Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovo advokato Stanislav Papijanc apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo G. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta 28 Eur bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. G. skirti galutinė nuobauda – 1041 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Netenkinus pirmojo apeliacinio skundo prašymo - panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-4S- 272/2016, kuriuo G. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta 1013 EUR bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams, ir priimti naują nutarimą - vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. G. skirti švelnesnę nuobaudą - be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3. Netenkinus pirmojo ir antrojo apeliacinio skundo prašymo - panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-4S-272/2016, kuriuo G. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta 1013 EUR bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams, ir priimti naują nutarimą - pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. G. skirti 868 EUR baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

Pirmosios instancijos teismas nepagristai G. G. kaltę nustatė remdamasis liudytojų paaiškinimais, jų paaiškinimai apie G. G. elgesį laikytini jų subjektyvia nuomone apie tai, kaip jie vertintų tokią situaciją, jeigu būtų joje atsidūrę. Be to, teismas nepagristai G. G. paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes atmetė kaip gynybinę poziciją.

G. G. nuo pat eismo įvykio tyrimo pradžios pripažino atsitrenkimo į kitą objektą faktą. Ji nematė, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir buvo įsitikinusi, kad atsitrenkė į aukštą šaligatvį, garsas buvo tylus ir duslus, nedužo stiklai, todėl po susidūrimo su kitu objektu G. G. pavažiavo į priekį bei išlipusi iš savo automobilio Volvo apžiūrėjo tik jo apgadinimus. Iš tyrėjų sužinojusi apie tai, kad minėto atsitrenkimo metu iš tikrųjų buvo apgadintas kitas automobilis, ji pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, iki šiol gailisi dėl nukentėjusiajam padarytos žalos ir sukeltų nepatogumų, jo atsiprašė. Advokatas pabrėžia, kad G. G. neturėjo jokių priežasčių siekti išvengti atsakomybės už kito turto apgadinimą, nes automobilis Volvo buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju bei savarankišku (KASKO) draudimais, kurie padengtų tiek nukentėjusiojo, tiek ir jos patirtą žalą. Ji negalėjo tikėtis, kad pasitraukdama iš įvykio vietos apsunkins jo tyrimą, nes susidūrimas su kitu objektu vyko šviesiu paros metu, daugiabučio namo kieme, sekmadienio dieną, netoliese esant pašaliniams žmonėms. Be to, įvykio metu G. G. automobilyje Volvo buvo su vienerių metu sūnumi, todėl situacijos suvokimą galėjo nulemti ir tai, kad įvykio metu sūnus garsiai verkė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama G. G. kaltė dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo dėl eismo įvykio, tačiau ginčijama G. G. tyčia pasitraukiant iš įvykio vietos, t. y. ginčijamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties konstatavimas.

Apeliaciniame skunde ginčijant G. G. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nurodoma, jog nėra surinkta jos kaltės įrodymų. Nurodoma, kad G. G. nematė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ir buvo įsitikinusi, kad atsitrenkė į aukštą šaligatvį, garsas buvo tylus ir duslus, nedužo stiklai.

Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde neginčijamas apylinkės teismo nustatytas faktas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje G. G., vairuodama automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama KET padarė eismo įvykį, kurio metu apgadinta kitam asmeniui priklausantis automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kontakto pobūdį bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio. Gavus visus šiuos duomenis, jų visuma vertintina kontekste su teismų praktikoje suformuotais papildomais kriterijais, taikomais atskleisti veikos subjektyvinei pusei panašiose bylose – duomenimis, rodančiais, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.

Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad G. G. nurodytus paaiškinimus, jog nėra jos tyčios dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-38842511-15 (b.l. 3) (toliau tekste – Protokolas), 2015-09-22 transporto priemonės Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas (b.l. 5), įvykio registracijos pažymos (b.l. 8, 12), D. N. 2015-09-20 rašytinis paaiškinimas, automobilio Renault Laguna, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų fotonuotraukos (b.l. 10-11), policijos pareigūno K. N. tarnybinis pranešimas (b.l. 13), policijos pareigūno J. S. tarnybinis pranešimas (b.l. 16), automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų fotonuotraukos (b.l. 17-20), kompiuterinėje CD laikmenoje esantis vaizdo įrašas (b.l. 26), teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo D. N., liudytojų J. S., K. N., D. M. parodymai, iš dalies – pačios pažeidėjos 2015-09-23 rašytinis paaiškinimas (b.l. 4) bei jos Protokole surašytas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad su jais inkriminuojamais teisės pažeidimais sutinka ir gailisi. Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojų paaiškinimai apie G. G. elgesį laikytini jų subjektyvia nuomone apie tai, kaip jie vertintų tokią situaciją, jeigu būtų joje atsidūrę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad liudytojai K. N., D. M. ir J. S. iš tiesų teismui nurodė savo subjektyvią nuomonę apie tai, kad G. G. negalėjo nepajusti smūgio į kitą automobilį, neturėjo pagrindo manyti, kad atsitrenkė ne į automobilį, o į šaligatvį. Šie liudytojai įvykio vietoje įvykio metu nebuvo ir betarpiškai įvykio nestebėjo. Tačiau kartu atsižvelgtina ir į tai, kad minėti liudytojai policijos pareigūnai savo išvadas pateikė betarpiškai apžiūrėję nukentėjusiojo automobiliui padarytus apgadinimas ir įvykio vietą. Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl G. G. tyčios padarė remdamasis ne vien šių liudytojų parodymais, bet ir kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos įvertino ir dėl jo pasisakė ginčijamame nutarime. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su byloje padaryta išvada, kad G. G. suprato atsitrenkusi į nukentėjusiojo automobilį, nes tai patvirtina ir automobilių Renault Laguna ir Volvo XC70 apgadinimų fotonuotraukos bei vaizdo įrašas. Tai, kad smūgio būta stipraus, juntamo, patvirtina automobiliams padaryti apgadinimai: Renault Laguna stipriai įlenktos kairės pusės galinės durelės (apgadinimas yra žymus, gilus, esantis dideliame plote), Volvo XC70 – dešinės pusės galinio žibinto ir bamperio apgadinimai. Be to, peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad po smūgio automobilis Renault Laguna stipriai sujuda ir net pasislenka arčiau dešiniojo šaligatvio bortelio maždaug per 20 cm. Tai, kad G. G. suprato atsitrenkusi į transporto priemonę, liudija jos elgesys po susidūrimo – iš karto po kontakto ji sustojo, po to pavažiavo automobiliu į priekį, staigiai iš jo iššoko, skubiai apžiūrėjo savo automobilio kairės pusės galinę dalį, akivaizdžiai skubėdama įsėdo atgal į automobilį ir beveik net nesustodama išvažiuoja iš kiemo ir šalutinio kelio į pagrindinį, savo vairuojamu automobiliu net šiek tiek įvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, dėl to priešpriešiais atvažiuojantis automobilis buvo priverstas keisti savo važiavimo kryptį, t.y. pasitraukti arčiau dešiniojo kelkraščio. Taigi, iš įrašo matyti, kad pažeidėja elgėsi itin impulsyviai ir spontaniškai, todėl tai, kad ji nežiūrėjo į įvykio vietos pusę ir savo automobilį apžiūrėjo tik iš kairės pusės, nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jeigu suprastų ir matytų, kad atsitrenkė į kitą automobilį, buvusį jai iš dešinės, automobilį Volvo turėjo apžiūrėti ir iš dešinės pusės arba pasišalintų iš karto, o ne liptų apžiūrėti savo automobilio apgadinimų, nesuteikia pagrindo išvadai daryti, jog ji nesuprato atsitrenkusi į kitą automobilį. Pažymėtina ir tai, kad 2015-09-23 rašytiniame paaiškinime G. G. nurodė, kad po smūgio ji kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlyje matė lengvąjį automobilį, tačiau jai pasirodė, kad jo tikrai nekliudžiusi. Be to, šiame paaiškinime ji teigė, jog iš automobilio išlipusi nebuvo, kas buvo paneigta aukščiau minėtu vaizdo įrašu ir duoda pagrindą jos parodymus pripažinti nenuosekliais ir jais nesivadovauti.

G. G. teismui nurodė, kad pasišalindama iš įvykio vietos ji sąžiningai klydo, nes buvo įsitikinusi, kad atsirėmė į aukštą šaligatvį, o ne į automobilį, tačiau šių jos teiginių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš vaizdo įrašo, byloje esančių įvykio vietos nuotraukų (b. l. 11) matyti, kad šaligatvis, buvęs G. G. važiavimo kryptimi, yra įprastinio aukščio ir gerokai žemesnis nei G. G. vairuoto automobilio galinio bamperio aukštis, kuris pagal nuotraukas yra apie 45 cm aukščio (b. l. 17-20). Be to, jos vairuoto automobilio galinė dalis kontakto metu nuo šaligatvio buvo nutolusi per visą automobilio Renault Laguna plotį, tai yra daugiau nei pusantro metro, kas G. G. buvo aiškiai matoma. Todėl teismas minėtais jos teiginiais netiki ir sprendžia, kad jie pagrįstai vertinti kritiškai.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog G. G. vairuojamas automobilis yra techniškai tvarkingas, apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju bei savarankišku (KASKO) draudimais, prieš pat eismo įvykį ir iš karto po jo praeina trys žmonės, kurių G. G. negalėjo nematyti, todėl ji neturėjo tikslo ir motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau pažymėtina, kad teismas negali numanyti visų įmanomų asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvų, taigi nėra jokio pagrindo neabejotinai konstatuoti, jog tokių motyvų tikrai nebuvo. Asmens, pasišalinančio iš eismo įvykio vietos, motyvai gali būti administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį vengimas, vairavimo esant neblaiviam fakto nuslėpimas, nenoras skirti laiko procedūroms, susijusioms su eismo įvykio įforminimu, tiek ir daugelis kitų, kiekvieno asmens subjektyviai suvokiamų motyvų.

Taigi, pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad G. G. suprato atsitrenkusi bei apgadinusi kitą automobilį, tačiau, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių reikalavimų, išvažiavo iš įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad yra konstatuoti visi tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tiek ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymiai.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma G. G. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą už padarytus pažeidimus - neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnio nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

G. G., vairuodama transporto priemonę kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė vieną iš šiurkščiausių teisės pažeidimų. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Apelianto teigimu, teisė vairuoti transporto priemones G. G. reikalinga prižiūrint du mažamečius vaikus bei senyvo amžiau senelį, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vykdoma veikla siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje net nėra konstatuota nei viena ATPK 31 straipsnyje numatyta G. G. atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį lengvinanti aplinkybė. Remiantis išdėstytu spręstina, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo.

Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimu, panaikintu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi, G. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutarimu G. G. už minėtą pažeidimą skyrė griežtesnę nuobaudą – 1013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Taip apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir G. G. paskirdamas griežtesnę nuobaudą, t. y. didesnę nuobaudą, nei buvo paskirta panaikintu Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimu, pablogino G. G. padėtį.

Nors ATPK nėra numatytas draudimas pabloginti nubaustojo padėtį, kai byla nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal ATPK 249 straipsnio 2 dalį, ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Non reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę draudimo) principo taikymas administracinių teisės pažeidimų bylose atitinka ir esamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12–344–2004, N756-786/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-44-895/2015, 2AT-19-489-2016 ir kt).

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės apžeidimo bylą ir sugriežtindamas G. G. skiriamą nuobaudą, pažeidė non reformatio in peius principą, t. y. nepagrįstai pablogino apelianto padėtį.

Iš bylos duomenų matyti, kad, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas nutarimo neskundė), Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi, panaikinęs Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimą, nepripažino, kad G. G. galimai yra padariusi sunkesnę veiką. Taip pat nepripažino ir nepanaikino nutarimo tuo pagrindu, kad jai paskirta per švelni nuobauda. Iš esmės nutarimas panaikintas dėl to, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, byloje nėra posėdžio protokolo ir posėdžio garso įrašo.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo G. G. apeliacijos dėka, nenustatęs aplinkybių, rodančių, kad G. G. yra padariusi sunkesnę veiką, 2016 m. vasario 12 d. nutarimu nubaudė ją pagal tą pačią ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kaip ir pirmiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taigi šiuo nutarimu nebuvo pagrindo jai griežtinti nuobaudos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tačiau nesilaikė non reformatio in peius principo ir tai lėmė neteisingos nuobaudos G. G. paskyrimą, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo dalis dėl G. G. paskirtos per griežtos nuobaudos keistina. Keisti kitą nutarimo dalį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

G. G. atstovo advokato Stanislav Papijanc apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą pakeisti:

G. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą - 1013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams - pakeisti ir G. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems), pakeisti ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą G. G. paskirti 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.