėta įslaptinta informacija bus nesaugi. Iš Įsakymo Nr. P-492 turinio sunku spręsti, kuo remdamasi atsakovė konstatuoja, kad pareiškėjas turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Piktnaudžiavimas alkoholiu nėra tapati sąvoka alkoholio vartojimui. Polinkis piktnaudžiauti alkoholiu turėtų būti suprantamas kaip tendencingas ir reguliarus asmens potraukis vartoti alkoholį dideliais kiekiais ar pavojingomis dozėmis. Pareiškėjo teigimu, jis neturi problemų su alkoholio vartojimu, juo nepiktnaudžiauja, nėra įrašytas į įskaitą dėl alkoholizmo, niekuomet nėra gydęsis nuo alkoholizmo ar potraukio piktnaudžiauti alkoholiu, tarnybos vietoje alkoholio nevartoja. Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra tiesiogiai sąlygoti pareiškėjo neblaivumo ir jo sukelto elgesio neadekvatumo. Nors pareiškėjas administracine tvarka yra baustas už tai, kad viešoje vietoje buvo neblaivus bei vartojo alkoholį, tačiau tai nėra pažeidimai, kuriuos pareiškėjas padarė dėl neblaivumo. Visais atvejais pareiškėjui buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra sunkūs, piktybiški ar reguliarūs, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie faktai pareiškėją charakterizuoja kaip lengvabūdišką ir neatsakingą asmenį. Be to, tai, jog pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka, nebuvo kliūtis priimti pareiškėją dirbti į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemą ir suteikti leidimą dirbti (susipažinti) su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Įsakymo Nr. P-492 teiginiu, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis įvykdė šiurkštų drausmės pažeidimą, nes tarnybos metu jis nėra padaręs jokių pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė nenurodė, koks jos įvardintų pareiškėjo asmeninių savybių ryšys su leidimu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuo toks ryšys pasireiškia ir kodėl dėl šių pareiškėjo asmeninių savybių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjo darbo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose patirtis akivaizdžiai patvirtina, kad jis yra lojalus ir ištikimas valstybės pilietis ir karys, nesudarantis jokių prielaidų manyti, kad jam patikėta įslaptinta informacija gali būti atskleista ar panaudota ne pagal paskirtį.

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės remdamasis skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Ministerija atsiliepime (b. l. 14–16) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Įsakymas Nr. P-492 atitinka administraciniams aktams taikomus reikalavimus, jame yra nurodyti jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Pareiškėjo kandidatūros tikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma leido Ministerijai suabejoti pareiškėjo patikimumu, nes buvo nustatytos tokios jo asmeninės savybės kaip lengvabūdiškumas ir neatsakingumas. Pareiškėjas 2006-2014 m. laikotarpiu keturis kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Be to, pareiškėjas nurodė, kad iki 2014 m. dar ne mažiau kaip keturis kartus vairavo dviratį būdamas neblaivus ir 2014 m. būdamas neblaivus susimušė su dviem asmenimis. Šios aplinkybės rodo netinkamą ir neatsakingą požiūrį į teisės aktuose nustatytas elgesio normas ir tai kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo gebėjimu laikytis įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų. Faktas, kad pažeidimai padaryti ne tarnybos metu ar yra nesusiję su įslaptinta informacija, nepaneigia pareiškėjo asmens savybių, kurios ir yra vertinamos asmeniui pretenduojant gauti leidimą dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė, remdamasi atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime (b. l. 37–40) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu ir kad administraciniai teisės pažeidimai padaryti ne dėl jo neblaivumo, o dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių (kurių pareiškėjas nenurodė), yra nepagrįsti ir nelogiški. Tai, kad pareiškėjas yra ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, neabejotinai parodo, kad pareiškėjo pasirinktas alkoholio vartojimo būdas, kiekis ir aplinkybės neatitinka visuomenėje nusistovėjusių bei priimtinų elgesio normų, t. y. alkoholį pareiškėjas vartoja pažeisdamas įstatymus. Išvardinti požymiai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir pažeidinėti teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas asmens tarnybinėje charakteristikoje dėl patikimumo buvo apibūdintas kaip patenkinamai atliekantis pareigas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir kontrolė, užduotis dažniausiai atlieka pavėluotai, vengia atsakomybės ir nenori pripažinti savo klaidų.

Teismo posėdyje Departamento atstovas, remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: Ministerijos Specialioji ekspertų komisija personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2016-03-02 posėdyje (2016-03-17 posėdžio protokolas Nr. SPEK-1), spręsdama dėl leidimo A. S. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nustatė, kad pareiškėjas yra lengvabūdis ir turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pakartotinai daro administracinius teisės pažeidimus (3 iš 4 pažeidimų padarė būdamas karys), neblaivus įsivėlė į konfliktą, neįvertino savo elgesio pasekmių ir toliau neatsakingai elgėsi, be to, yra įvykdęs šiurkštų drausmės pažeidimą – savavališkai neatvyko į tarnybą, pareiškėjo charakteristika neigiama (b. l. 18–19); Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016-04-12 Įsakymu Nr. P-492 nutraukė A. S., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą, neišdavė leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ bei panaikino Ministerijos 2010-02-12 A. S. išduotą leidimą Nr. SL-96 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ (b. l. 17).

6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo Nr. P-492, kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjo kandidatūros gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, tikrinimas bei panaikintas 2010-02-12 pareiškėjui išduotas leidimas Nr. SL-96 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (2015-11-26 įstatymo Nr. XII-2082 redakcija) (toliau – Įstatymas), kuriame nustatyta, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu: 1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra; 3) asmuo raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją; 4) tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei; 5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei (16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai). Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei: 1) neatitinka bent vienos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos; 2) nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo; 3) per pastaruosius 5 metus yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo; 4) turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo; 5) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai arba nusikaltimo visuomenės saugumui, arba bet kokio labai sunkaus nusikaltimo, nepaisant to, ar išnyko, ar buvo panaikintas teistumas; 6) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl bet kokio sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 7) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl bet kokio apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dėl nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymo dienos nepraėjo 7 metai, o dėl baudžiamojo nusižengimo – 5 metai; 8) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu; 9) dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba; 10) palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui; 11) dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui; 12) dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo ar neregistruotos religinės bendruomenės veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui; 13) nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui; 14) įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimas ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai; 15) yra tas asmuo, kuriam taikomos ar per pastaruosius 5 metus buvo taikytos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą; 16) gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio valstybių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose arba kituose teisės aktuose; 17) negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar teisės aktų tvarka nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų; 18) yra ar per pastaruosius 5 metus buvo įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo ar narkomanijos arba per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 19) turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui; 20) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (16 straipsnio 2 dalies 1–20 punktai). Pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei (17 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos ministro ar jo įgaliotų asmenų nutraukiamas. Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama (17 straipsnio 5 dalis).

8. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui išduodamas tais atvejais, jeigu asmens patikimumo tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei bei nenustatoma bent viena Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. Šie du leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pagrindai vertintini susietai. Atitinkamai, sistemiškai vertinant Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo kriterijų sąrašą, darytina išvada, jog pastarajame (išskyrus jo 20 punktą, kuriame įtvirtinta teisės norma, skirta atvejams, neapibrėžtiems 1–19 punktuose) iš esmės yra detaliai apibrėžti konkretūs atvejai, kuomet minėtas leidimas negali būti išduodamas. Kitaip tariant, nustačius tam tikrą faktinių aplinkybių sudėtį, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti taikomas tokią sudėtį (arba jų daugetą) atitinkantis leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo kriterijus (-ai), ir tik tais atvejais, kai nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1–19 punktuose apibrėžtų kriterijų, gali būti taikomas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytas kriterijus, atitinkamai, detalizuojant jame nurodytas kitas asmens savybes, veiklą, ryšius ar su asmeniu susijusias aplinkybes, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios įstatymo normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija. Taigi Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei (žr., pvz., LVAT 2016-09-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-438/2016, 2015-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju Įsakymas Nr. P-492, kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjo kandidatūros gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, tikrinimas bei panaikintas anksčiau išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, priimtas išimtinai remiantis aplinkybe, kad buvo nustatytos tokios pareiškėjo asmeninės savybės, kaip lengvabūdiškumas ir neatsakingumas, šias jo savybes iš esmės grindžiant tuo, jog pareiškėjas turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu bei tuo, kad jis yra padaręs šiurkštų drausmės pažeidimą.

10. Piktnaudžiavimas alkoholiu, kaip savarankiškas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindas, yra įtvirtintas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte, kuriame nustatyta, jog piktnaudžiavimu alkoholiu yra laikomas asmens įrašymas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo per pastaruosius 5 metus arba atvejai, kai asmuo daugiau negu 2 kartus per pastaruosius 3 metus yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Kaip jau minėta, nustačius, kad tam tikras aplinkybes, kurių pagrindu gali būti neišduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (šiuo atveju – piktnaudžiavimą alkoholiu), turi būti taikomas būtent šias aplinkybes atitinkantis tokio leidimo neišdavimo kriterijus (žr. teismo sprendimo 8 punktą). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad A. S. už administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, iš viso buvo baustas 4 kartus (2006-04-20, 2008-11-17, 2012-12-12 ir 2014-05-25). Per 2015-12-02 pokalbį su patikrinimą atliekančiu pareigūnu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad iki 2014 m. dar ne mažiau kaip 4 kartus vairavo dviratį būdamas neblaivus bei 2014 m. būdamas neblaivus susimušė su dviem asmenimis, tačiau už tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso tvarka baustas nebuvo. Taigi matyti, jog patikrinimo metu pareiškėjas neatitiko Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte įtvirtinto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo kriterijaus, susijusio su piktnaudžiavimu alkoholiu, todėl ši aplinkybė negalėjo būti savarankiškas pagrindas nutraukti pareiškėjo kandidatūros gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, tikrinimą bei panaikinti anksčiau jam išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“.

11. Kita vertus, skundžiamame Įsakyme Nr. P-492 remiamasi ne Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18, o 20 punktu, kuriame nustatyta, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, t. y. kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Šioje byloje konstatuota (žr. teismo sprendimo 8 punktą), kad minėtoje teisės normoje nurodytos kitos asmens savybės, veikla, ryšiai ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, atsisakant išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, turi būti aiškiai įvardintos, kaip paslapčių subjektui sukeliančios abejones dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei, susiejant jas su grėsme patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, t. y. tarp šių nustatytų aplinkybių ir grėsmės asmeniui patikėtos įslaptintos informacijos saugumui turi būti nustatytas aiškus priežastinis ryšys.

12. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju piktnaudžiavimas alkoholiu, kaip savarankiškas leidimo neišdavimo pagrindas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto prasme, nėra nustatytas. Ministerija aplinkybę, kad pareiškėjas ne kartą administracine tvarka buvo baustas už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, vertina kaip pareiškėjo asmens savybę (lengvabūdiškumą ir neatsakingumą), kuri kelia grėsmę pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie Ministerijos argumentai nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, kadangi byloje iš esmės nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas būtų nepatikimas ar nelojalus Lietuvos valstybei, kad būtų siekęs nuslėpti kokius nors neteisėtus savo veiksmus (pažeidimus) ar bendravęs su nepatikimais asmenimis ir jiems pasakojęs apie savo tarnybą ir pan. Su tokiomis aplinkybėmis nėra susiję ir per 3 metus iki pareiškėjo tikrinimo jo padaryti administracinės teisės pažeidimai, už kuriuos jis yra baustas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai (tiek tie, už kuriuos jis buvo baustas, tiek pareiškėjo papildomai nurodyti pokalbio metu) buvo padaryti iki 2014 m., duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų įvykdęs ir (ar) nubaustas už kokius nors pažeidimus (įskaitant ir susijusius su alkoholio vartojimu) po 2014 m. (t. y. 2 m. iki pareiškėjo kandidatūros tikrinimo) byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas neįvertino ankstesnio savo elgesio pasekmių. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjui išduotas leidimas nuo 2010-02-12 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir jo charakteristikoje nėra duomenų, kad šias funkcijas jis būtų atlikęs netinkamai ir (ar) jam patikėtos įslaptintos informacijos slaptumui buvo kilusi grėsmė. Ministerija taip pat nepagrindė, kokią grėsmę pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos saugumui galimai keltų aplinkybė, kad pareiškėjui 2010 m. buvo taikyta drausminė nuobauda (kuri pareiškėjo kandidatūros tikrinimo metu jau nebegaliojo).

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad Ministerija, priimdama Įsakymą Nr. P-492, pagrindė, jog pareiškėjas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija, todėl nepagrįstai Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 pagrindu nutraukė pareiškėjo kandidatūros gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, tikrinimą bei panaikino 2010-02-12 pareiškėjui išduotą leidimą Nr. SL-96 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“.

14. Pareiškėjas teismo taip pat prašo priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo už skundą sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis jam buvo grąžintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-02 nutartimi. Jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016-04-12 įsakymą Nr. P-492.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė