Kauno apylinkės teismo nutartis

civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovei I. V. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo notarė Zita Kasperovičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovei I. V. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo notarė Zita Kasperovičienė, kuriuo ieškovė teismo prašo nutraukti 2016 m. kovo 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės; grąžinti ieškovei pagal minėtą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį atsakovei perduotą nekilnojamąjį turtą, esantį Perlojos g. 11, Kaune bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (ieškinio dok. reg. Nr. DOK-24489).

2019 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį ir prašė teismo ją patvirtinti. Taiko sutartyje nurodo, kad sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.

Šalys pateikė teismui sudarytą taikos sutartį, kuria gera valia susitarė dėl pareikštų reikalavimų, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat šalys išsprendė kitus ginčytinus klausimus.

Šalys taikos sutartyje patvirtino, kad šios sutarties sąlygų turinys joms yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų išreikštą valią, kad jiems išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnio 1 punktas, CK 6.985 straipsnis).

Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, kad šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartimi yra išreikšta bendra suderinta jų valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų CK 6.984 straipsnyje, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis tarp šalių išsprendžia kilusį ginčą, taikos sutartis yra tvirtinama (CPK 582 straipsnio 3 dalis, CK 6.983 straipsnis).

Teismas į taikos sutarties, tvirtinamos šia nutartimi, sąlygas neįtraukia nuostatų, susijusių su taikos sutarties egzempliorių skaičiumi, su prašymu patvirtinti taikos sutartį, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės (taikos sutarties 5, 7 ir 8 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įstatymas numato, kad jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi ieškovė byloje žyminio nemokėjo, jai byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba pagal 2018 m. birželio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-18-T-3024-11371.

Teismas šioje byloje turėjo 13,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šalys taikos sutarties 6 punkte susitarė, kad šias išlaidas atlygins lygiomis dalimis, todėl valstybei iš kiekvienos priteistina po 6,63 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis). Kadangi ieškovei G. N. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, dėl to ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl jai tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis (6,63 Eur) atlygintina iš valstybės biudžeto lėšų.

Šalys taikos sutartyje dėl savo turėtų bylinėjimosi išlaidų nesusitarė, todėl jos vienai iš kitos nepriteistinos.

Kaip jau minėta, ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal 2018 m. birželio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-18-T-3024-11371, bet šalys taikos sutartyje neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintinos, remiantis CPK 96 straipsniu.

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje šalys derėjosi, gera valia išsprendė kilusį ginčą ir sudarė taikos sutartį, taip nedidindamos bylinėjimosi išlaidų sumos, siekdamos greito ir ekonomiško civilinės bylos išnagrinėjimo. Todėl teismas laiko, kad šalių procesinis elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas. Atsižvelgiant į nurodytą šalių elgesį, pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, paties ginčo pobūdį ir mąstą, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog valstybės patirtos teisinės pagalbos (suteiktos ieškovei) išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 294–295 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 27 d. d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Nuo taikos sutarties pasirašymo dienos nutraukti 2016 metų kovo 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarės Zitos Kasperovičienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Grąžinti G. N. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini).

3. G. N. atlygina I. V. dėl šios sutarties sudarymo ir vykdymo patirtas išlaidas – 1 000 (vieną tūkstantį eurų), kurias šalys nustatė bendru sutarimu.

4. G. N. šios sutarties 2.3 punkte (teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų 3 punktas) numatytas lėšas per 2 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos perveda į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SWEDBANK, banko kodas 73000.

5. I. V. per dvi dienas nuo šios sutarties 2.3 punkte (teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų 3 punktas) numatytų lėšų gavimo perduoda G. N. dokumentus: kadastrinę bylą, žemės sklypo planą.

6. Šalys pareiškia, kad dėl nutrauktos sutarties viena kitai turtinių pretenzijų, tame tarpe ir dėl trūkusio vandentiekio gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), jos turtui padarytos žalos, neturi.

7. Šalys įsipareigoja bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei atlyginti lygiomis dalimis.

Civilinę bylą Nr. e2-3284-717/2019 pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovei I. V. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo notarė Zita Kasperovičienė, nutraukti.

Šalims vienai iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Valstybei bylinėjimosi išlaidų už ieškovei G. N. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš atsakovės I. V. nepriteisti.

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,63 Eur (šešių eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsakovės pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis –bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.