- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 1-29-363/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-44-1-00027-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. V., G. R.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, neįgali, darbinga 35%, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį;
G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą.
Tai yra, kaltinamieji R. V. ir G. R., laikotarpyje nuo 2013 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2014 metų kovo 3 dienos, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami kartu, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – medieną, G. R. atvykęs į K. P. gamybinei įmonei į.k (duomenys neskelbtini) reg. Daugėdų k. Rietavo sav., priklausantį mišką, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. Rietavo sav., nupjovė 46 (sausuoles egles) t.y 24,275 m³ medienos, nupjautas egles, su pasamdytu E. G., kuris atvyko traktoriumi ir priekaba parsivežė į namus esančius adresu (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., tokiais savo veiksmais K. P. gamybinei įmonei padarė 854,86 Eur turtinę žalą.
Kaltinamoji R. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad kirto ir parsivežė Rietavo miškų urėdijos jai parduotą lapuočių medieną pagal 2012-05-09 sutartį, kurioje nurodytas medienos iškirtimo ir išvežimo terminas 2012-12-31 buvo pratęstas telefoninio pokalbio metu su urėdijos darbuotoju S. L., nes dėl netinkamų gamtos sąlygų nebuvo galima laiku medienos išvežti. Sutarties pratęsimą ji įdavė traktorininkui, kuris sutarties jai nebegrąžino. Iškirstą medieną apie 7 priekabas jai parvežė 2013 m. gruodžio mėnesį traktoriumi E. G., jam padėjo ir G. R.. Tarp iškirstų medžių buvo ir viena kita sausuolė eglė. Kertant jai parduotą mišką, dalyvavo jos brolis S. U. ir sugyventinis G. R.. K. P. gamybinės įmonės miško ji nekirto, iki tyrimo pradėjimo net nežinojo, kur šis miškas yra. Iš to miško, kur ją nuvežė bylą tiriantis pareigūnas, E. G. 2013 metais visą laiką vežė mišką. Mano, kad E. G. ją apkalba, nes nesutiko jam paskolinti pinigų. Atvykus pas ją K. P., ji kalbėjo apie galimybę susitarti dėl iškirsto miško, nes kertant mišką pati nedalyvavo ir pagalvojo, kad, kirsdami jos nupirktą medieną, kirtėjai netyčia galėjo iškirsti ir K. P. priklausančių medžių.
Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo iškirtęs R. V. iš miškų urėdijos gautą mišką ir nuėjo pas E. G. paprašyti, kad išpjautus medžius parvežtų. E. G. pasakė, kad jo medieną parveš tada, kai jis padės E. G. iškirsti ir parvežti jo mišką ir nusivežė jį į kitą vietą, kur medžius pjovė ir vežė. Buvo įvairaus storio eglės sausuolės, jos pažymėtos kirtimui nebuvo. Kieno tai buvo miškas jis nežinojo, galvojo, kad E. G.. Kiek medžių buvo nupjauta neprisimena, nes buvo neblaivus. Vežė E. G. traktoriumi. Iš pradžių vežė E. G., paskui jam, E. G. dar vežė medieną ir Pukinskiui. Jam vežė E. G. medieną už padėjimą pjauti ir vežti. Jam parvežtą medieną jis supjaustė ir suskaldė. Kad mediena yra iš K. P. miško, paaiškėjo tada, kai K. P. atvažiavo. Jis R. V. nesakė iš kur vežė medžius.
Civilinio ieškovo atstovas K. P. parodė, kad 2014 m. pavasari pastebėjo, kad iš įmonei priklausančio miško yra iškirsti ir išvežti medžiai. Traktoriaus vėžės vedė link kaimo, todėl, pasikvietęs miškininką, tomis vėžėmis atsekė į E. G. sodybą, kur rado dalį sukrautų medžių. Tada E. G. pasakė, kad R. V. organizavo medžių kirtimą ir vežimą, o pas jį atsiradusios malkos yra jo uždarbis už R. V. parvežtas malkas. Nuvažiavus pas R. V., pastaroji neneigė malkas parsivežusi ir davusi E. G. kaip uždarbį, tik sakė, kad miško savininkas yra A. iš Telšių. Ieškojo leidimo malkoms kirsti, bet nerado, atnešė leidimą kirsti lapuočiams, pažadėjo leidimą atvežti, bet neatvežė ir pati pasisiūlė atlyginti žalą, todėl jis iš karto nesikreipė dėl medienos vagystės į policiją. Praėjus kelioms dienoms R. V. paskambino ir pasakė, kad žalos jam nelygins, tada jis kreipėsi į policiją. Miškas, kurį turėjo leidimą kirsti R. V., ribojasi su jo atstovaujamos įmonės mišku. Jis medieną tapatino pagal kelmo nupjovimą. Didžioji dalis medienos, buvusios pas R. V., buvo suskaldyta ir sunešta į malkinę. Pagrobtą medieną skaičiavo privačių miškų tarnybos specialistas pagal kubatūra, pagal stačio miško lentelę.
Liudytojas E. G. parodė, kad 2013 m. žiemą R. V. jo paprašė parvežti malkas. Jis nežino, kieno buvo miškas, R. V. sakė, kad gavo nuo žmogaus iš Varnių. Su G. R., kuris rodė kelią, jie nuvažiavo į mišką, prisipjovė medžių, sausuolių eglių, kurios nebuvo pažymėtos pjovimui, ir parvežė R. V. 3-4 priekabas, o vieną priekabą už darbą jam davė R. V., kuri ir tebestovėjo nesupjauta prie kelio, kai atvažiavo K. P.. Kitiems asmenims jis malkų nevežė ir nepardavė. Kertant mišką jokio P. nebuvo. R. V. miške su jais nebuvo. Po kurio laiko pas jį atvažiavo K. P. ir miškininkas ir klausė iš kur jis gavo malkas, pasakė, kad davė R. V.. Visi nuvažiavo pas R. V., kuri ieškojo dokumentų, bet jų nepateikė, pasimetė, suprato, kad blogai padarė, skambino miško savininkui, bet neprisiskambino. Jis R. V. pinigų paskolinti neprašė, tikslo apkalbėti R. V. neturi. Yra vežęs R. V. iš to paties (duomenys neskelbtini) kaimo ir lapuočių medžius 4-5 priekabas.
Papildomai apklaustas E. G. parodė, kad kai pas jį atvažiavo K. P. su privačių miškų tarnybos inspektoriumi, turėjo atsivežę atsipjovę medžio kaladę, kuri sutapo su pas jį kieme buvusia mediena. Jis važiavo su K. P. ir privačių miškų tarnybos inspektoriumi į mišką ir parodė vietą, iš kur pjovė ir vežė medieną. Jam nekyla abejonių, kad mediena buvo vežama iš K. P. miško. Pas R. V. buvusios parvežtos medienos dalis buvo suskaldyta ir sudėta malkinėje. Lapuočių medieną iš valdiško miško jis R. V. parvežė vėliau. Jis girdėjo, kaip R. V. ir K. P. tarėsi dėl žalos atlyginimo.
Liudytojas S. U. parodė, kad su G. R. jis dvi dienas kirto valdišką mišką, kurį su girininku buvo sužymėję. Tai buvo pagrinde lapuočiai medžiai. Paskui E. G. padėjo ištempti. Dar E. G. jis padėjo pakrauti į priekabą medieną ir klausė, ar šis turi miško kirtimo dokumentus, E. G. atsakė, kad turi. Iš viso medžius pjovė ir vežė kelias dienas. Jis nėra matęs, kad R. V. būtų parsivežusi spygliuočių malkų.
Liudytojas A. N. parodė, kad jis vykdo privačių miškų kontrolę. Į jį pavasari kreipėsi K. P. ir pasakė, kad iškirto ir pavogė mišką. Jie nuvažiavo pas E. G., kur maždaug žinojo esant padėtą medieną. Pas E. G. buvo dalis medienos. Su E. G. jie nuvažiavo į mišką ir jis parodė iš kur vežė medieną. Jo parodymai miške atitiko K. P. parodytą vietą, kur buvo kirsta. Vežėsi į mišką patikrinti kelminę dalį, vienas kelmas atitiko atpjautą medienos kelminę dalį. Tada nuvažiavo pas žmones, kurių pavardės nežino, bet E. G. sakė, kad tiems žmonėms vežė medieną. Pas tuos žmones rado medieną suskaldytą malkinėje. Buvo didelė krūva spygliuočių ir lapuočių. R. V. jam parodė leidimą kirsti lapuočius, kuris jau buvo pasibaigęs. R. V. minėjo, kad medieną jai parvežė E. G. ir kad dalį medienos davė jam už parvežimą. Buvo kalbama, kad mišką kirto R. V. sugyventinis. Žalos aplinkai neskaičiavo, nes buvo nukirsti sausuoliai. Tą pačią dieną susimatavo kelmus. Gavęs policijos užklausą, paskaičiavo iškirstą tūrį ir parašė atsakymą.
Liudytojas A. J. parodė, kad su K. P. jis važiavo į mišką ir rado išpjautus medžius. Pavažinėjo po kaimą, gyvenvietę ir pas E. G. rado panašią medieną. Paskui atsipjovė nuo vieno medžio storgalį ir vežėsi į mišką pamatuoti. Paskui su E. G. važiavo į mišką, kur jis parodė vietą, kur pjovė medžius ir kur vežė. E. G. aiškino, kad dalį medienos vežė sau, o dalį R. V.. Tada važiavo pas R. V., bet malkos jau buvo supjautos ir suskaldytos. Pas R. V. buvo nudžiūvusi mediena, be žievės ir iš to sprendžia, kad tai buvo iš to miško mediena. R. V. nepripažino, kad E. G. jai malkas vežė, negirdėjo, ar tarėsi dėl žalos atlyginimo.
2014-03-14 pareiškimas patvirtina, kad K. P. gamybinės įmonės savininkas K. P. pranešė policijai apie tai, jog 2014-03-03 atvykęs į nuosavą miško valdą, esančią (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., pamatė iškirstą neseniai mišką. Traktoriaus vėžės nuvedė į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą pas R. V. ir E. G.. Ten ir aptiko nukirstą medieną. Su įmonės vadybininku A. J. ir miškų tarnybos inspektoriumi A. N. suskaičiavo iškirstą medieną, kuri sudarė 24,97 m³. Pagal vidutinę rinkos kainą tai sudaro -4244,90 Lt. R. V. patvirtino, jog ji organizavo medienos nukirtimą ir parsivežė į savo sodybą, nes jai davė leidimą kirsti asmuo iš Telšių, pavarde A. E. G. buvo paprašytas R. V. pargabenti medieną iš miško, o ji jam atlygino už pargabenimą – davė dalį medienos. Pakalbėjus su R. V., ji pažadėjo žalą atlyginti, bet vėliau tai daryti atsisakė. Žala buvo padaryta miško valdoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) trečio kvartalo 30 b sklype. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam priklausančiame miške įvykdytos vagystės. ( b.l. 12)
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. P. tyrimui pateikė K. P. gamybinei įmonei priklausančio miško dokumentų kopijas ir įgaliojimą. ( b.l. 15, 16-19)
LR Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014-10-16 rašte „Dėl nupjautų medžių vertės nustatymo“ Nr. S-3K-07-21, nurodoma, kad nuosavybės teise K. P. priklausančioje miško valdoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 metais sausio-vasario mėnesiais buvo nupjautos ir pagrobtos 46 eglės sausuolės, kurių bendras tūris pagal taksavimo lapą ir neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktą yra 24,275 m³. Pagal 2014-02-18 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. D -153 stačio miško pardavimo kainas, pagrobtos medienos miško vertė skaičiuojama: stambi padarinė 9,884 m³X 161Lt=1591,32 Lt; vidutinė padarinė 11,159 m³X 112Lt=1249,81 Lt; smulki padarinė 2,036 m³X 49Lt=99,76 Lt; malkinė mediena 1,196 m³X 9Lt=10,76 Lt. Pagrobtos medienos stataus miško kaina būtų – 2951, 65 Lt. Pagrobti medžiai buvo sausuoliai, žala aplinkai neskaičiuojama. ( b.l. 43, 44-45)
Iš VĮ Rietavo miškų urėdijos 2014-12-15 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. V2-1085 matyti, kad VĮ Rietavo miškų urėdija pateikė nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartį, išrašytą R. V.. Pridėta: 2014-04-03 nenuskirsto valstybinio miško pardavimo sutartis Nr. NVM 100259; kirstinių medžių taškavimo lapas ir biržės taksavimo lapas Nr. 3701-14106. ( b.l. 47-50)
Valstybinės įmonės Rietavo miškų urėdijos raštas ir pateikta sutarties kopija patvirtina, kad 2012-05-09 tarp urėdijos ir kaltinamosios R. V. buvo sudaryta malkinių medžių: 46 baltalksnių, 20 beržų, 38 blindžių, iš viso 5,54 m³ medienos 45,07 litų ( 13.05 eurų) vertės pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią R. V. buvo nustatytas miško iškirtimo ir medienos išvežimo terminas 2012-12-31, ši sutartis pratęsta nebuvo. (b.l. 163-164, LR Aplinkos ministro 2001-07-05 įsakymu Nr. 358 patvirtintų Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių II skyrius)
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji R. V. ir G. R., veikdami kartu, iš anksto susitarę, laikotarpyje nuo 2013 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2014 metų kovo 3 dienos, (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., pagrobė 46 sausuoles egles t.y 24,275 m³ medienos, K. P. gamybinei įmonei priklausantį 854,86 Eur vertės turtą, todėl jų abiejų veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Nors abu kaltinamieji neigia įvykdę nusikalstamą veiką, teismas netiki jų nurodytomis versijomis, o parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.
Liudytojas E. G. tiesiogiai nurodo, kad kaltinamosios R. V. prašymu su kaltinamuoju G. R. kirto ir vežė medžius 3-4 priekabas R. V. ir vieną priekabą už darbą sau, kaip buvo sakiusi R. V., 2013 m. žiemą iš miško, kurį nurodė kaltinamasis G. R.. Tai buvo sausuolės eglės. Tą vietą parodė ir pas jį atvažiavusiam civilinio ieškovo atstovui K. P. bei liudytojui A. N., kurie R. V. jam duotą medieną ir rado sukrautą prie jo sodybos, ką patvirtino E. G. ir parodymų patikrinimo vietoje metu. (b.l. 20-24) Nurodė, kad daugiau niekam iš šios vietos medžių nėra vežęs. Netikėti šiais liudytojo E. G. parodymais teismas neturi pagrindo, nes E. G. parodymai yra nuoseklūs nuo pat medienos atradimo prie jo sodybos. E. G. parsivežtos medienos neslėpė, nesupjaustė, tai patvirtina jo nurodomas aplinkybes, kad jis nežinojo, jog mediena yra pavogta, kai tuo tarpu pas G. R. ir R. V. parvežta mediena buvo supjaustyta, suskaldyta, sumaišyta su kitos rūšies medžiais ir sukrauta į malkinę, siekiant ją paslėpti.
R. V. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, kad E. G. ją apkalba neva dėl nepaskolintų kažkada pinigų.
E. G. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kaip nurodė visi apklausti liudytojai ir patys kaltinamieji, pas R. V. buvo rasta ir sausų spygliuočių ir lapuočių medžių malkų. Iš K. P. gamybinei įmonei priklausančio miško laikotarpyje nuo 2013 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2014 metų kovo 3 dienos buvo pavogtos 46 sausuolės eglės, ką patvirtina tiek K. P., tiek LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateikti duomenys dėl nupjautų medžių vertės nustatymo, biržės taksavimo lapas ir neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo lapas (b.l. 43-45), kurie patvirtina ir pagrobto turto vertę. Pagal 2012-05-09 tarp VĮ Rietavo miškų urėdijos ir kaltinamosios R. V. sudarytą miško pardavimo sutartį, R. V. buvo parduota tik 5.54 m³ malkinės lapuočių medienos, kurią R. V. turėjo išsivežti iki 2012-12-31, kuri pratęsta nebuvo. Tai patvirtina VĮ Rietavo miškų urėdijos pateiktas raštas ir sutartis bei liudytojo A. N. parodymai, ir paneigia R. V. nurodomas aplinkybes, kad pagal 2012-05-09 sutartį dėl blogų oro sąlygų nebuvo spėjusi išsikirsti ir išsivežti nupirktos medienos ir šią sutartį buvo pratęsęs jai S. L., ir kad šią sutartį ji prarado įdavusi traktorininkui, kad medžius iš miško E. G. vežė jai pagal šią sutartį, o kur G. R. su E. G. medžius kirto, ji nežinojo. Šios aplinkybės patvirtina ir bendrus kaltinamųjų veiksmus darant nusikalstamą veiką. Abu kaltinamieji gyvena kartu, bendrais veiksmais buvo suorganizuotas medžių iš K. P. gamybinei įmonei priklausančio miško kirtimas ir parvežimas bei jų supjaustymas.
Motyvuojamoji dalis
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajai R. V. teismas vadovaujasi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, į jos asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, yra neįgali, dirba. Taip pat teismas atsižvelgia į pagrobto turto vertę. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai neilgalaikę laisvės apribojimo bausmę.
Skiriant bausmę kaltinamajam G. R. teismas vadovaujasi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, dirba. Taip pat teismas atsižvelgia į pagrobto turto vertę. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam neilgalaikę laisvės apribojimo bausmę.
Civilinis ieškinys.
Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad dėl neteisėtai iškirsto miško K. P. gamybinei įmonei kaltinamieji padarė 854,86 Eur turtinę žalą, todėl šią sumą ir turėtas proceso išlaidas prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų.
Kaltinamieji ieškinio nepripažino ir prašė atmesti.
Ieškinys tenkintinas.
Kaltinamieji yra atsakingi už turtinės žalos padarymą civiliniam ieškovui, todėl turi ją atlyginti solidariai, nes žalą padarė bendrai. (LR BPK 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., CK 6.279 str. 1 d.)
Civilinis ieškinys yra realus, pagrįstas Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis dėl nupjautų medžių vertės nustatymo, biržės taksavimo lapas ir neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo lapas, todėl tenkintinas.
Civilinis ieškovas turėjo išlaidų advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje, paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų. (BPK 106 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 427.43 eurų žalą K. P. gamybinei įmonei;
G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 427.43 eurų žalą K. P. gamybinei įmonei.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti K. P. gamybinei įmonei, į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., solidariai iš nuteistųjų R. V. ir G. R. 854,86 eurus turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti K. P. gamybinei įmonei, į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., iš R. V. ir G. R. po 300 eurų iš kiekvieno turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.