Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-27-351/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2-27-351/2015
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02000-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Atsakovas
Ž. J.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Vytautas Kelpšas
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-27-351/2015(Proceso Nr. 2-43-3-02000-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.; 44.5.2.17.; 116.4. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant atsakovui Ž. J., jo atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui Ž. J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, prašyme nurodo, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Ieškovė ieškiniu, bei pateiktais rašytiniais paaiškinimais (b.l. 64-67) prašo priteisti iš atsakovo 4767,77 Eur (16462,14 Lt) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 143,07 Eur (494,00 Lt) žyminio mokesčio, 97,80 Eur (337,70 Lt) už dokumentų vertimą. Ieškinyje nurodo, kad 2011-03-31 Švedijoje dėl V. H., vairavusio neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas šviesoforas ir kelio ženklas. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas ir buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Kadangi eismo įvykis įvyko Švedijoje ir žala padaryta Lietuvoje įregistruota ir neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės – Švedijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 40917,00 SEK (4767,77 Eur) sumai ieškovui t.y. Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs Švedijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas pretenzija kreipėsi į atsakovą siūlydamas geruoju atlyginti žalą, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad jis turėjo automobilį CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini), su kuriuo 2009 m. atvažiavo į Švediją, Karlskogos miestą dirbti. Kadangi sugedo („užkalė“) automobilio variklis, todėl jį paliko nesaugomoje automobilio stovėjimo aikštelėje, o pats parvyko į namus. Maždaug po metų atvažiavo vėl į Švediją dirbti ir rado aikštelėje apvogtą savo automobilį, nusuktus valstybinius numerius. Kadangi nemoka švedų kalbos, todėl į policiją nesikreipė. Automobilį tralu jis parsigabeno iš Švedijos į Šilutę 2010 metų spalio mėnesį. Patalpino skelbimą internete, kad parduoda automobilį dalims. Po kelių savaičių paskambimo žmogus, kuriam reikėjo tokio automobilio. Jis tuo metu turėjo išvažiuoti dirbti į Švediją, todėl automobilį pardavė žmona. Grįžęs iš užsienio išregistravo automobilį. Nurodo, kad jo automobilis autoįvykyje negalėjo dalyvauti, kadangi jis jau buvo pargabentas į Lietuvą ir parduotas dalims. Įvykyje dalyvavo visai kito modelio automobilis CRYSLER VOYAGER, o jo automobilis buvo CRYSLER GRAND VOYAGER, tai skirtingi automobiliai. Autoįvykį sukėlė visai kitas automobilis, su iš jo pavogtais valstybiniais numeriais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad dėl V. H., vairavusio automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, 2011-03-31 Švedijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas šviesoforas ir kelio ženklas (b.l. 29, 31, 33, 34,35). Nustatyta, jog automobilis CRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo registruotas Lietuvoje, Ž. J. vardu ir įvykio dieną nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 6, 7). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pagal Švedijos transporto priemonių draudikų biuro pateiktą sąskaitą (b.l. 17) 2012-10-23 pervedė draudimo išmokas už šviesoforo ir kelio ženklo sugadinimą (b.l. 9).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktą pretenziją Ž. J. išmokėtų draudimo išmokų neatlygino (b.l. 10).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis suteikia teisę Biurui reikalauti iš atsakingo už eismo įvykį asmens grąžinti dėl žalos išmokėtas draudimo išmokas, jei žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnis reglamentuoja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, kuris numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. Pagal savo esmę regreso teisė (atgręžtinio reikalavimo teisė) priskirtina deliktinei atsakomybei, kuriai atsirasti ir ją taikyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas (CK 6.246-6.249 str.). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas. Atsakovas teismo posėdyje parodė, kad nei jis, nei jam priklausantis automobilis CRYSLER GRAND VOYAGER eismo įvykyje nedalyvavo ir žalos nepadarė. Eismo įvykyje dalyvavo kitos markės CRYSLER VOYAGER automobilis su pavogtais jo valstybiniais numeriais.

Liudytojas J. S. parodė, kad yra Ž. J. kaimynas ir žino, kad atsakovas turėjo 1996 m. CRYSLER GRAND VOYAGER su kuriuo važinėdavo uždarbiauti į Švediją. Kartą gįžęs be mašinos pasakė, kad paliko mašiną aikštelėje, nes “užkalė” variklis. Maždaug po metų, tai galėjo būti 2010 metų rugsėjo ar spalio mėn. Jis mašiną parsigabeno tralu. Paskui susirado pirkėją ir pardavė dalims. Jis pats, būdamas kieme, padėjo užtempti ant tralo atsakovo automobilį, kuris buvo be valstybinių numerių, nebuvo sudaužytas.

Liudytoja E. J. parodė, kad turėjo automobilį, su kuriuo vyras važinėdavo dirbti į Švediją. Kai sugedo mašinos variklis vyras ją paliko kažkokioje aikštelėje. Maždaug po metų nuvažiavęs vyras rado apvogtą automobilį, buvo pavogti valstybiniai numeriai. 2010 metų rudenį vyras automobilį parsigabeno į Lietuvą. Kadangi mašina buvo nevažiuojanti, be numerių, todėl automobilį pagal skelbimą pardavė supirkėjams.

Liudytojas A. N. parodė, kad jis yra atsakovo kaimynas ir jo paprašytas padėjo iš Šilutėje, Pramonės gatvėje esančios aikštelės partempti į Usėnus atsakovo automobilį CRYSLER GRAND VOYAGER, kurį jam buvo parvežę iš užsienio. Automobilis buvo be valstybinių numerių. Automobilis stovėjo kieme, o po kažkurio laiko jis padėjo užtempti automobilį ant tralo, kai jo pasiimti atvažiavo pirkėjas.

Liudytoja N. J. parodė, kad yra atsakovo žmonos sesuo. Žino, kad atsakovas turėjo 7 vietų automobilį CRYSLER GRAND VOYAGER, kurį ne kartą jos šeima skolinosi. Žinojo, kad automobilio variklis sugedo Švedijoje ir šeima sprendė kaip jį parsigabenti į Lietuvą. Taip pat iš sesers sužinojo, kad automobilį pavyko parduoti.

Liudytojas J. R. parodė, kad maždaug nuo 1991 metų iki 2012 metų vertėsi automobilių prekyba. Iš užsienio parsiveždavo daužytas mašinas, jas suremontuodavo ir parduodavo. Pamena, kad maždaug 2010 metais jam reikėjo CRYSLER GRAND VOYAGER automobilio kėbulo. Autopliuse rado skelbimą apie parduodamą tokį automobilį. Susisiekė su pardavėju, kuris sakė, kad automobilio variklis yra “užkaltas” ir nėra valstybinių numerių. Kadangi jis neturėjo tralo, todėl susitarė su tuo pačiu verslu užsiimančiu Vitalijumi iš Marijampolės, kad šis iš Šilutės rajono Usėnų kaimo parveš automobilį, kas ir buvo padaryta.

Iš Švedijos policijos gautų Eismo įvykio užrašų nustatyta, kad automobilį CRYSLER VOYAGER, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo Bulgarijos pilietis V. H., kuris paaiškino, kad automobiliu atvyko į Švediją prieš dvi dienas. Kartu su juo automobilyje buvo dar du Bulgarijos piliečiai. Atvykus policijos pareigūnams visi šie asmenys jau buvo pasišalinę iš įvykio vietos. Nustatyta, kad automobilis buvo stipriai apgadintas ir policijos nugabentas į Karlskogos „Apgadintų automobilių centrą“ (b.l. 31). Iš Švedijos policijos rašto nustatyta, kad autoįvykyje dalyvavęs automobilis buvo identifikuotas pagal valstybinius numerius, VIN kodas nebuvo nustatinėjamas (b.l. 101, 114).

Švedijos policijos pateiktose eismo įvykio fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, tačiau tiek atsakovas, tiek visi liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuotraukoje nufotografuotas autoįvykyje dalyvavęs automobilis yra senesnio modelio, atsakovui priklausęs CRYSLER GRAND VOYAGER automobilis buvo naujesnio modelio, didesnis, aptakesnių formų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju nėra kvestionuojamas Švedijos transporto priemonių draudikų biuro sprendimas išmokėti draudimo išmokas dėl 2011-03-31 eismo įvykio, tačiau įvertintina, kad regreso teisė į žalą padariusį asmenį įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir ieškovas neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti visas deliktinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tokiu būdu, teismas, vertindamas šalių pateiktus argumentus, įrodymus daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovui priklausantis didesnio pavojaus šaltinis šiuo atveju automobilis CHRYSLER GRAND VOYAGER dalyvavo eismo įvykyje ir padarė žalą. Byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos 587,99 Eur (2030,20 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidos atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4d., 285 str., teisėja

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 587,99 Eur bylinėjimosi išlaidas Ž. J..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė