- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 1-1432-654/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui S. J., nukentėjusiajai M. P., advokatei S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2014-08-19, apie 17.37 val., Vilniuje, vairuodamas V. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Buivydiškių gatvės trečia eismo juosta nuo O. gatvės link L. prospekto, pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimą, numatantį, kad „jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, vairuodamas automobilį B. gatvės trečia eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą “Pėsčiųjų perėja”, kai ta pačia kryptimi Buivydiškių gatvės pirma ir antra eismo juosta važiavę automobiliai sulėtino greitį ir sustojo prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, kad praleistų pėsčiąją M. P., ėjusią automobilio važiavimo kryptimi iš dešinės į kairę ir įvažiavęs į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją partrenkė per pažymėtą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją M. P.. Įvykusio eismo įvykio metu M. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Tokiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis G. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir paaiškino, kad teisę vairuoti turi virš metų. Jis važiavo link L. prospekto. Pėsčiųjų perėją matė, per visą perėją buvo kamščiai ir automobiliai stovėjo. Jis iš antros eismo juostos persirikiavo į trečią, kadangi ši eismo juosta buvo laisva. Greitis buvo apie 50 km/h. Pėsčiąją pamatė prieš pat automobilį ir ją kliudė automobilio dešiniu sparnu ar tai automobilio kapotu. Partrenkęs merginą jis išlipo iš automobilio, kvietė greitąją pagalbą, atnešė nukentėjusiajai vandens. Po įvykio su nukentėjusiąja bendravo, jos atsiprašė, tačiau dėl žalos atlyginimo nekalbėjo.
2014-08-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7352/14(01) patvirtina, kad G. V. 2014-08-19 įvykusio eismo įvykio metu buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (100-101 b.l.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. P. paaiškino, kad 2014-08-19 apie 17.30 val. grįžtant iš darbo namo priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos Buivydiškių g. ties Č. g., kad galėtų pereiti B. gatvę. Priartėjusi prie perėjos sustojo ant šaligatvio, kai pirmoje ir antroje eismo juostoje sustojo automobiliai jos praleisti, įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir pradėjo ja eiti. Kelią kirto normaliu greitu žingsniu. Pamena, kad praėjo pirmą ir antrą eismo juostą, o kas vyko toliau nurodyti negali, nes prarado sąmonę. Po partrenkimo įvykio vietoje trumpam buvo atgavusi sąmonę, o pilnai ją atgavo tik ligoninėje. Ją partrenkė automobilis važiuojantis B. gatve link L. pr. Automobilis važiavo jai iš kairės, žiūrint jos judėjimo kryptimi. ( b. l. 38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7329/14 nurodyta, kad M. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (41 b.l.)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. paaiškino, kad 2014-08-19 apie 17.35 val. PC „IKI“ B. gatvėje, V., automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo jaunimą, kuris atkreipė jo dėmesį į automobilių stovėjimo aikštelėje netvarkingai sustojusį BMW automobilį (kuriame buvo trys vaikinai), į kurį įsėdo dvi merginos ir automobilis su „praslydimu“ dideliu greičiu išvažiavo iš aikštelės į B. gatvę, L. prospekto link. Išvažiavęs į B. gatvę BMW automobilis važiavo greitai, garsiai bei įžūliai, nes buvo jaučiamas ratų praslydimas, akseleratoriaus paspaudimas iki galo, variklio „prievartavimas“. Paskui išgirdo sklindantį stabdymo garsą, trenksmą bei metalo ir stiklo dūžį, išgirdo tokį garsą tarsi susidurtų du automobiliai. Stabdymo kelias buvo pakankamai ilgas ir pagal garsą, ir pagal likusius pėdsakus ant kelio dangos. Išgirdęs garsą spėjo pamatyti BMW judėjimo atkarpą po įvykio. BMW automobiliui sustojus iš jo išlipęs vairuotojas nubėgo prie automobilio priekio ir turbūt tik jį apžiūrėjęs suvokė, kad greičiausia bus partrenktas pėsčiasis. Tuo metu prieš perėją antroje eismo juostoje pastebėjo stovinčius tris lengvuosius automobilius, kurie po įvykio Buivydiškių gatve nuvažiavo tiesiai. Nuėjęs link įvykio vietos ant salelės pamatė veidu į žemę gulinčią moterį. BMW keleiviai ir vairuotojas bandė kalbinti partrenktą pėsčiąją. BMW automobilį vairavo jaunas vaikinas. Paties pėsčiosios partrenkimo momento jis nematė. (29 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. paaiškino, kad 2014-08-19, apie 17.35 val., per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją kirto B. gatvę už sankryžos su Č. gatve (jeigu važiuoti L. pr. link). Ji ėjo nuo Č. gatvės pusės link kito B. gatvės šaligatvio. Likus keletui žingsnių iki šaligatvio išgirdo automobilio stabdymo garsą iš kairės pusės. Atsisukusi pastebėjo ant automobilio (pusiau ant variklio dangčio, pusiau ant priekinio stiklo) mergaitės kūną. Po to matė, kad automobilis jau buvo sustojęs, o mergaitė gulėjo šalia borto galvą uždėjusi ant salelės pakilimo. Netoli jos stovėjo ją partrenkęs automobilis. Paties partrenkimo momento nematė, atsisuko tik išgirdusi stabdymo garsą, kai mergaitė jau buvo vežama ant automobilio. (30 b.l.)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. M. paaiškino, kad 2014-08-19, apie 17.30 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena B. gatve, nuo L. prospekto Č. gatvės link. Prieš pasukant į kairę, į Č. gatvę, sustojo sankryžos viduryje, kad praleistų priešpriešais B. gatve link L. pr. atvažiuojančias transporto priemones. Sustojusi sankryžos viduryje matė, kad B. gatvėje, link L. pr. prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją pirmoje ir antroje eismo juostoje yra sustoję automobiliai praleisti pėsčiosios. Stovint automobiliams pirmoje ir antroje eismo juostoje pėsčioji per pažymėtą pėsčiųjų perėją pradėjo kirsti kelią, pėsčioji ėjo greitu tempu, bet nebėgo. Tuo metu B. gatvės trečia eismo juosta atvažiavo BMW automobilis, kuris partrenkė per perėją ėjusią pėsčiąją. Pėsčioji atvažiuojančio BMW automobilio atžvilgiu ėjo iš dešinės į kairę. Nuo smūgio pėsčioji pakilo į orą ir nukrito ant asfalto. Automobilis po partrenkimo sustojo. BMW automobilį vairavo jaunas vyras ir dar važiavo keturi keleiviai. Įvykio vietoje vairuotojas rūpinosi partrenkta mergina, ją apklojo, padavė vandens. (32 b.l.)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. R. paaiškino, kad 2014-08-19, apie 17.30 val., vairavo automobilį FIAT IDEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo B. gatve, Laisvės prospekto kryptimi. Sankryžoje su Č. gatve jai reikėjo pasukti į Č. gatvę, todėl persirikiavo į pačią kraštinę dešinę juostą. Artėjant prie sankryžos matė, kad prieš sankryžą ties nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją jai iš dešinės ant šaligatvio stovi pėsčioji, todėl ji sustojo jos praleisti ir matė, kad beveik tuo pat metu antroje eismo juostoje irgi sustojo kitas automobilis. Tik tada, kai pirmoje ir antroje eismo juostoje sustojo automobiliai, pėsčioji pradėjo eiti. Ji kelią kirto greitu žingsniu, bet nebėgo. Staiga išgirdo buką garsą, pažiūrėjusi į kairę pro langą pamatė, kad pėsčioji jau skriejo ore. Po partrenkimo pėsčioji nukrito kelio važiuojamojoje dalyje, daugmaž ties saugumo salelės kraštu, kuris yra labiau nutolęs nuo pėsčiųjų perėjos, t.y. ties tos salelės kraštu, prie kurio po partrenkimo sustojo automobilis. Pėsčiąją partrenkė žalios spalvos BMW markės automobilis, kurį vairavo jaunas vaikinas. Įvykio vietoje vairuotojas rūpinosi partrenkta pėsčiąja. Kaip iki partrenkimo važiavo BMW automobilis nematė. (33 b.l.)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas A. R. paaiškino, kad 2014-08-19, apie 17.30 val., PC „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, B. g., paėmė dvi merginas. Automobilį BMW, valstybinio numerio nežino, vairavo G., šalia jo sėdėjo jo draugė – G., jis sėdėjo galinėje sėdynėje už G., per vidurį sėdėjo E., o jam iš dešinės mergina, kurios duomenų nežino. Iš prekybos centro automobilio stovėjimo aikštelės išvažiavo ramiai. Išvažiavę į B. gatve, link L. pr., matė, kad G. važiavo trečia eismo juosta ir jautė, kaip automobilis įsibėgėja. Jis kelio nestebėjo, nes maigė telefoną. Važiuojant staiga pajuto smūgį ir tik po smūgio pajuto, kad automobilis pradėjo staigiai stabdyti. Po to per vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip asfaltu ridenasi mergina. Automobilis sustojo. Visi išlipo iš automobilio, vairuotojas iš karto nubėgo prie partrenktos merginos ir pradėjo ją kalbinti. (34 b.l.)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. paaiškino, kad 2014-08-19, apie 17.30 val., prie PC „IKI“ esančio B. g., Vilniuje, automobiliu BMW atvažiavo jo draugas G. V.. Ji, kartu su drauge E. S., įsėdo į automobilį. Ji atsisėdo šalia vairuotojo, o draugė atsisėdo gale. Automobilio gale sėdėjo dar du vaikinai: A. ir L. Jie išvažiavo iš prekybos centro aikštelės ir važiavo Buivydiškių gatve link Laisvės prospekto, automobilį vairavo G. Vairuotojo dėmesio niekas neblaškė. Kokiu greičiu važiavo nurodyti negali. Važiuojant pirma eismo juosta buvo daug automobilių, todėl G. persirikiavo į kitą eismo juostą. Kai jis persirikiavo staiga pajuto smūgį ir po to matė kaip krenta žmogus. Po partrenkimo pėsčioji nukrito šalia automobilio. (36 b.l.)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas E. L. paaiškino, kad 2014-08-19, apie 17.30 val., PC „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje B. g., Vilniuje, paėmė vairuotojo G. draugę su kita mergina. Automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo G., šalia jo sėdėjo jo draugė, jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje per vidurį, jam iš kairės sėdėjo A., o iš dešinės mergina, kurios vardo neprisimena. Iš automobilio stovėjimo aikštelės išvažiavo tvarkingai. Išvažiavę į B. gatve važiavimui link L. prospekto pastebėjo, kad pirmoje ir antroje eismo juostoje stovėjo automobiliai, kurie po to po truputį pradėjo judėti, todėl G. iš antros eismo juostos persirikiavo į trečią, nes ji buvo tuščia, ir pradėjo įsibėgėti. Važiuojant pamatė per pažymėtą nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją iš dešinės bėgančią pėsčiąją. Pamatęs pėsčiąją užsimerkė. Prieš smūgį juto staigų automobilio stabdymą, o po to automobilis sustojo. Automobiliui sustojus vairuotojas išlipo iš automobilio ir nubėgo link partrenktosios, jis kvietė pagalbą bei rūpinosi nukentėjusiąją. (37 b.l.)
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi B. gatvėje, priekine dalimi link L. prospekto. Automobilis stovi tarp skiriamosios juostos tarpų. Eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio BMW stovėjimo vieta, stabdymo žymės bei automobilio priekinio dešinio žibinto šukės. Fotolentelėje po eismo įvykio užfiksuoti automobiliui BMW padaryti apgadinimai bei įvykio vieta. (5-11 b.l.)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti automobilio BMW būklė po eismo įvykio – sudužęs priekinis stiklas, nulūžę priekiniai valytuvai, sulenktas variklio dangtis, sudužęs priekinis dešinys žibintas ir posūkio žibintas, priekinis bamperis (12-13 b.l.)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 571/15 nurodyta, kad M. P. nustatyti: daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, plėštinė žaizda kairės alkūnės sąnario srityje su atviru kairio alkūnkaulio proksimalinės dalies (alkūnės) daugiaskeveldriniu lūžiu ir kairio stipinkaulio galvos išnirimu, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, plėštinė žaizda su poodžio sutraiškymu dešinio pakinklio srityje, dešinio blauzdikaulio šoninio krumplio atskilimas, dešinio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio pilnas bei šoninio raiščio proksimalinės dalies plyšimas, kairio blauzdikaulio šoninio krumplio įspaustinis lūžis, tarpkrumplinės pakylos atskilimas ir vidinio krumplio lūžis, kairio šeivikaulio galvos ir viršutinio trečdalio kūno lūžiai. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (2014-08-19). M. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, M. P. nustatytus kūno sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją bei išsidėstymą, tikėtina, kad pirminis automobilio smūgis buvo į nukentėjusiosios kairio kelio sąnario šoninį paviršių (45-47 b.l.)
Iš BPC ataskaitos matyti, jog 2014-08-19, 17.37 val., buvo skambinta Bendrojo pagalbos centro telefonu dėl eismo įvykio, įvykusio Vilniuje. Pranešėjas G. R.. Pranešime pateikta informacija, kad automobilis BMW partrenkė 30 m. moterį. (19 b.l.)
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriausio patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-08-19, apie 17 val., atvyko į B. – Č. gatvių sankryžą, kur automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. V., patrenkė moterį. Vairuotojas paaiškino, kad važiavo B. gatve, nuo O., link laivės prospekto, pirma eismo juosta, prieš Č. gatvę, 2 eismo juostoje pastebėjo stovinčius automobilius, persirikiavo į 3 eismo juostą ir pradėjo greitėti. Privažiavęs pėsčiųjų perėją, partrenkė pėsčiąją, einančią iš dešinės. Pėsčiosios nepastebėjo dėl stovėjusių automobilių. Eismo įvykio liudininkai paaiškino, kad antroje eismo juostoje sustojo 3 automobiliai praleisti pėsčiosios, o automobilis BMW, važiavęs 3 eismo juosta nesustojo ir partrenkė pėsčiąją. (20 b.l.)
G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamo veikos pilnai pripažino ir paaiškino, kad jam vairuojant BMW markės automobilį, persirikiavus į trečią eismo juostą, perėjoje prieš pat automobilį jis pamatė merginą, nespėjo sustabdyti ir ją partrenkė. Kaltinamojo bei liudytojų parodymai, taip pat kita nuosprendyje išvardinta bylos medžiaga nustatyta, kad G. V., vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 38 p. reikalavimus ir partrenkė nukentėjusiąją. Specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajai M. P. padaryti sužalojimai vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. G. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
G. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu mokosi Vilniaus technologijų ir verslo pagrindinėje mokykloje, dirba.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Svarstydamas skirtinos bausmės rūšį, pradedant nuo švelniausios sankcijoje nustatytos bausmės, teismas mano, kad bauda būtų tinkama bausmė už kaltinamojo G. V. padarytą nusikalstamą veiką.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad G. V. skirtina bausmė artima įstatyme numatytam baudos bausmės minimumui.
Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę G. V. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis praeityje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jo trumpoje vairuotojo karjeroje nėra pirmasis KET pažeidimas. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis, turėdamas ypatingai mažą vairavimo stažą ir mažai patirties, prisisodinęs draugų ir važiuodamas linksmintis, buvo ypatingai piktybiškas. Kaip paaiškino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J., išvažiavęs į Buivydiškių gatvę BMW automobilis važiavo greitai, garsiai bei įžūliai, nes buvo jaučiamas ratų praslydimas, akseleratoriaus paspaudimas iki galo, variklio „prievartavimas“. Teismo vertinimu, tokie su kaltinamuoju nesusijusio liudytojo, kuris matė automobilį išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, parodymai yra patikimi ir rodo ypatingą jauno vairuotojo su galingu automobiliu įžūlumą ir panieką nustatytoms taisyklėms, kuri atvedė iki skaudžių pasekmių nukentėjusiajai. Jauną vairuotoją, kaip nesilaikantį taisyklių, charakterizuoja ir KET 4 priedo 20 p. taisyklės, kad pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje, nesilaikymas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis dar nėra subrendęs atsakingai naudotis transporto priemone, todėl teismas, siekdamas apsaugoti visuomenę nuo sunkesnių padarinių, kuriuos gali sukelti kaltinamojo veiksmai, skiria jam baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas suteiks kaltinamajam galimybę įvertinti specialios teisės turėjimo naudą ir motyvuos ateityje KET nepažeidinėti. Tai yra natūrali kaltinamojo neatsargių veiksmų pasekmė, kurią jis lengvai galėjo numatyti iki tokių veiksmų atlikimo. Šių motyvų šviesoje aktualumo netenka išsakyti motyvai dėl baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimo – kaltinamojo darbinė veikla, jo šeimos narių padėtis (apie šeimos narius kaltinamasis turėjo galvoti prieš darydamas pažeidimus), poreikis būti mobiliam ir pan. Kaltinamojo motyvai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemonę jis neteks galimybės gauti daugiau pajamų ir atlyginti padarytą žalą nėra ypatingai svarbūs, kadangi iki šiol kaltinamasis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau žalos net nepradėjo atlyginti. Kita vertus, pagrindinė žala – žala, padaryta nukentėjusiajai, yra atlyginta draudimo bendrovės, o kaltinamojo santykiai su pelną gaunančiu juridiniu asmeniu svarstant šį klausimą nėra svarbūs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-07 nutarimu G. V. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3677,58 eurų turtinės žalos atlyginimo. 2015-03-03 nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu. (64-69, 71 b.l.) Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš G. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3677,58 eurų turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2288,62 eurų turtinės žalos atlyginimo. 2015-03-23 nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pripažintas civiliniu ieškovu. (73-91, 94 b.l.) Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš G. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2288,62 eurų turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. V. 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. G. V. dvejiems metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Pilnai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 3677,58 eurų turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš G. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasos naudai 3677,58 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.
Pilnai tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 2288,62 eurų turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš G. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 2288,62 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.