Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla, kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., perduota prokurorui

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo kaltinamas tuo, kad pagal Registrų centro juridinių asmenų registrą oficialiai įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. būdamas atsakingas už darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą, netinkamai vykdė savo pareigas, o būtent, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbo pradžią tinkamai neinformavęs Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigos, laikotarpiu nuo 2015-01-21 d. iki 2015-01-21 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra, sudarinėjo paskolos sutartis Nr. SEO15-01-21, SEO14-01-21 ir iš banko sąskaitos nuėmė pinigus - 18284,96 EUR.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad A. K. savo veiksmais galimai padarė neteisėtą veiką, kuri nėra iki galo ištirta, dėl ko negali būti tinkamai teisiškai įvertinta. Apklaustų teisme asmenų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad A. K. gali būti susijęs su nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, o būtent piniginių lėšų, kurios gautos nusikalstamu būdu, įgijimu, valdymu, naudojimu ar perdavimu kitiems asmenims Lietuvos Respublikoje. Pareigūnai šios veikos požymių netyrė, nevertino A. K. versijų apie paskolų sudarymą per asmenį Didžiojoje Britanijoje, kurio duomenis jis turi, apie piniginių lėšų perdavimą kaip užstatą vilkikams įsigyti, byloje apskritai netirtas išgrynintų pinigų likimas, kuris pagal nustatytus požymius galimai susijęs su nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnyje. Šios veikos požymiai Lietuvos Respublikoje pareigūnams atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą liko neįvertinti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutarimu administracinę bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., perdavė prokurorui.

Skunde pažymima, jog apylinkės teismas, perduodamas administracinę bylą prokurorui dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nenutraukė administracinės teisenos. Be to, nagrinėjant teisme administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta jokių duomenų ir požymių, kurie leistų teigti, jog galimai buvo padaryta veika, turinti LR BK 216 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

A. K. neprašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, o prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, todėl teismas apeliacinį skundą nagrinėja ir pasisako jo ribose.

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, kad ATPK 9 str. 2 d. numato, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, kai savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas nereiškia išankstinio asmens, kurio veikoje buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo. Šiuo atveju visos reikšmingos įvykio aplinkybės toliau aiškinamos BPK nustatyta tvarka ir gali būti priimamas bet kuris iš BPK numatytų sprendimų, kuriais baudžiamasis procesas yra užbaigiamas.

Tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas galimai atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikomos ATPK 258 str. nuostatos, kurios numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas bylą įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui. Tačiau apygardos teismo teisėjas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamojoje nutartyje nepasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo, nors ATPK 251 str. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta šio kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apylinkės teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.