Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui A. R., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK atstovei Larisai Paklinai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, LR pilietė, neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotyje, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nepanaudojo tėvų valdžios, nevykdė pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečių vaikų D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), nes namuose nuo 2009 m. vasaros iki 2010 m. gegužės 5 d. konfliktų su E. R. metu, šaukė ant savo nepilnamečių vaikų, juos vadino įžeidžiančiais žodžiais.

Traukiama administracinėn atsakomybėn A. R., apklausta teismo posėdyje, kalta neprisipažino ir parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu E. R. nesutarė, nes vyko teismai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir alimentų priteisimo. Šiuo metu santuoka nutraukta ir vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su A. R.. Kol vyko teismo procesas, jos buvęs sutuoktinis E. R. ją šmeižė, skundė vaiko teisių kontrolieriui, tačiau skundai nepasitvirtindavo, niekas nenustatė, jog A. R. būtų pažeidusi vaikų interesus. Pripažįsta, jog su buvusiu sutuoktiniu gana dažnai apie 2 kartus per savaitę vykdavo žodiniai konfliktai, kurių metu A. R. prieš buvusį sutuoktinį išsakydavo įžeidžiančius žodžius ir juos girdėdavo vaikai. Tačiau vaikų įžeidžiančiais žodžiais A. R. nevadino. Konfliktai su E. R. baigėsi apie 2010 m. spalio mėnesį.

Liudytojas E. R., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad buvo A. R. sutuoktinis. Paaiškino, kad A. R. rėkdavo ant vaikų, ant liudytojo, mėtydavo po ranka papuolusius daiktus, vaikų neprižiūrėjo, vadino vaikus „žiurkėmis“, „debilais“. Sūnus D. į tai nekreipdavo dėmesį, nes vyresnis, o mažametė dukra G. verkdavo. Viską girdėdavo kaimynai. Siekdamas įrodyti A. R. neteisėtą elgesį prieš vaikus, liudytojas slapčia padarė garso įrašą ir jį pateikė policijos pareigūnui.

Nepilnametis liudytojas D. R., siekiant išvengti psichologinio spaudimo apklaustas teismo posėdyje nedalyvaujant tėvams, parodė, kad jau apie 1 metus gyvena su mama A. R.. Motina prieš jį įžeidžiančių žodžių nesakė. Kol gyveno visi su tėvu, tarp tėvų maždaug 2 kartus per savaitę kildavo žodiniai konfliktai, kurių metu motina tėvą vadindavo įžeidžiančiais žodžiais. Juos girdėdavo D. R., o ar girdėdavo sesuo – nežino.

Liudytoja N. Z., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad yra A. R. kaimynė. Girdėdavo kaip A. R. šaukdavo ant vaikų, vadindavo juos „parazitais“, „žiurkėmis“, „debilais“. Garsiai rėkdavo ir savo namuose ir laiptinėje, tai girdėdavo visi kaimynai. Matydavo, kad po tokių konfliktų vyresnis sūnus D. iš namų išeidavo, o dukra G. būdavo su tėvu E. R.. Konfliktai vykdavo apie 2 kartus per savaitę.

Liudytoja A. S., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad buvo G. R. darželio grupės auklėtoja. A. R. gali apibūdinti kaip labai rūpestingą motiną, gražiai bendraujančią su dukra. Liudytoja niekada negirdėjo A. R. pakelto balso tono. G. niekada nesiskundė mamos elgesiu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. vasario mėn. 11 d. nutartis byloje Nr. N-62-485-11, konsultacija Nr. 25-K „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m.).

Liudytojų E. R., N. Z. parodymais nustatyta, kad A. R. iš tiesų šaukė ant savo nepilnamečių vaikų, juos vadino įžeidžiančiais žodžiais. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir jų byloje esantys rašytiniai paaiškinimai (b.l. 3, 6-7), Jonavos raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma (b.l. 2). Policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas (b.l. 10) taip pat rodo, jog A. R. kaimynai girdėjo apie jos riksmus ant vaikų. Nustatyta ir tai, kad liudytojas E. R. policijos pareigūnui buvo pateikę kompaktinį diską su garso įrašais, kurį išklausiusi policijos pareigūnė tarnybiniame pranešime konstatavo, jog moters balsas, panašus į A. R., rėkia ant savo vaikų D. ir G. R., garso įraše girdisi vaikus įžeidžiantys žodžiai (b.l. 12-13). Nors traukiama administracinėn atsakomybėn A. R. prašė nepripažinti įrodymu šio garso įrašo, motyvuodama, kad šio slapto garso įrašo įrodymu nepripažino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami ištuokos civilinę bylą (pateiktas Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-10-27 sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2011-07-22 nutartis), teismas šiuos A. R. argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir byloje esantį garso įrašą pripažįsta įrodymu. Visų pirma, nepateikta duomenų, jog civilinėje byloje tirti ir nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys garso įrašai yra tie patys. Antra, viešojoje teisėje, skirtingai nei privatinėje, taikomi kiti įrodymų leistinumo standartai, t.y. viešojoje teisėje bet kokio fizinio ar juridinio asmens pateikti duomenys pripažįstami įrodymu pagal principą „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“ („Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 385). Šiuo atveju nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje netaikomas Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtintas draudimas be asmens sutikimo daryti garso įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, nes E. R. pateiktą garso įrašą slapta darė savo, A. R. bei vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jiems gyvenant kartu. Be to, A. R. tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams fakto nepaneigia ir teismo posėdžio metu pateiktos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010-07-09 ir 2011-04-11 pažymos. Priešingai, jos tik patvirtina kaltinimą, nes iš pažymose padarytų išvadų sprendžiama, kad abu R., tame tarpe ir traukiama administracinėn atsakomybėn A. R., buvo įspėta dėl psichologinio smurto prieš vaikus naudojimą, pareigos rūpintis savo vaikais bei tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo nevykdymą ir net įspėta dėl administracinės atsakomybės už netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą.

Taigi teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. R. nevykdė pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečių vaikų D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), nes ant jų šaukė ir vaikus vadino įžeidžiančiais žodžiais. Tai niekaip nesuderinama nei su vaiko teisėmis, nei su motinos pareigomis, nes A. R. riksmus ir įžeidžiančius žodžius girdėjo vaikai, ko teisme neneigė ir ji pati.

Nežiūrint to, teismas nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamu pažeidimo kaltinimu. A. R. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn ne už vieną konkretų motinos valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, bet už tęstinį pažeidimą nuo 2009 m. vasaros iki nenustatyto laiko. Iš byloje esančių įrodymų – liudytojo E. R. paaiškinimų (b.l. 3, 9) sprendžiama, kad A. R. ant savo vaikų šaukė ir juos vadino įžeidžiančiais žodžiais 2010-05-05. Kad tokius neteisėtus veiksmus A. R. būtų atlikusi po 2010-05-05 – nenustatyta. Įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą ir apie tai, jog šis A. R. pažeidimas prasidėjo 2009 m. vasarą. Apie tai sprendžiama iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos, liudytojų paaiškinimų ir parodymų, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų. Tai reiškia, kad A. R. pažeidimas vertinamas kaip tęstinis, prasidėjęs kaltinime nurodytu laiku 2009 m. vasarą ir pasibaigęs 2010-05-05. Todėl šioje apimtyje kaltinimas tikslinamas, nekeičiant jo esmės.

Skiriant A. R. nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad ji pažeidimą padarė pirmą kartą, neteista, dirba, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su ja, šiuo metu apie jos elgesį nusiskundimų nėra. Todėl jai skirtinas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d. ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.