- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1572-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01465-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- J. Ž.
- Trečiasis asmuo
- S. V.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2S-1572-538/2015
Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-46-3-01465-2015-9 ) Procesinio sprendimo kategorijos:
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. spalio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-16 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž., institucija, teikianti išvadą, Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo S. V., dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos, santuokos metu įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės rajono apylinkės teisme 2015 m. liepos 13 d. priimtas ieškovės J. Ž. ieškinys atsakovui A. Ž., institucija, teikianti išvadą, Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo S. V., dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Ieškovė prašė iki sprendimo priėmimo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo A. Ž. jų nepilnamečių vaikų išlaikymui: S. Ž., A. Ž. po 341,26 Eur per mėnesį nuo 2015-07-13 iki kol bus išnagrinėta byla, lėšų administratore uzufrukto teise paskirti J. Ž.. Nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo, ji viena rūpinasi visų vaikų poreikių užtikrinimu. Taip pat ieškovė prašė, kad teismas, iki sprendimo priėmimo šioje byloje nustatytų bendravimo su vaikais tvarką sekančiomis sąlygomis: A. Ž. informuoja vaikų mamą J. Ž. iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) apie planuojamą praleisti laiką su nepilnamečiais vaikais sūnumi A. Ž. ir dukra S. Ž. (nurodydamas konkrečią datą bei laiką), o jei nori vaikus išsivežti ilgesniam laikui arba su nakvyne – įsipareigoja informuoti J. Ž. prieš dvi dienas; J. Ž. gali atsisakyti A. Ž. leisti susitikti ir praleisti laiką su vaikais jeigu: vaikai serga; tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose; tuo metu yra iš anksto suplanuota poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje; A. Ž. neįspėjo apie planuojamą su vaikais praleisti laiką 1 punkte numatytu terminu ir J. Ž. jau yra suplanavusi praleisti laiką su vaikais.“
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-07-16 nutartimi prašymą tenkintio iš dalies. Nustatė vaikų S. Ž. ir A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su motina J. Ž.. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo A. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur per mėnesį nuo 2015-07-13 iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė J. Ž.. Nustatė bendravimo su vaikais tvarką sekančiomis sąlygomis: A. Ž. informuoja vaikų mamą, J. Ž., iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) apie planuojamą praleisti laiką su nepilnamečiais vaikais sūnumi A. Ž. ir dukra S. Ž. (nurodydamas konkrečią datą bei laiką), o jei nori vaikus išsivežti ilgesniam laikui arba su nakvyne – įsipareigoja informuoti J. Ž. prieš dvi dienas; J. Ž. gali atsisakyti A. Ž. leisti susitikti ir praleisti laiką su vaikais jeigu: tuo metu yra iš anksto suplanuota poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje; A. Ž. neįspėjo apie planuojamą su vaikais praleisti laiką 1 punkte numatytu terminu, ir J. Ž. jau yra suplanavusi praleisti laiką su vaikais; J. Ž. informuoja vaikų tėvą A. Ž. iš anksto (prieš dvi dienas) jei nori vaikus išsivežti ilgesniam laikui, į iš anksto suplanuotą poilsinę ar kitokią kelionę Lietuvoje ar užsienyje. Kitą prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad ieškovė išlaiko nepilnamečius vaikus, kuriems reikia skirti apie 1150 Eur per mėnesį kiekvienam, atsižvelgiant į mokamos paskolos dydį, komunalinius mokesčius ieškovės gaunamų pajamų, vos užtenka būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas laikė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nurodė, kad J. Ž. prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka nėra konkreti, ji neužtikrins tinkamo vaikų ir tėvo bendravimo, todėl jos prašoma bendravimo tvarka koreguotina ir nustatytina teismo iniciatyva, atmestini ieškovės prašomos nustatyti tvarkos 2 dalies pirmas ir antras punktai, kurie nustato, kad ieškovė gali atsisakyti leisti atsakovui susitikti ir praleisti laiką su vaikais jeigu vaikai serga arba tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose, taip pat tvarka papildytina pareiga ieškovei informuoti atsakovą iš anksto (prieš dvi dienas) jei nori vaikus išsivežti ilgesniam laikui, į iš anksto suplanuotą poilsinę ar kitokią kelionę Lietuvoje ar užsienyje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-16 nutarties dalį dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir perduoti šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškovė akivaizdžiai melagingai teigia, kad jis nuo 2015 metų sausio mėnesio neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nors ieškovė nurodo, kad jos pajamos vidutiniškai yra 33 755,50 NOK (3 839,78 Eur) per mėnesį, tačiau iš jos pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad ji be atlyginimo, grynais pinigais įnešė: 2015 m. sausio mėnesį 26 190 NOK (2 943,03 Eur); 2015 m. vasario mėnesį 19 200 NOK (2 157,55 Eur); 2015 m. kovo mėnesį 22 950 NOR (2 578,94 Eur) ir juos naudojo banko paskolai padengti bei kitoms reikalingoms šeimos išlaidoms, įskaitant ir vaikų poreikių tenkinimą. Jo uždirbti pinigai buvo perduodami sutuoktinei ir naudojami jos nuožiūra. Dalį jų ji išleisdavo grynaisiais, o dalį įnešdavo į savo sąskaitą, kad būtų patogiau vykdyti tam tikrus mokėjimus, pavyzdžiui, sumokėti kredito grąžinimo įmoką, užsisakyti lėktuvo bilietus skrydžiui į Lietuvą, ir net atsiskaitinėti svečiuojantis Lietuvoje, todėl ieškovės teiginiai, jog nuo 2015 metų sausio mėnesio atsakovas nebeprisideda prie vaikų išlaikymo ir bendro ūkio vedimo yra ne tik neatitinkantys tikrovės, tačiau ir atskleidžiantys ieškovės nesąžiningumą, jos siekį suklaidinti teismą dėl atsakovo moralinių ir dorovinių savybių, sumenkinti jo reputaciją. Nors ir nėra jokio pagrindo ir grėsmės vaikų interesams, atsakovas sutinka ir neprieštarauja, kad teismas nustatė 300 Eur jiems laikiną išlaikymą, nes iki ieškovė kreipėsi į teismą, visas išlaikymas jiems buvo teikiamas iš esmės tik iš atsakovo pajamų, todėl faktiškai išlaikymo pareiga teko tik atsakovui. Taip pat nurodo, kad visos šeimos, t. y. sutuoktinių ir jų vaikų, gyvenamoji vieta yra ta pati, todėl nustatyti ją su ieškove nebuvo nei jokio faktinio, nei teisinio pagrindo. Nei ieškovės prašyme, nei skundžiamoje nutartyje nėra pateikta argumentų, pagrindžiančių šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo poreikį, t. y. kokia grėsmė vaikų interesams lėmė šios priemonės taikymą bei kodėl ją reikėjo nustatyti su ieškove. Vien todėl, kad ieškovė prašo, jog teismas galutiniu sprendimu vaikų gyvenamąją vietą nustatytų su ja, nėra pagrindas taikyti ir atitinkamą laikinąją apsaugos priemonę. Akivaizdu, kad dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų – nutarties nemotyvavimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui, buvo priimta neteisėta, nepagrįsta ir grubiai vaikų interesus pažeidžianti nutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės atstovė prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas akcentuoja tik savo asmeninius interesus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų interesai būtų pažeisti nustačius vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove. Skundžiama nutartis užtikrina atsakovo, kaip vaikų tėvo, interesus siekiant žinoti kur yra ar bus vaikai. Nurodo, kad teismų praktikoje pabrėžia, jog teismas turi pakankamą pagrindą spręsti dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, jeigu byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra priešiški, yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos, vaiko tėvai gyvena skyrium. Nurodo, kad galiojančios teisės normos nenumato privalomo šalies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Mano, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta bei priteistas laikinas išlaikymas, yra pagrįsta ir teisėta.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 341,26 eurų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą, jį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 300 eurų. Atsakovas su priteisti laikinu išlaikymu nesutinka.
Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.
Nors atsakovas teigia, kad išlaiko abu nepilnamečius vaikus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Į bylą pateikti lėktuvo bilietai neįrodo išlaikymo teikimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog vaikai daugiausia laiko praleido su ieškove, atsakovas turi pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovės teigimu, ji vaikų išlaikymui išleidžia po 1150 eurų kas mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad 300 eurų dydžio priteistas laikinas išlaikymas atitinka minimalius vaiko poreikius, nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis atsakovo interesus. Be to, atsakovas pats atskirajame skundo nurodo, jog neprieštarauja jog teismas nustatė 300 eurų laikiną išlaikymą vaikams. Taigi apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai.
Pagal CK 3.65 str. 2 d. 2 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, šalys nesutaria dėl vaikų auklėjimo ir bendravimo su jais tvarkos, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą ir spręsti klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos.
Iš bylos duomenų matyti, kad vaikai skundžiamos nutarties priėmimo atveju gyvena su ieškove, šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas, pagal LITEKO sistemos duomenis nustatyta, kad atsakovas byloje nėra pareiškęs priešieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo, todėl atsižvelgdamas į vaikų interesus teismas pagrįstai nustatė vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 375 str., 3.170 str.). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju šios nuostatos pažeistos nebuvo, t.y. pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės prašyme nurodytą bendravimo tvarką, tokia laikina bendravimo tvarka atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek ir tėvo interesus, tai, kad ieškovė trukdytų atsakovui šia tvarka naudotis, teismui įrodymų pateikta nebuvo (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad nors atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau kitos bendravimo tvarkos nesiūlė, taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Be to, atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad atsakovas bet kurioje proceso stadijoje gali kreiptis į teismą ir pateikti savo pasiūlymus dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
Atsakovas argumentuoja, kad nepranešus atsakovui apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jis neturėjo galimybės pateikti nei argumentų, nei įrodymų, kad teismas galėtų įvertinti ir priimti teisėtą ir vaikų interesus atitinkantį procesinį sprendimą. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal galiojančio CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Pažymėtina, kad ši nuostata nėra imperatyvi, apie būtinybę pranešti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo diskrecijos teisė priklauso teismui, todėl nagrinėjamu atveju teismas padaręs išvadą, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra būtinybės pranešti atsakovui procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Įvertinęs skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ji yra pakankamai motyvuota, joje įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad skundžiama nutartis nemotyvuota.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo remiantis šiuo metu byloje surinkta medžiaga ir apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo, nes ieškinio pagrįstumo klausimas gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nepriklausomai nuo to, kokios byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos atskirojo skundo išsprendimo rezultatui apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Atmetus atskirąjį skundą, priteistinos išlaidos ieškovei iš atsakovo už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. Ž. iš atsakovo A. Ž. 200,86 eurų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.