- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-199-462-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Romanas Lupeika
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-462/2010
Teisėjas Petras Kontrimas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3.; 2.1.14.
.
2010 m. gegužės 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato O. Martinkaus apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. 20 MGL (2600 Lt) bauda, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiajam V. G. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, būtent:
jis 2008 m. vasario 8 d., apie 7 val. 45 min., kelyje Palanga–Lazdininkai 4,190 km esančioje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Ford Tranzit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Kiras“, su prikabinta priekaba – betono maišykle, sukdamas į kairę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53,196 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. G., artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl to V. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į betono maišyklę ir V. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo V. D. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., padarymo jo ginamąjį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų nuteistojo V. D., liudytojų V. S. ir D. Ž. teisme duotus parodymus, jog įvažiavimo į pagrindinį kelią metu nukentėjusiojo vairuojamas automobilis „Audi 80“ buvo ne mažiau kaip už 200 m. Tokiu būdu nėra įrodymų, paneigiančių nuteistojo V. D. teiginius apie tai, kad jo vairuojamam automobiliui „Ford Tranzit“ įvažiavus į sankryžą, nukentėjusiojo V. G. vairuojamas automobilis „Audi 80“ buvo didesniu nei 101,3 m atstumu ir nukentėjusysis turėjo objektyvią galimybę laiku pastebėti kliūtį bei techninę galimybę išvengti susidūrimo. Gynėjas teigia, kad V. D. ir liudytojų parodymai apie labai didelį automobilio „Audi 80“ greitį, viršijusį toje vietoje leistiną 90 km/h greitį, paaiškina, kodėl nukentėjusysis neišvengė susidūrimo su automobiliu „Ford Tranzit“. Pažymi, kad eksperto paaiškinimai dėl ekspertizės akto palieka vietos abejonei dėl automobilių susidūrimo vietos.
Atsikirsdamas į nuteistojo V. D. gynėjo advokato O. Martinkaus apeliacinį skundą nukentėjusysis V. G. prašo jį atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nuosprendį bei iš nuteistojo V. D. priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsikirtimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsikirtime nurodoma, kad apelianto argumentai dėl daugiau nei 101,3 atstumo iki susidūrimo, kai jis matė jo atvažiuojantį automobilį, yra atmestini, nes ikiteisminio tyrimo metu jis tokių duomenų nepateikė, o šias aplinkybes pradėjo nurodinėti tik tuomet, kai susipažino su specialisto išvada. Apelianto argumentai dėl jo vairuojamo automobilio didelio greičio taip pat nepagrįsti, kadangi iš nuteistojo parodymų galima daryti išvadą, kad V. D. į sankryžą įvažiavo tuomet, kai jau matė jo automobilį. Nukentėjusysis teigia, kad šie nuteistojo paaiškinimai nėra logiški ir nuoseklūs, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi jei jo vairuojamas automobilis būtų buvęs nuo nuteistojo automobilio apie 100 metrų atstumu, tai jam reikėjo apie 5–6 sekundžių laiko privažiuoti iki sankryžos, kurioje jau judėjo nuteistojo automobilis 10–15km/h greičiu.
Nuteistojo V. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. D. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Nuteistasis V. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, o teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė. Nuteistojo V. D. kaltę įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 25–33), 2008-05-15 specialisto išvada Nr. G 984/08(03) (t. 1, b. l. 43–44), 2009-06-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11K-150(09), kuriame nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Ford Tranzit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. D. veiksmai, – nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bylose kaltė pasireiškia neatsargumu, kai veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, arba kai to nenumato, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.
Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., sudėtis yra materialioji blanketinė, ji nustato baudžiamąją atsakomybę už veiką ir padarinius. Esant materialiajai blanketinei nusikaltimo sudėčiai, byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. D. buvo nuteistas už veiką, kuri pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-01 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 53, 196 punktų pažeidimu. Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui; Kelių eismo taisyklių 196 punktas įpareigoja nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojančius vairuotojus duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu nuteistasis V. D. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti autoįvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta V. G. sveikata. Nuteistojo V. D. veika – išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės – buvo autoįvykio metu kilusių pasekmių pagrindinė priežastis. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus V. D. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužaloti žmonės, tačiau to nenumatė, veikė neapdairiai ir neatidžiai, tuo sukeldama padarinius.
Nuteistojo V. D. veiksmai eismo įvykio metu prieštaravo Kelių eismo taisyklių 53, 196 punktų reikalavimams. V. D. važiuodamas šalutiniu keliu ir sustodamas prie sankryžos pagrindiniu keliu turėjo galimybę prieš eismo įvykį pastebėti ir pastebėjo pagrindiniu keliu važiuojantį V. G. automobilį „Audi 80“. Šią aplinkybę patvirtino nuteistasis V. D., liudytojai V. S. ir D. Ž. teigdami, kad iš tolo matė atvažiuojantį automobilį pagrindiniu keliu. V. D. taip pat privalėjo įsitikinti, kad pradėdamas važiuoti nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, tokiu būdu jis būtų išvengęs autoįvykio, t. y. sustabdęs automobilį šalutiniame kelyje turėjo palaukti, kol nukentėjusiojo V. G. automobilis „Audi 80“ pravažiuos sankryžą pagrindiniu keliu.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinio skundo teiginius apie tai, jog nukentėjusysis neišvengė susidūrimo su automobiliu „Ford Tranzit“ dėl labai didelio automobilio „Audi-80“ greičio, viršijusio toje vietoje leistiną 90 km/h greitį, bei kad V. D. vairuojamo automobilio įvažiavimo į pagrindinį kelią metu nukentėjusiojo vairuojamas automobilis „Audi 80“ buvo ne mažiau kaip už 200 m, yra nepagrįsti. Tokias savo teiginiais apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas O. Martinkus mano, kad nukentėjusysis V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimą, kuris įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, jog nukentėjusysis V. G. būtų viršijęs leistiną greitį, kodėl jo pasirinktas greitis konkrečiu atveju buvo nesaugus, koks buvo jo pageidautinas elgesys tokioje situacijoje. 2009-06-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. 11K-150(09) 7 p. nurodyta, kad tikėtina, jog prieš susidūrimą su priekaba – betono maišykle, automobilio „Audi 80“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis galėjo būti nuo apie 30 km/h iki apie 45 km/h. Dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima tiksliau nustatyti automobilio „Audi 80“ važiavimo greičio prieš eismo įvykį. Transporto priemonę vairavęs nuteistasis V. D. matė atvažiuojantį nukentėjusiojo automobilį „Audi 80“, todėl aplinkybė, kurią tvirtina nuteistojo gynėjas, kad nukentėjusysis važiavo labai greitai ir dėl to įvyko autoįvykis, atmestina. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl jo veiksmai nėra ir negali būti susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su autoįvykiu, nes nuteistasis V. D. turėjo galimybę saugiai palaukti, kol nukentėjusiojo automobilis „Audi 80“ pravažiuos pagrindiniu keliu, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 196 reikalavimus ir jo veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykusia avarija. Tai patvirtina ir 2009-06-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. 11K-150(09) 3 p., kuriame nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Ford Transit“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. D., veiksmai – nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio sudarė kliūtį pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Audi 80“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Ekspertas visas duotas ekspertizės akte išvadas patvirtino pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai V. S. ir D. Ž. patvirtino, kad matomumas buvo geras, o dėl autoįvykio yra kaltas nuteistasis V. D., nes nepraleido pagrindiniu keliu važiavusiojo.
Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo V. D. kaltę. Nuteistasis V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 196 p. reikalavimus ir šie jo pažeidimai buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių pagrindinė priežastis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtos. Nustatytos eismo įvykio kilimo priežastys bei priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Apeliacinės instancijos teisme įvyko vienas teismo posėdis, todėl kolegijos nuomone, nukentėjusiojo V. G. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti už atsikirtimo į nuteistojo V. D. gynėjo advokato O. Martinkaus apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, teisinga nukentėjusiajam V. G. priteisti iš nuteistojo V. D. 500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2010-04-12 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 529423).
Tenkinti apeliacinį skundą juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. D. gynėjo advokato O. Martinkaus apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo V. D. nukentėjusiajam V. G. 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.