Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su pussesere V. P. bendravo artimai nuo pat vaikystės, nes tarp jų yra tik vienerių metų skirtumas, be to po J. Š. mirties V. P. augo pas jos močiutę Z. V.. Ji pati asmeniškai atsimena tik J. Š. laidotuves. Po J. Š. mirties šios sutuoktinis S. Š. išsikraustė į(duomenys neskelbtini). Kai V. P. mokėsi (duomenys neskelbtini), tai kurį laiką gyveno pas tėvą, o paskui šis išvyko į (duomenys neskelbtini)ir nieko apie jį nežino. Jos mama S. A. ir J. Š. buvo seserys, dar jos turėjo brolį V. V., taip pat kitų brolių seserų, kurie yra mirę. Iš viso seneliai V. turėjo gal 7-8 vaikus, kai kurie jų mirė vos gimę. V. P. buvo seniai išsituokusi, vaikų, brolių, seserų neturėjo, gyveno viena. Daugiausiai V. P. bendravo su jos šeima. V. P. mirė netikėtai, ji pasirūpino pusseserės laidotuvėmis, kremavo ją, o 2021 m. balandžio 17 d. surengė laidotuves, apmokėjo visas išlaidas. Į laidotuves atvyko pusbroliai, pusseserės, kiti giminaičiai, tačiau niekas kitas į V. P. palikimą nepretenduoja. V. P. palaidojo toje pačioje kapavietėje, kur yra palaidota jų senelė Z. V., jos motina S. A., V. P. motina J. Š.. Nežino dėl kokių priežasčių archyvuose neišliko duomenys apie J. Š. gimimą, ji kreipėsi į visus įmanomus archyvus, gautus duomenis pateikė į bylą. Jos žiniomis J. Š. galėjo būti pasiankstinusi gimimo datą, nes lygtais V. P. gimė J. Š. tebesant nepilnamete ir paskui V. P. buvo įvaikinta S. Š.. Iš pradžių V. P. (Š.) pavardė buvo V., t. y. mergautinė motinos pavardė. Jos nurodomas aplinkybes galėtų patvirtinti dėdė V. V., tačiau yra sunkios sveikatos būklės.

Suinteresuotas asmuo V. V. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam žinoma. Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. P., gim.(duomenys neskelbtini), mirė(duomenys neskelbtini). Dėl V. P. palikimo priėmimo į Telšių rajono 2-ąjį notarų biurą kreipėsi pareiškėja Z. K.. Iš gimimo, santuokos sudarymo aktų įrašų matyti, kad V. P. (iki santuokos – Š) tėvai buvo J. Š., gim. (duomenys neskelbtini). ir S. Š. (gimimo data nenurodyta), gimimo įraše ištaisyta pavardė „V.“ į „Š.“, nes žinios apie tėvą įrašytos remiantis įvaikinimo aktu. V. P. buvo sudariusi santuoką su P. P., tačiau(duomenys neskelbtini). jų santuoka nutraukta. Gimimo akto, sutuoktuvių akto, santuokos sudarymo akto įrašai, mirties liudijimas patvirtina, kad S. A. (iki santuokos V.) yra pareiškėjos motina, o S. A. ir suinteresuotas asmuo V. V. yra brolis ir sesuo. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. vasario 25 d. pažymoje nurodyta, kad Telšių ir Viešvėnų Romos katalikų bažnyčių 1938-1940 metų, Lauksodos Romos katalikų bažnyčios 1938-1939 metų metrikų knygose, Telšių valsčiaus 1941-1942 metų bei Žarėnų valsčiaus 1940-1942 metų civilinės būklės gimimo aktų įrašų knygose J. V., J. dukters gimimo duomenų nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvas Lauksodos Romos katalikų bažnyčios 1940 metų metrikų knygų bei Telšių valsčiaus 1940 metų civilinės būklės gimimo aktų įrašų saugoti negavo. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautame Buto ūkio lape nurodyti duomenys apie Z. V. (pareiškėjos senelės) gyvenimą (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad V. Z. šeimoje gyvena V. S. (duktė gim. (duomenys neskelbtini)..), V. J. (duktė gim. (duomenys neskelbtini).), V. V. (sūnus gim. (duomenys neskelbtini)), V. J. (duktė gim. (duomenys neskelbtini).).

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja yra jos pusseserė, tėvo V. V. sesers S. dukra. V. P. taip pat yra jos pusseserė, kitos tėvo sesers J. dukra. Ji yra jauniausia iš visų pusbrolių, pusseserių, todėl V. P. motinos J. Š. neprisimena. Jos tėvas V. V. gavo dokumentus iš teismo, patvirtino jai, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Pats tėvas į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl silpnos sveikatos. V. P. laidotuves organizavo Z. K., ji ir kiti pusbroliai, pusseserės laidotuvėse dalyvavo, tačiau, jos žiniomis, niekas į palikimą nesiruošia pretenduoti.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos Z. K. paaiškinimų matyti, kad nei Lietuvos centriniame valstybės archyve, nei Lietuvos valstybės istorijos archyve duomenų apie J. Š. gimimą nėra, todėl pareiškėja negali kitokia tvarka gauti jos ir V. P. giminystę patvirtinančių dokumentų, nėra įmanoma jų atkurti.

Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja siekia įrodyti, kad yra V. P. pusseserė, nes po jos mirties yra pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biurui ir siekia įgyvendinti paveldėjimo teises. Kadangi pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą paveldint pagal įstatymą šeštos eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės), spręstina, kad prašomas nustatyti giminystės faktas pareiškėjai sukels teisinius padarinius, t. y. ji galės įgyvendinti paveldėjimo teises.

Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos bei liudytojos L. G. paaiškinimai patvirtina, jog V. P. yra pareiškėjos pusseserė. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktais duomenimis Z. V. (pareiškėjos senelės) šeimoje buvo trys dukros S. V., J. V., J. V., sūnus V. V., kas atitinka ir pareiškėjos nurodomas aplinkybes apie motinos brolius ir seseris. Tai, jog V. P. gimimo akto įraše jos pavardė buvo ištaisyta iš „V.“ į „Š.“, o žinios apie tėvą įrašytos pagal įvaikinimo aktą taip pat patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pusseserei iš pradžių buvo suteikta motinos mergautinė pavardė. Liudytoja L. G. patvirtino, kad jos tėvas V. V. yra J. Š. ir S. A. (pareiškėjos motinos) brolis, ji bendravo su pussesere V. P., dalyvavo šios laidotuvėse, kurias organizavo Z. K.. Pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji bendravo su V. P., rūpinosi laidotuvėmis ir palaidojo velionę šeimos kapavietėje prie senelės Z. V., motinų S. A., J. Š., nėra pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos ir V. P. giminystę nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti dokumentų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimui nustatytinas juridinę reikšmę turintis giminystės faktas, kad (duomenys neskelbtini). mirusi pareiškėjos motina S. A. ir(duomenys neskelbtini). mirusi J. Š. buvo seserys (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad pareiškėjos Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motina S. A. (mirusi(duomenys neskelbtini)) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios(duomenys neskelbtini)) motina J. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo seserys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.