- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-65-190-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01206-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Civilinis ieškovas
- R. M.
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-190/2013
Teisėja Virginija Liudvinavičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01206-2012-7
2013 m. vasario 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. V. J. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi paskirta galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. J. priteista 1650 (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad nuo 2012-10-05 22.00 val. iki 2012-10-06 8.00 val., veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu pagrobti automobilį, atvyko adresu Kovo 11-osios g. 25, Grigiškėse, Vilniuje, kur pro neužrakintas automobilio VW GOLF, vastl. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės dureles įsibrovė į automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur išrovė kontaktinę laidų grupę, sujungęs kontaktinės grupės laidus užvedė automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu slaptai pagrobė V. Č. vardu registruotą ir R. M. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 1300 Lt vertės, kuriame buvo įdėtas naujas akumuliatorius - 300 Lt vertės ir instrumentų komplektas - 50 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai 1650 Lt žalą.
V. J. taip pat nuteistas už tai, kad 2012-10-05 apie 23.00 val., kelio ruože einančiame nuo Trakų r. Salų k., Dirkiškių miško masyve apie 2,5 km atstumo nuo Grigiškių, turėdamas tikslą sunaikinti nusikaltimo pėdsakus automobilyje VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobtame 2012-10-05 apie 22.00 val., padegė turimu žiebtuvėliu medžiaginę vairuotojo sėdynę, tokiais savo veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino - sudegino, V. Č. vardu registruotą ir R. M. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1300 Lt vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nukentėjusioji R. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 1650 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad ieškinio sumą sudaro sudeginto jos automobilio, nesenai pakeisto akumuliatoriaus bei automobilyje palikto komplekto instrumentų, vertė. Apylinkės teismas civilinį ieškinį dėl sunaikinto turto tenkino visiškai, konstatuodamas, kad jo dydis realus padarytai žalai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kaltinamasis V. J. pripažino šios žalos dydį ir civilinio ieškinio neginčijo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti: sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo.
Nuteistasis pažymi, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir labai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimus bei sutiko atlyginti padarytą žalą, todėl, jo manymu, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.
Taip pat apeliantas nurodo, jog jam priteisto atlyginti civilinio ieškinio dydis yra per didelis, nes automobilis buvo senas (1986 m.), nerakinamas. V. J. nesuprantama, kodėl buvo pateiktas atskiras civilinis ieškinys dėl akumaliatoriaus. Be to, nuteistasis pažymi, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepateikė nei dokumentų, patvirtinančių ieškinio dydį, nei, kad ji yra turto savininkė, o automobilis yra registruotas ne jos vardu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. J. manymu, civilinis ieškinys R. M. priteistas nepagrįstai ir neteisėtai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
V. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skirdamas nuteistajam V. J. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
V. J. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Pažymėtina, jog jis yra jauno amžiaus, tačiau praeityje teistas net aštuonis kartus, o šias nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pažymėtina, jog apeliantui už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmė, ir areštas, ir bauda, taip pat, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas tačiau jis ir vėl nusikalto, kas rodo jo antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas (b.l. 63-73). Nuteistasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, kad jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, leidžia daryti išvadą, kad toks apelianto nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis.
Įvertinusi šių bei ankstesnių padarytų nusikaltimų pobūdį, kolegija daro išvadą, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų V. J. teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. J. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, V. J. teisingai parinkta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 2 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad V. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir skirdamas bausmę nuteistajam į tai atsižvelgė. Taigi, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kurios nulėmė teismo išvadą V. J. skirti realią laisvės atėmimo bausmę.
Esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, nuteistajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios dydžiai yra ženkliai mažesni už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra per griežtos arba neteisingos ir jas švelninti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, taikė nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą – sudėjo jas iš dalies.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes sprendžia, kad apylinkės teismas nukentėjusiajai R. M. priteisdamas 1 650 Lt dydžio sumą turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio klausimą išsprendė netinkamai ir nepagrįstai priteisė iš nuteistojo V. J. nukentėjusiosios naudai per didelį turtinės žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiosios R. M. patirtos turtinės žalos dydį. Nukentėjusioji R. M. apklausiama pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme parodė, jog pavogtas ir sudegintas automobilis buvo techniškai tvarkingas, ji ruošėsi jį parduoti ir jau buvo suradusi pirkėją, pirksiantį šį automobilį už 1 300 Lt. Be to, šiame automobilyje buvo neseniai pakeistas akumuliatorius, kainavęs 300 Lt ir jame buvo 50 Lt vertės įrankių komplektas, dėl ko, nukemntėjusiosios teigimu, ji patyrė 1 650 Lt turtinę žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, automobilyje VW GOLF buvęs akumuliatorius yra sudėtinė automobilio dalis, be kurios jo eksplotavimas būtų neįmanomas ir akivaizdu, jog nukentėjusioji automobilį būtų pardavusi už 1 300 Lt, įskaitant ir jame buvusi akumuliatorių. Įrankių komplektas vagystės metu buvo automobilyje, todėl yra pagrindas manyti, jog irgi buvo skirtas šiai transporto priemonei aptarnauti, todėl, pavogus automobilį, šio komplekto vertė neturi būti skaičiuojama atskirai nuo automobilio vertės. Be to, apeliacinė instancija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ir nukentėjusioji nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių naujo akumuliatoriaus bei įrankių komplekto įsigijimo faktą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka su nukentėjusiosios pavogto automobilio įvertinimu – 1 300 litų sumai, pripažindamas, kad ši vertė vis dėlto yra reali, nes automobilis buvo eksploatuojamas ir techniškai prižiūrimas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija mano, jog R. M. iš nuteistojo V. J. priteista turtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1 300 Lt.
Be to, apeliacinės instancijos nuomone, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, jog V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. tikslintina, nurodant, kad V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, jog V. J. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – sudegindamas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aplinkybę, kolegijos vertinimu, tai, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. šiuo atveju yra tik techninė klaida, kuri taisytina nekeičiant nuosprendžio.
Esant tokios aplinkybėms, nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl turtinės žalos iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajai R. M. priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.
Priteisti iš V. J. nukentėjusiosios R. M. naudai 1 300 (tūkstantį tris šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo.
Patikslinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir V. J. laikyti nuteistu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.