- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-01-25
- Bylos Nr.
- A-261-116-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos
- Pareiškėjas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- V. Č.
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančio Vilniaus miesto policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos pasų poskyrio, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Č. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinės žalos ir 1200 Lt turtinės žalos, padarytos neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, atlyginimą.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo Policijos komisariato Viešosios policijos Pasų poskyris 2005 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 13-M-16-180 panaikino jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėja kreipėsi į pasų poskyrį nurodydama, kad jos gyvenamosios vietos deklaravimas panaikintas melagingų duomenų pagrindu ir neteisėtai, tačiau pasų poskyris į tai neatsižvelgė ir gyvenamosios vietos duomenų deklaravimo nepakeitė. Dėl neteisėto gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pareiškėja kreipėsi į Vyriausiąjį policijos komisariatą ir Vidaus reikalų ministeriją, tačiau jos skundai nebuvo patenkinti. 2006 m. vasario 6 d. dėl neteisėto gyvenamos vietos deklaravimo panaikinimo pareiškėja kreipėsi į teismą, kuris 2006 m. balandžio 21 d. sprendimu panaikino Vilniaus m. VPK 2-ojo PK VP Pasų poskyrio 2005 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 13-M-16-180 kaip neteisėtą ir nurodė atstatyti pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Pareiškėja nurodo, kad pusę metų turėjo įrodinėti policijos darbuotojams ir jų institucijoms, kad jų veiksmai neatitinka tikrovės ir yra neteisėti, tačiau iš jų pusės išklausė tik pažeminimus, patyrė abejingumą ir nenorą nieko aiškintis. Dėl to, kad policijos darbuotojai neobjektyviai, suinteresuotai ir neteisėtai panaikino gyvenamosios vietos duomenų deklaravimą, pareiškėja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir policijos pažeminimą jos atžvilgiu. Nuo 2006 m. sausio mėnesio dėl patirtos emocinės depresijos pareiškėja kreipėsi medicinos įstaigą, kur jai paskirtas sudėtingas gydymo kursas, kuris tęsiasi ir šiuo metu. Priimdami neteisėtą nutarimą policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9. punktą ir Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1.1 punktą ir 22 straipsnio 1, 2, 4 punktus, todėl neteisėtais pareigūnų veiksmais pareiškėjai padaryta 20 000 Lt neturtinė žala. Kadangi pareiškėja buvo priversta samdyti advokatą, kuriam už paslaugas sumokėjo 1000 Lt ir šiuo metu turi materialinių išlaidų vaistams, kuriems išleido apie 200 Lt, todėl jai padaryta ir 1200 Lt turtinė žala.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjos brolis G. S. (G. S.) siekia užvaldyti svetimą turtą. Pareiškėja šiuo metu dalyvauja dviejose baudžiamosiose bylose dėl asmens turto vagystės, privatizavimo dokumentų klastojimo privatizuojant butą, civilinėje byloje dėl daikto valdymo pažeidimo ir vienoje administracinėje byloje dėl sprendimo įvykdymo. Šiuo metu pareiškėjos deklaravimo duomenys atstatyti. Iš deklaruotos gyvenamosios vietos pareiškėja, pateikus melagingus duomenis, buvo iškeldinta be jokio perspėjimo, dėl to pablogėjo jos sveikata. Pareiškėja administracinėje byloje dėl 2005 m.spalio 17 d. sprendimo panaikinimo neprašė žalos atlyginimo, tačiau praėjus pusei metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, neteisėtą sprendimą priėmusios institucijos darbuotojai jos neatsiprašė, o jos sveikata nepagerėjo, todėl šioje byloje pareiškėja prašo atlyginti jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėja nenurodė neteisėtų policijos pareigūnų aktų ir veiksmų. VRM yra netinkamas atsakovo atstovas šioje byloje. Pareiškėja skundžia atskiro juridinio asmens, t. y. Vilniaus miesto VPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, ir skunde nenurodo jokių VRM, kaip valstybinio administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl pareiškėjai padaryta žala kildintina iš Vilniaus miesto VPK ir atsakovo atstovu šioje byloje turėtų būti pripažintas Vilniaus miesto VPK, o ne VRM. Kadangi VRM nėra atsakinga už kito juridinio asmens, viešojo administravimo subjekto, Policijos departamento prie VRM teritorinės įstaigos - VPK atitinkamo padalinio - pasų poskyrio pareigūnų veiksmus ar neveikimą, todėl prašo pakeisti atsakovo atstovą tinkamu. Kadangi nėra teisinio pagrindo VRM veiksmus pripažinti neteisėtais ir VRM pripažinti tinkama atsakovo atstove, dėl žalos atsiradimo faktinių aplinkybių ir jos vertinimo atsiliepimo neteikia. Pažymi, kad kitoje administracinėje byloje pareiškėjos patirtos išlaidos advokatui turtinei žalai nepriskirtinos ir laikytinos procesinėmis išlaidomis, todėl kaip žala neatlygintinos.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Pasų poskyris prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad 2005 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyryje gautas G. S. prašymas panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis N. K., adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjai išsiųstas kvietimas atvykti į Pasų poskyrį, tačiau ji neatvyko ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Pasų poskyriui pateikti suklastoti dokumentai ar melagingi pranešimai. 2005 m. spalio 3 d. į pasų poskyrį atvykę du G. S. kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtinais) ir (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Kadangi Taisyklių 70 punktas tiksliai neapibrėžia, koks tyrimas turi būti atliktas, vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 65.3 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, 2005 m. spalio 17 d. priimtas sprendimas Nr. l3-M16-180 panaikinti pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus tarnybinius patikrinimus dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo nebuvo konstatuota Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio pareigūnų veiksmų tyčia. Vykdydamas 2006 m. balandžio 21 d. teismo sprendimą Pasų poskyris 2006 m. gegužės 17 d. panaikino Pasų poskyrio sprendimą Nr. 13-M16-180 ir pareiškėjos ankstesnius gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), įrašė Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinėje duomenų bazėje. 2006 m. gegužės 19 d. N. K. išsiųstas pranešimas, adresu (duomenys neskelbtini), apie gyvenamosios vietos duomenų atstatymą, tačiau pranešimas grąžintas nurodant, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), negyvena.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad priimant 2005 m. spalio 17 d. sprendimą dėl pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, paraiškėjai žala padaryta nebuvo, nes priimant šį sprendimą pareigūnai veikė taip, kaip turėjo veikti ir norminių teisės aktų nepažeidė. Pats sprendimo panaikinimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Nesant pareigūno veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo priteisti žalą, o nesant turtinės žalos, neturtinė žala neatlyginama. 2005 m. spalio 17 d. Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio viršininkė V. Č. patvirtino sprendimą Nr. 13-M-16-180 "Dėl Lietuvos Respublikos pilietės N. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo".
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyris netinkamai taikė Vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.563 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70 punktą, todėl panaikino Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos pasų poskyrio 2005 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 13-M-16-180 ir įpareigojo ankstesnius N. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis įrašyti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę. Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyris teismo sprendimą įvykdė. Dėl 2005-10-17 sprendimo priėmimo atliktų tarnybinių patikrinimų metu nenustatyta, kad Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio darbuotojai veikė šališkai, suinteresuotai ar neetiškai, Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio viršininkės V. Č. ir specialistės R. U. veikoje tyčios požymių netinkamai atlikti Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70 punkto reikalavimus neaptikta. Nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas atlyginti advokato išlaidas kitoje administracinėje byloje, traktuojant tai kaip turtinę žalą, kadangi pareiškėja dėl patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo per įstatymo nustatytą terminą į teismą nesikreipė. Tarp Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio pareigūnų veiksmų ir pareiškėjos pateiktų vaistų receptų bei UAB "Karoliniškių šeimos klinika" pažymų nėra tiesioginio priežastinio ryšio, įrodančio, kad pareiškėjos sveikatos būklė pablogėjo būtent dėl Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio 2005 m. spalio 17 d. sprendimo. Be to neaišku, ar pareiškėja jos nurodoma liga nesirgo anksčiau. Pareiškėjos sveikata galėjo pablogėti ir dėl kitų byloje, kuriose ji dalyvauja. Administracinę bylą dėl 2005 m. spalio 17 d. sprendimo teisėtumo nagrinėjęs teismas suabejojo tik įrodymų pakankamumu, o tai nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo V. Č. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad ji priėmė sprendimą dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pagal buto savininko G. S. prašymą kuriame jis nurodė, kad N. K. adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir apklausus du liudytojus, kurie patvirtino G. S. teiginius. Dėl V. Č. veiksmų buvo atlikti trys tarnybiniai patikrinimai, tačiau jos veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Pareiškėja faktiškai gyvena kitu adresu, nei jos deklaruota gyvenamoji vieta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies.
Teismas nurodė, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuojami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK, Civilinis kodeksas), kurio 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos - žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Nuostatos, reglamentuojančios neturtinę žalą, nurodytos CK 2.250 straipsnyje - neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. LR Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinės bylos naginėjimo metu proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45-46 straipsniai, kurie numato prašymų dėl teismo išlaidų, tame tarpe ir atstovavimo išlaidų, padavimo ir nagrinėjimo tvarką, tokių išlaidų atlyginimo pagrindus. Sistemiškai įvertinus paminėtų teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad teismo išlaidos, tame tarpe atstovavimo išlaidos, nėra žala, tokių išlaidų atlyginimui numatyta speciali tvarka ir taisyklės, kuriomis pareiškėja nėra pasinaudojusi, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjos patirtas teismo išlaidas, tame tarpe atstovavimo išlaidas, įvertinti kaip turtinę žalą bei priteisti jos atlyginimą, todėl skundą dalyje dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo pirmos instancijos teismas atmetė.
Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1071-14/06 padaryta išvada, kad Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyris, priimdamas 2005 m. spalio 17 d. sprendimą, veikė netinkamai Vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.563 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70 punkto taikymo prasme, ir konstatuota, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vilniaus m. VPK Antrajame policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu konstatuota, kad priimant 2005 m. spalio 17 d. sprendimą nebuvo atliktas tinkamas patikrinimas dėl N. K. deklaravimo duomenų patvirtinimo ar paneigimo, o apsiribota tik kaimynų, gyvenančių ne toje pačioje laiptinėje kaip G. S. parodymais, neišsiaiškinus iš kur šios aplinkybės jiems tapo žinomos ir pasiūlyta griežtai įspėti G. S. prašymo panaikinti pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis vykdytoją Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio specialistę R. U. ir 2005 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 13-M-16-180 priėmusią Vilniaus m. VPK Antrojo PK VP PP viršininkę V. Č. (b.l. 56-59, 196-199).
Pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį valstybės valdžios institucijos neteisėtas aktas, dėl kurio gali atsirasti žala, reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Kadangi valstybės institucijos priimtas individualus aktas yra priskiriamas valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmams, kurie gali būti priežastiniame ryšyje su žalos kilimu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio darbuotojai, priimdami neteisėtą ir nepagrįstą 2005 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. l3-M-16-180 neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir tokie jų veiksmai įtakojo žalos atsiradimą, už ką kyla civilinė atsakomybė valstybei (CK 6.271 str. 4 d.).
Vertindamas pareiškėjos patirtą žalą, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodo, jog ji patyrė nepatogumų negalėdama disponuoti duomenimis, kad jos gyvenamoji vieta yra deklaruota. Byloje esantys dokumentai (b.l. 45, 64, 115, 116) tvirtina, kad pareiškėja deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena. Tiek Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio 2005 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 13-M-16-180 priėmimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu pareiškėja gyveno ir šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 2, 27, 28, 35, 47, 48, 50, 51, 53, 61, 62, 102, 110, 113, 130), kurios ji nėra įstatymo nustatyta tvarka deklaravusi (b.l. 144). Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 13-M-16-180 priėmimo metu bei po jo priėmimo pareiškėja faktiškai gyveno kitoje vietoje ir šios gyvenamosios vietos duomenų nedeklaravo, nors tai galėjo padaryti, taip pat į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad 2005 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 13-M-16-180 galiojimo laikotarpiu jai kokiu nors reikalu būtų reikėję kur nors panaudoti josios gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, darytina išvada, kad pareiškėja jokių nepatogumų nepatyrė.
Pagal byloje esančius duomenis visus su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus policijos įstaigos nagrinėjo pareiškėjai asmeniškai nedalyvaujant - į pasų poskyrį, kitas policijos įstaigas pareiškėja kreipdavosi raštu, pati asmeniškai neatvykdavo, visose policijos įstaigose, prokuratūroje ir teisme pareiškėjos interesams 2005 m. gruodžio 13 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatas A.Burinskas (b.l. 194, 41, 42, 45, 51, 61, 193, 202). Kadangi pati pareiškėja tiesiogiai su policijos pareigūnais nebendravo, kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai, jog policijos pareigūnai ją pažemino. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog ji patyrė pažeminimą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.
Bylos medžiaga bei pareiškėjos atstovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo ir šiuo metu dalyvauja keturiose bylose, susijusiose su G. S. veiksmais bei butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nors tos bylos nėra susijusios su šioje byloje esančių atsakovo atstovų veikla, tačiau jos galėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjos dvasinei būklei bei sveikatos stoviui, tame tarpe įtakoti depresiją, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodomi ir šioje byloje nagrinėjami atsakovo atstovų veiksmai yra tik vienas iš daugelio veiksnių, neigiamai įtakojančių pareiškėją. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja tik iš dalies įrodė, jog neteisėti policijos pareigūnų veiksmai panaikinant jos deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. 2005 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 13-M16-180 tebuvo vienas iš faktorių, įtakojusių neigiamus dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, todėl teismas pareiškėjai priteisė 500 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad ji patyrė 200 Lt turtinę žalą, nes už šią sumą įsigijo vaistų. Tačiau teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja visus vaistus įsigijo praėjus daugiau nei metams laiko po to, kai buvo priimtas 2005 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 13-M16-180, bei daugiau nei pusei metų, kai teismo sprendimu buvo panaikintas šis sprendimas. Atsižvelgiant į tokį didelį laikotarpį tarp neteisėto sprendimo priėmimo ir pareiškėjos patirtų išlaidų vaistams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir šiuo metu dalyvauja keturiose bylose, kurios gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjos fizinei ir psichinei būklei, teismas vertino, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp 2005 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 13-M16-180 priėmimo ir pareiškėjos patirtų išlaidų medikamentams. Be to pažymėtina ir tai, kad daliai nurodomų išlaidų (200 - 114,82 - 14,02 = 71,16 Lt) pareiškėja nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų. Todėl reikalavimas dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo netenkino.
III.
Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjos skundą pirmos instancijos teisme. Papildomai nurodė, kad:
1. Veiksmų neteisėtumu pagal LR CK 6.271 str. 4 d. yra laikomi institucijų ir pareigūnų aktai ar šių subjektų neteisėta veika. Šiuo atveju priimant sprendimą norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, pats sprendimo panaikinimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pasų poskyrio pareigūnai veikė taip, kaip turėjo veikti. Taisyklių 70 punkte nėra tiksliai apibrėžta koks tyrimas turėjo būti atliktas. Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio pareigūnai veikė pagal teisės aktus, numatančius jų veikimo turinį ir veikimo formą. Teismas, nagrinėjęs administracinę bylą dėl Pasų poskyrio 2006 m. spalio 17 d. priimto sprendimo suabejojo tik įrodymų pakankamumu. Įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. (2003-12-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-03 R. M. v. Lietuvos valstybė).
2. Teismas 2007 m. kovo 26 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėja deklaruotoje gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2005 m. spalio 17 d. sprendimo galiojimo laikotarpiu patyrė kokių nors nepatogumų. Pareiškėja dalyvauja keturiose bylose, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos išgyvenimai kilo būtent dėl šios bylos. Apeliantas mano, kad teismo konstatavimas, jog šioje byloje nagrinėjami atsakovo atstovų veiksmai yra tik vienas iš daugelio veiksnių, neigiamai įtakojančių pareiškėją, tėra prielaida, kad atsakovo atstovo veiksmai galėjo įtakoti pareiškėjos sveikatos sutrikimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančiu teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje" 2.2 punkte nurodoma, kad teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes.
3. Neturtinė žala, padaryta dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų gali būti atlyginama, jeigu tai yra toks žalos padarymo atvejis, kai pagal kitus įstatymus gali būti priteista neturtinė žala. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6. 250 str. 2 d.). Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia LR CK 6. 250 straipsnio 1 dalis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala, padaryta dėl neteisėtu valdžios institucijų veiksmu gali būti atlyginama, jei tai yra toks žalos padarymo atvejis, kai pagal Įstatymus gali būti priteista neturtinė žala. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus (2003 m. gruodžio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A4 -689-03 R. M. v. Lietuvos valstybė).
4. CK 6.271 straipsnis, reglamentuojantis žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neturtinės žalos atlyginimo tiesiogiai nenumato. Pareiškėja turi įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Įstatymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Tai reiškia, kad teisiškai reikšmingu pripažįstamas tik tiesioginis priežastinis ryšys tarp valdžios aktų ir atsiradusios žalos. Pareiškėja neįrodė, kad jai buvo padaryta žala, nes neįrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp 2005 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 13-M16-180 priėmimo ir pareiškėjos patirtų išlaidų medikamentams. Iš byloje esančių duomenų nesurinkta pakankamai įrodymų dėl tiesioginio priežastinio ryšio ir pareiškėjos patirtos žalos.
5. Teismas priimdamas sprendimą priteisti neturtinę žalą N. K. nukrypo nuo teismų praktikos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A(4)-1083/2001 nuostatas, nesant turtinės žalos neturtinė žala neatlyginama.
Pareiškėja N. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė:
Šalies argumentai
G. S. 2005 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi prašydamas dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo ir nurodė, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini) negyvenu nuo 1990 metų, tačiau 2005 m. spalio 5 d. G. S. kreipėsi į teismą dėl pareiškėjos iškeldinimo iš šio buto, o ieškinyje nurodė, kad ji gyvenu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas teismo 2006 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje NR. 1-1071-14/06 neskundė ir praktiškai sutiko su tokiu priimtu sprendimu. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad skundžiamas Vilniaus m. VPK 2-ojo pasų poskyrio 2005 m. spalio 17 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Skundžiamos administracinės bylos nagrinėjimo metu ji buvo žeminama atsakovo atstovo, nes policijos pareigūnas labai nekorektiškai teismui aiškino, kad gal būt depresija pareiškėjai buvo daug anksčiau ir kad ji ne dėl policijos veiksmų susirgo, nors teismui buvo pateikti visi reikalingi medicininiai dokumentai. Policijos pareigūnas neturėjo teisės įrodinėti to, kas jam tik atrodo. Panašiai elgėsi ir Pasų poskyrio vyr. specialistė V. Č.. Be to, V. Č. teismo posėdžio metu teismą klaidino ir tuo, kad pareiškėja asmeniškai nė karto nebuvau nuvykusi į Pasų poskyrį spręsti savo problemų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėja N. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinės žalos ir 1200 Lt turtinės žalos, padarytos neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, atlyginimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti sprendimą, skundą grindžia CK normomis, reglamentuojančiomis deliktinės atsakomybės klausimus.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6. 271 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimą nustato Civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kurio antra dalimi nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis (redakcija, galiojusi ginčo metu) numatė, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Tokiu būdu ginčo santykių kvalifikavimas yra tinkamas. Tačiau deliktu padarytos žalos atlyginimui kaip atskirai atsakomybės rūšiai yra privalomi bendrieji teisės pažeidimo elementai.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6. 245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini keturi elementai. Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima. Turi būti: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Ši norma pagal teisinį reguliavimą yra bendra CK 271 straipsnio 4 dalyje numatytos specialios normos atžvilgiu, kuri numato valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo sąlygą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl sprendžiant atsakomybės klausimą taikytina speciali norma.
Žala kildinama iš administravimo subjekto priimto administracinio akto, tai yra Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio 2005 m. spalio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikinti N. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas 2006 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikintas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio pareigūnas priimdamas 2005 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikinti N. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis nepilnai patikrino deklaravimo duomenų patvirtinimą ar paneigimą ir tuo netinkamai vykdė Vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.563 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70 punkto reikalavimus.
Tačiau Vilniaus m. VPK Antrojo PK viešosios policijos Pasų poskyrio pareigūno 2005 m. spalio 17 d. sprendimo panaikinimas nėra absoliutus pagrindas konstatuoti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai pakankami kilti neturtinei žalai.
Priimdamas 2005 m. spalio 17 d. sprendimą pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas buvo panaikintas ne dėl jo prieštaravimo teisės aktui, o dėl to, kad nepilnai buvo įvertintos aplinkybės reikšmingos sprendimo priėmimui. Priimant sprendimą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kuris buvo pakankamas teismui, kad panaikinti ginčijamą sprendimą, tačiau procedūrinis pažeidimas nėra pagrindas pripažinti administravimo subjekto veiksmų neteisėtais ir jų pagrindų daryti išvadą, kad priimant sprendimą buvo padaryta neturtinė žala. Šiuo atveju vertinant institucijos veiksmų teisėtumą yra taip pat reikšminga ar administravimo subjektas laikėsi nustatytos standartinės veiklos normų, kurių jis privalėjo laikytis ar nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje (redakcija galiojusi sprendimo priėmimo metu) numatyti viešojo administravimo principai. Tik šių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka, numatytą CK 6.271 straipsnio 4 dalyje atsakomybės sąlygą. Toks vertinimas turi būti siejamas su tuo ar pašalinus procedūrinį pažeidimą sprendimas galėjo būti kitoks, jei nebūtų įvykdytas minėtos procedūros pažeidimas.
Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad administravimo subjekto sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais nesuteikė teisės pareiškėjai reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas panaikindamas sprendimą, gali būti pripažinta neveikimu prieštaraujančiu įstatymui ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti neturtinė žala.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir dėl to nepagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.
Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo N. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Lietuvos valstybę atstovaujančio Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- N. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.