- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-429-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15633-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- V. M., A. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, garažų kooperatyvas „Neris“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M., A. M. ieškinį atsakovui V. K. dėl pažeistų teisių bei žalos atlyginimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, garažų kooperatyvas „Neris“, valstybės institucija išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. ir A. M. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. K. iš jo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, pašalinti priežastį, dėl kurios gadinamas turtas, tai yra atkasti žemes nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančio pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, sienų, kad galėtų įsirengti garažo sienų hidroizoliaciją; Iš atsakovo V. K. priteisti ieškovams turtinės žalos atlyginimui 1051,92 Lt, 363 Lt žalos įvertinimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir 69,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis garažas yra kraštinis ir ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Pažymėjo, kad 2010 m. pastebėjo, jog drėksta, o šiuo metu pastoviai šlampa garažo sienos, kurios ribojasi su atsakovo žemės sklypo riba. Akcentavo, kad atsakovas lygindamas savo žemės sklypo teritoriją, su jais nesuderinęs ir nepranešęs, supylė žemę 1,50 m aukštyje tiesiai ant ieškovų garažo sienos, nors jokios pertvaros ar tvoros tarp garažų kooperatyvo „Neris" naudojamo žemės sklypo ir atsakovui priklausančio žemės sklypo nebuvo. Tą aplinkybę, kad garažo šoninė ir galinė sienos, besiribojančios su atsakovo žemės sklypu, 1,50 m. aukštyje užpiltos žemės gruntu ir yra pastoviai drėkinamos gretimo sklypo paviršiuje būnančių kritulių, patvirtina 2011 m. liepos 18d. UAB „SKENA" ataskaita Nr. 11-07/09.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti dalinai; Įpareigoti atsakovą V. K. iš atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, 0,0690 ha, kurio unikalus Nr. 1901-0024-0049, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, pusės, ties riba su ieškovams V. M., A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu garažu, kurio unikalus Nr. 1997-0049-4028:0008, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atkasti žemes nuo ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio garažo sienos, kad ieškovai galėtų įsirengti garažo sienų hidroizoliaciją; Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovų V. M. ir A. M. naudai 1051,92 Lt žalos atlyginimui, lygiomis dalimis 363 Lt žalos įvertinimo išlaidų, 69,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 300 Lt už advokatės teisinę pagalbą; Likusioje dalyje ieškinį atmesti; Priteisti iš atsakovo V. K. valstybei 55,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo V. K. 838,30 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad garažų kooperatyvas „Neris“ moka nuomos mokestį už apibrėžtą žemės sklypą. Pažymėjo, kad ieškovų garažas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto daiktas bei įregistruotas VĮ Registrų centre. Akcentavo, kad iš atsakovo žemės sklypo pusės ieškovų garažo galinė siena yra užpilta gruntu, nelygi dėl grunto spaudimo iš (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio žemės sklypo, drėgna, o atsakovo žemės sklypas yra pakeltas aukščiau kitų šalia esančių žemės sklypų atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovo žemės sklypas padengtas trinkelėmis, kurios glaudžiai sudėtos prie ieškovų garažo sienos. Padarė išvadą, kad garažo sienos deformavimą bei drėkinimą sukelia atsakovo žemės sklypas. Nusprendė, jog kadangi atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei jame pastatyti kiemo statiniai, atsakovas turi pašalinti priežastį dėl kurios daroma žala ieškovų turtui, t.y. garažui esančiam prie atsakovo žemės sklypo. Padarė išvadą, kad garažo sienai reikalinga atlikti hidroizoliaciją, kadangi kritulių vanduo drėkina garažo galinę bei šoninę sienas. Be to, teismas nusprendė, kad ieškovams priteistinas specialisto A. Z. paskaičiuotas 1051,92 Lt žalos atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą ir 2012 m. spalio 25 d. papildomą teismo sprendimą ieškinio tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį visiškai atmesti bei priteisti iš ieškovų apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovas pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, kuriuo prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtas Kauno apylinkės teismui pateiktas 2013 m. vasario 6 d. prašymas dėl Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1738-199/2012, kadangi dingo 2012 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu įteikti rašytiniai paaiškinimai.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad, net jei laikytume, jog atsakovo sklypas ribojasi su ieškovams priklausančio garažo išorine siena, tai bet kokiu atveju garažo siena turėtų būtų laikoma bendrąja statinio konstrukcija, kurių bendrasavininkiai yra visi garažo (-ų) bendrijos (-ų) nariai, o ne vien tik ieškovai. Mano, kad reikalavimą įpareigoti apeliantą iš jo Žemės sklypo pusės nukasti žemes hidroizoliacijos įrengimui iš esmės turėtų reikšti garažo (-ų) bendrijos (-ų) nariai, o ieškovai nėra pateikę jokio bendrasavininkių įgaliojimo veikti jų vardu.
2. Apeliantas nurodo, kad ieškovų garažo galinė siena ribojasi su kitu garažu Nr.17, o ne su apeliantui priklausančiu žemės sklypu. Pažymi, kad ieškovų garažo tik šoninė (kairinė) siena remiasi į garažo (-ų) bendrijos (-ų) neteisėtai pastatytą mūrinę tvorą, o jau ši ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Mano, kad teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles ir netinkamai įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad ieškovams priklausančio garažo, esančio GESB „Neris“ teritorijoje, galinė siena betarpiškai ribojasi su apeliantui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir tai pagrindžia ieškovų garažo sienų drėkimą. Mano, kad A. Z. atliktas tyrimas nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo žemės sklypo lygio ir ieškovų garažo galinės sienos drėkimo. Pažymi, kad šio tyrimo objektas buvo ne garažo drėkimo priežasčių nustatymas, o tik žalos garažui dydžio apskaičiavimas. Akcentuoja, kad UAB „Skena“ ataskaitoje nurodomos tik prielaidos, dėl kurių galėtų atsirasti garažo defektai, tačiau A. Z. netyrė garažo defektų priežasties, jos nenustatinėjo. Pažymi, kad teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad 2012 m birželio 26 d. vietos apžiūros metu buvo stipri liūtis. Mano, kad drėkimo žymės akivaizdžiai galėjo atsirasti ir dėl liūties. Pažymi, kad nepateikta jokių patikimų įrodymų dėl to, kad būtent apeliantas savo sklype pakėlė žemės lygį, užpylė ant ieškovų garažo sienos gruntą. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo esant visas apelianto civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Mano, kad apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
3. Apelianto nuomone, garažo defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos garažų projektavimo ir/ar statybos darbų, už kuriuos apeliantas negali būti atsakingas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
4. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovai įrodė 1 051,92 Lt žalos dydį. Mano, kad ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp jų patirtų nuostolių ir apelianto veiksmų (veikimo, neveikimo). Nurodo, kad UAB „Skena“ ataskaitoje nurodyta hipotetine defektų šalinimo kaina – 1 051,92 Lt. Taip pat neaišku ar ieškovai tokias išlaidas patirs, o jei ir patirs – neaišku, ar jos atitiks įvardijamą defektų šalinimo kainą.
5. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai Kauno miesto savivaldybę byloje pripažino institucija, teikiančia išvadą byloje. Mano, kad bet kokie Kauno miesto savivaldybės argumentai šioje byloje negalėjo būti teismo vertinami priimant sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo V. K. apeliacinį skundą ieškovai V. ir A. M. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti 600 Lt teisinės pagalbos išlaidoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Nurodė, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Mano, kad ieškovai įrodė, jog drėgsta garažo galinė ir šoninė sienos, tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, UAB „SKENA" eksperto A. Z. išvada. Ieškovo garažas ir atsakovo žemės sklypas buvo apžiūrėti teismo ir bylos šalių dalyvių. Byloje yra nustatyta, jog šoninė garažo siena užpilta gruntu iš atsakovui priklausančio žemės sklypo. Mano, kad teismas pagrįstai nustatė, jog garažo siena betarpiškai ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu adresu J. V. g. 36, Kaune, kurio lygis yra pakeltas aukščiau nei 1,20 m, užpilant gruntą ant garažo sienos, ir ši dėl to drėksta. Pažymi, kad 2012-06-26 vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad tarp garažų kooperatyvo „Neris" garažų pastatų yra pastatyti mūrinės tvoros fragmentai, kurie šliejasi prie garažų sienų, o pačių garažų pastatų sienos nėra aptvertos tvoromis. Mano, kad atsakovas neįrodė, kad ne jis, o kažkas kitas užpylė žemės ant garažo sienos. Pažymi, kad ieškovai savo įrodinėjimo pareigą įvykdė, o atsakovas turėjo įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, bet to neįrodė.
Atsiliepimu į atsakovo V. K. apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Nurodė, kad mano, jog teismas teisingai vertino įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialas teisės normas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą ir papildomą sprendimą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nevertino aplinkybės, kad teismo išvažiuojamojo posėdžio metu buvo liūtis, taip pat kad tarp ieškovo ir apelianto skiriamosios ribos stovi mūrinė tvora, kuri neva nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo visas galimybes tas aplinkybes, kurias išdėstė savo rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos kaip nurodo teikė pirmosios instancijos teismui, nurodyti savo apeliaciniame skunde, jeigu manė, kad į juos nebuvo atsižvelgta nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės teisme. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo sustabdyti šią civilinę bylą, nes jos sustabdymas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, o tai pažeistų civilinio proceso operatyvumo principą.
Apeliantas nurodo, kad garažo siena turėtų būtų laikoma bendrąja statinio konstrukcija, kurių bendrasavininkiai yra visi garažo (-ų) bendrijos (-ų) nariai, o ne vien tik ieškovai. Mano, kad reikalavimą įpareigoti apeliantą iš jo Žemės sklypo pusės nukasti žemes hidroizoliacijos įrengimui iš esmės turėtų reikšti garažo (-ų) bendrijos (-ų) nariai, tačiau ieškovai nėra pateikę jokio bendrasavininkių įgaliojimo veikti jų vardu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, tačiau savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovams garažų masyve yra nustatytos savininkų dalys bendrojoje nuosavybėje, kurios yra individualus bendraturčių nuosavybės teisės objektas. Kolegija akcentuoja, kad ieškinys yra reiškiamas dėl garažo kraštinės sienos būklės blogėjimo dėl atsakovo veiksmų, o ši siena yra individualus ieškovų nuosavybės teisės objektas, nes jis praktiškai nesiriboja su kitų bendraturčių turtu garažų masyve. Taigi, ieškovai, būdami nekilnojamojo turto savininkais, manydami, kad jų teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, prašydami pašalinti savo teisių pažeidimus. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovai negalėjo reikšti ieškinio reikalavimo atsakovui kaip visiškai nepagrįstus.
Apeliantas teigia, kad ieškovų garažo galinė siena ribojasi su kitu garažu Nr. 17, o ne su atsakovui priklausančiu žemės sklypu. Kaip matyti iš 2010-12-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto jame yra konstatuota, kad Kooperatyvo „Neris“ garažas Nr. 25 ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o garažo lauko siena drėksta dėl apie 150 cm pakelto atsakovo žemės sklypo (1 t. 23 b. l.). Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.
Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog būtent atsakovas savo sklype pakėlė žemės lygį, užpylė ant ieškovų garažo sienos gruntą.
Iš namų valdos techninės apskaitos bylos (duomenys neskelbtini), matyti, kad 1991-07-25 atsakovas iš Z. K. nusipirko namą 598 kv.m. sklype. Iš 1997-10-06 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 690 kv. m. (1 t. 54 b. l.). Teisėjų kolegija, remdamasi tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, kad būtent atsakovas, pakeldamas žemės sklypo lygį, taip užpildamas ant ieškovų garažo sienos gruntą, praplėtė jo ribas 92 kv.m.
Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo esant visas atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Ieškovai šioje byloje pareiškė negatorinį ieškinį. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Ginčo dėl to, kad ieškovai yra garažo savininkai, nekilo, tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismo vertinimu, ieškovai įrodė, kad drėgsta garažo galinė ir šoninė sienos dėl atsakovo veiksmų, tai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos, UAB „SKENA" eksperto A. Z. išvada, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus 2010-11-15 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.17, teismo vietos apžiūros protokolas. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog elgėsi teisėtai.
Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus, kad garažo defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos garažų projektavimo ir/ar statybos darbų, už kuriuos apeliantas negali būti atsakingas, nes UAB „SKENA" eksperto A. Z. išvadoje yra aiškiai konstatuota, jog atsakovo sklypo paviršiuje būnantis kritulių vanduo drėkina garažo šoninę ir galinę sienas. Atmestini ir apelianto argumentai, kad drėkimas apžiūros metu galėjo atsirasti dėl liūties, nes vieta buvo apžiūrėta ne vieno eksperto, skirtingu laiku, o tai leidžia spręsti, kad gamtinės sąlygos neturėjo įtakos pateiktoms išvadoms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui neįrodžius, jog jis elgėsi teisėtai, ieškovams, nereikia įrodinėti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, nors jis šiuo atveju yra akivaizdus. Kolegija konstatuoja, kad 1051,92 Lt žalos dydis yra įrodytas ir realus vertinant padarytą žalą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto savivaldybės pripažinimas institucija, teikiančia išvadą byloje, nesudaro jokio pagrindo naikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovai, ruošdami atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėjo 600 Lt išlaidų (2 t. b. l. 146), kuriuos prašo priteisti iš apelianto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto dydžio, todėl, kadangi apeliacinis skundas atmestas, sprendžia, kad prašoma suma priteistina iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.